Laurynas Mingilas-Matukas, Aidas, Džiugas (1926 09 25–1953 03 14)
1953 m. kovo 14 d. Tytuvėnų r. Pivoraičių k. (dabar – Kelmės r. sav.) gyventojo, partizanų rėmėjo Bekerio sodybos daržinėje MGB skyriaus operatyvinė grupė, remdamasi suimtų partizanų parodymais, aptiko bunkerį. Per susišaudymą žuvo jame slėpęsis Prisikėlimo apygardos Maironio rinktinės štabo viršininkas Laurynas Mingilas-Džiugas.
Vakarų Lietuvos partizanų sritis, Atlasas:
Kęstučio, Prisikėlimo ir Žemaičių apygardos,
Vilnius: LGGRTC, 2010, p. 141.
LAURYNAS MINGILAS-MATUKAS, AIDAS, DŽIUGAS
1926 09 25–1953 03 14
Dešinėje Prisikėlimo apygardos vado adjutantas Laurynas Mingilas-
Džiugas. Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus rinkinių
Laurynas Mingilas gimė 1926 m. rugsėjo 25 d. Kėdainių aps. Baisogalos vls. Pašušvio parapijos Mažuolių k. Lauryno Mingilo ir Teodoros Tvarjanavičiūtės-Mingilienės šeimoje 1 .
1942 m. gegužės 27 d. visuotinio Lietuvos generalinės srities gyventojų surašymo duomenimis Laurynas Mingilas su tėvais, seserimi Teodora, broliais Aleksu ir Juozu gyveno Kėdainių aps. Baisogalos vls. Mažuolių k., lankė gimnaziją 2 .
Radviliškio gimnazijos mokytojų Tarybos posėdžio, įvykusio 1943 m. vasario 28 d., Protokole Nr. 9 yra įrašyta Trimestrinė atestacija, kurioje nurodoma, kad III a klasės mokiniams Mingailai (taip dokumente) Laurynui ir Tarbūnui Vaclovui sumažinamas elgesio pažymys ligi penkių su minusu („5-„) už kino lankymą neleistinu laiku.
Tų pačių metų birželio 8 d. šios gimnazijos Tarybos posėdžio protokole Nr. 13 yra sąrašas perkelti mok. Kandidatais į IV-tąją klasę. Jame įrašytas ir Laurynas Mingilas 3 .
1944 m. balandžio 5 d. Radviliškio gimnazijos mokytojų Tarybos posėdžio Protokole Nr. 12 nurodyta IV a klasės mokinį Lauryną Mingilą atleisti iš gimnazijos jo paties prašymu 4 .
Prasidėjus sovietų reokupacijai kartu su seserimi Monika (g. 1923 05 13, metrikuose Mingelevičiūtė), broliais Juozu (g. 1913 05 01) ir Aleksandru (g. 1917 05 16, metrikuose Mingelevičius) 5 pasitraukė į mišką. Priklausė brolio Juozo Mingilo-Vilko vadovaujamai Žaliosios rinktinės Geležinio Vilko kuopai.
1945 m. liepos 24 d. tėvai Laurynas ir Teodora Mingilai, seserys Teodora Mingilaitė (g. 1925 02 25) ir Ona Pakutinskienė su dukrele Irena buvo ištremti į Komiją, kur tų pačių metų spalio 11 d. mirė tėvas.
1948 m. kovo 31 d. Radviliškio aps. Baisogalos, Šiaulėnų ir Grinkiškio vls. esančiame Mumšelio miške su šešiais bendražygiais įrengtame bunkeryje žuvo broliai Žaliosios rinktinės Margio rajono vadas Juozas Mingilas-Vilkas, Aukštuolis ir skyriaus vadas Aleksandras Mingilas-Kęstutis. Sesuo Monika Mingilaitė-Gražina kautynėse buvo sužeista, tačiau jai pavyko pasitraukti.
1948 m. balandžio 1 d. įkūrus Prisikėlimo apygardą, Laurynas Mingilas buvo perkeltas į apygardos štabą ir tapo apygardos vado Leonardo Vilhelmo Grigonio-Užpalio adjutantu.
1949 m. liepos 31 d. L. V. Grigonis buvo paskirtas Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) prezidiumo pirmininko Jono Žemaičio-Vytauto pavaduotoju. Naujuoju apygardos vadu tapo Povilas Morkūnas-Rimantas. Vado adjutantu ir toliau liko L. Mingilas. Jis taip pat buvo žinomas kaip dailininkas, iliustravo dainų ir eilėraščių rinkinį „Kovos keliu žengiant“ ir apygardos laikraštį „Prisikėlimo ugnis“.
1949 m. kovo 14 d. kartu su trimis bendražygiais Radviliškio aps. Radviliškio vls. Gankių k. žuvo L. Mingilo sesuo, Prisikėlimo apygardos Lietuvos Žaliosios rinktinės štabo Apsaugos būrio partizanė M. Mingilaitė-Gražina, Ditė.
1949 m. rugpjūčio 13 d., einant į susitikimą su Prisikėlimo apygardos vadu P. Morkūnu-Rimantu, Radviliškio aps. Grinkiškio vls. Užpelkių miške partizanus apsupo MGB kariuomenės kareiviai. Kautynėse žuvo LLKS Tarybos 1949 m. vasario 16 d. Deklaracijos signataras, LLKS Tarybos prezidiumo sekretorius, majoras Petras Bartkus-Žadgaila, LLKS Tarybos 1949 m. vasario 16 d. Deklaracijos signataras, LLKS Tarybos prezidiumo narys, kapitonas Bronislovas Liesis-Naktis, apygardos štabo viršininkas Jonas Vytautas Šniuolis-Svajūnas ir du neatpažinti partizanai. L. Mingilas buvo sunkiai sužeistas. Tąkart jo gyvybę išgelbėjo bendražygis Viktoras Šniuolis.
1 Lietuvos valstybės istorijos archyvo (LVIA) dokumentuose ir tėvo, ir sūnaus vardas įrašytas Laurinas.
2 Lietuvos centrinis valstybės archyvas (LCVA).
3 LCVA.
4 LCVA.
1951 m. rugsėjo 7 d. L. Mingilas buvo paskirtas Prisikėlimo apygardos Maironio rinktinės viršininku, bendradarbiavo leidžiant laikraštį „Mano gimtinė“.
Prisikėlimo apygardos partizanų leidinys „Prisikėlimo ugnis“, 1951 m., Nr. 5. Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus rinkinių
Prisikėlimo apygardos partizanų leidinys „Prisikėlimo ugnis“, 1948 m., Nr. 9. Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus rinkinių
Prisikėlimo apygardos Maironio rinktinės štabo leidinys „Kovos keliu žengiant: dainų ir eilėraščių rinkinys“, 1949 m. Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus rinkinių
1999 m. kovo 1 d. L. Mingilui, kaip L. Mingėlui, pripažintas kario savanorio statusas, LR krašto apsaugos ministro 1999 m. kovo 9 d. įsakymu jam suteiktas kapitono laipsnis, Lietuvos Respublikos Prezidento 1999 m. lapkričio 22 d. dekretu jis apdovanotas Vyčio kryžiaus ordino Komandoro didžiuoju kryžiumi (po mirties).
Parengė Rūta Trimonienė
