Aleksandras Mieliulis-Algimantas, Neptūnas (1923 01 20–1949 06 08)
Kęstučio apygardos vadas A. Miliulis-Algimantas, Neptūnas.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus rinkinių
Aleksas Miliulis, Jono, gimė 1923 m. Tauragės aps. Batakių miestelyje.
Lietuvos laisvės armijos (LLA) karys.
Anglų kalbos mokytojas. Dirbo Tauragės aps. Žygaičių vls. Būdviečių, vėliau Purvėnų pradžios mokyklose, Žygaičių mokykloje.
Prasidėjus antrajai sovietų okupacijai, 1945 m. pradžioje A. Miliulis subūrė pirmuosius partizanus Žygaičių apylinkėse. 1946 m. birželio mėnesį paskirtas Jungtinės Kęstučio apygardos Lydžio rinktinės 3iosios kuopos vado pavaduotoju, po trijų mėnesių – kuopos štabo Agitacijos ir propagandos skyriaus viršininku.
1948 m. liepos mėn. tapo Kęstučio apygardos Aukuro (nuo 1949 m. pr. – Butigeidžio) rinktinės vadu. Einant šias pareigas A. Miliuliui pavyko Tauragėje įsteigti pogrindinę organizaciją „Raketa“, tarp kurios narių buvo ir sovietų represinių struktūrų darbuotojų. 1949 m. balandžio mėn. jis buvo paskirtas ketvirtuoju Kęstučio apygardos vadu vietoj į Rytų Lietuvą išvykusio Henriko Danilevičiaus-Vidmanto.
Vakarų Lietuvos (Jūros) partizanų srities ir Kęstučio apygardos vadai su štabo nariais. Apie 1948 m.
Iš kairės: srities štabo viršininkas Vytautas Gužas-Kardas, apygardos štabo viršininkas Remigijus Gedvilas-Sidabras, srities štabo narys Vaclovas Ivanauskas-Vytenis, srities vadas Aleksandras Milaševičius-Ruonis, Aukuro rinktinės vadas A. Miliulis-Algimantas, Neptūnas, srities Agitacijos ir propagandos skyriaus viršininkas Antanas Liesis-Idenas. Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus rinkinių
Vakarų Lietuvos (Jūros) partizanų srities vadas V. Ivanauskas-Gintautas (kairėje) ir Kęstučio apygardos vadas A. Miliulis-Neptūnas (dešinėje). Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus rinkinių
Vakarų Lietuvos (Jūros) partizanų srities ir Kęstučio apygardos vadovybė su apsaugos grupės kovotojais. 1949 m. gegužės mėn. Pirmoje eilėje iš kairės: pirmas – apygardos vadas A. Miliulis-Algimantas, Neptūnas, antras – srities vadas A. Milaševičius-Ruonis, trečias – apygardos štabo viršininkas R. Gedvilas-Sidabras. Antroje eilėje iš kairės: pirmas – Mečys Orlingis, trečias – srities Agitacijos ir propagandos skyriaus viršininkas A. Liesis-Idenas, septintas – Antanas Seneckis-Žaibas. Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus rinkinių
Naujoji Kęstučio apygardos vadovybė toliau tobulino organizacinę struktūrą – buvo panaikintas nepasiteisinęs organizacinis sektorius (OS) ir įvesta kur kas efektyvesnė „trejetukų slapukų“ sistema. Partizanų rėmėjų veikla tapo dar konspiratyvesnė, nes pogrindis buvo geriau apsaugotas nuo išdavysčių ir saugumo šnipų.
Jungtinės Kęstučio apygardos partizanė žmona Ona Miliulienė-Neptūnienė, Ramunė suimta 1947 m. rugsėjo 19 d. Kalinta Šilutėje. 1948 m. gegužės 29 d. nuteista dešimčiai metų lagerio. Kalinta Temlage (Dubrovlage), Mordovija. Nuo 1955 m. buvo tremtyje Novosibirsko sr. ir Zimoje, Irkutsko sr. Paleista 1958 m. gegužės 28 d.
1997 m. gruodžio 22 d. A. Miliuliui pripažintas kario savanorio statusas, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 1998 m. gegužės 19 d. įsakymu jam suteiktas pulkininko laipsnis, Lietuvos Respublikos Prezidento 1999 m. gegužės 19 d. dekretu jis apdovanotas Vyčio Kryžiaus 3iojo laipsnio ordinu (dabar – Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžius) (po mirties).
Memorialas NKVD-MVD-MGB Tauragės apskrities skyriaus pastato ir kalėjimo (veikusių 1944–1954 m.) kieme užkastiems 1944–1954 m. nužudytiems suimtiems Lietuvos piliečiams ir Tauragės apylinkėse žuvusiems Jungtinės Kęstučio (nuo 1948 m. balandžio 1 d. – Kęstučio) apygardos partizanams atminti. Bendras memorialo ir paminklinių plokščių vaizdas. Tauragės r. Tauragės m. Prezidento g. 38 kiemas. Aut. architektas Aivaras Fliotovas. Pastatytas 1993 m. V. Almonaičio nuotr., 1998 m.
Parengė Rūta Trimonienė
