Partizanai: istorija ir dabartis

SĄSKRYDIS VANAGIŠKIUOSE IR PABERŽĖJE

SĄSKRYDIS VANAGIŠKIUOSE IR PABERŽĖJE

(2011 05 14)

                      Gana neseniai dar pradėjau bendrauti su jaunais žmonėmis iš Vilniaus – Vykintu Vaitkevičiumi, Aiste Čepulyte ir keletu kitų. Jeigu mes, būdami tokio skirtingo amžiaus žmonės, suradome kažką bendra, radome bendrą kalbą, tai laikau neeiliniu įvykiu savo gyvenime.

Gal paprastai taip ir būna, jog žmones dažniausiai sujungia bendri siekiai, bendros idėjos, kilnūs darbai ir visi kitokie bendri dalykai, apie kuriuos gal ir mes patys nesuprantame, kas mūsų pasąmonėje vyksta. Tai, ko gero, taip būna jau sudėliota pačiuose žmonių gyvenimo stalčiuose (failuose) paties Aukščiausiojo, nes tik jis vienas ir vienintelis žino mūsų gyvenimų tikslą, ką mes turime daryti ir dėl ko tai mes privalome daryti.  

                      Su Vykintu Vaitkevičiumi susipažinome 2010 m. vasario 16 d. Balandiškyje, Radviliškio rajone, buvusioje Sajų sodybvietėje, kur 1949 m. vyko LLKS partizanų vadų suvažiavimas ir kur buvo rašoma garsioji LLKS prezidiumo Deklaracija. Čia mes trumpai apsitarėme dėl antro susitikimo pas mane Panevėžyje ir tai įvyko tų pačių metų kovo 15 d. Pas mane jie atkeliavo trise: Vykintas Vaitkevičius, Aistė Čepulytė ir filmuotojas Justinas Lingys.

                      Pagrindinis darbinis klausimas buvo sprendžiamas dėl mano turimų partizanų nuotraukų negatyvų skenavimo ir mano kalbintų buvusių pokario partizanų, ryšininkų pasakojimų audioįrašų perkėlimo į kompiuterines laikmenas. Nežinau, ką tada mąstė šitie jaunuoliai apie tą grandiozinį darbą, kurį jiems teks nuveikti, juk tai buvo šimtai negatyvų, šimtai audiokasečių, ne vienos dienos ir ne mėnesio labai įtemptas darbas, tačiau jie surizikavo... Kažkada visa tai buvau siūlęs Genocido centrui, bet ten kažkodėl abejingai šis mano pasiūlymas praslydo pro šalį. Kada visa tai aš perdaviau Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto žinion, vienas iš LGGRTC darbuotojų man paskambino telefonu ir truputį apgailestaudamas paniūniavo, kodėl ne jiems...

                      Su Instituto žmonėmis viskas buvo išsamiai aptarta ir aš dėl to nei kiek nesigailiu. Jau šiandien (2012 m.) mano visi partizaninių nuotraukų negatyvai nuskenuoti, audioįrašai perkelti į skaitmenines-kompiuterines laikmenas, padaryta mano visų išleistų knygų vardynų suvestinė. Žinoma, tai neužteko vien fizinių ir dvasinių pastangų, reikėjo ir tam tikrų lėšų, reikėjo sugebėt į šį darbą įjungt ir kitus specialistus, kurie skaitmenino, kopijavo, tai Ignas Žičkus, Mindaugas Kaminskas, Mantas Lapeika...

                      Kiek tik turėjau sukaupęs audiokasečių, partizanų nuotraukų apyrašus, pačių nuotraukų „skenus“, viską atidaviau tam institutui, kur visa sukaupta mano asmeninė ir kitų mano bendražygių archyvinė medžiaga šiuo metu saugoma Instituto archyve atskiram fonde.  

Vykinto Vaitkevičiaus, Aistės Čepulytės ir Gedimino Petrausko iniciatyva buvo imtasi dar vieno grandiozinio darbo – ištyrinėti archeologiškai nors vieną vienintelį buvusį pokario partizanų bunkerį Daugėliškių miške, parodyti ir įrodyti mūsų aukščiausiuose valstybės postuose sėdintiems biurokratams, kad tai ne šiaip miškuose likę žemėmis užgriuvę duobės, o tai mūsų laisvės kovų pilys, tvirtovės, gyvenamieji būstai, gynybiniai įtvirtinimai, kurie buvo naudojami kaip savotiškos rūšies fortpostai kovoje su užkariautojais, atkeliavusiais iš svetimų kraštų.

                      Kažkodėl vis dar delsiama šį visai neseną, bet labai skaudų mūsų tautos istorijos tarpsnį kelti į pirmas eiles mokslinių tyrimų ir įamžinimų plotmėje? Kol kas tuos darbus dirba tik paprasti eiliniai entuziastai, kurie neabejingi savo tautos praeičiai.

                                 .....................................................................................................

                      Mano p a s t a b a: trumpos šios dienos (2011 05 20) Aistės ir Vykinto autobiografijos.

Aistė Čepulytė. Gimiau 1987 03 12 Naujojoje Akmenėje. 2006 m. baigiau Naujosios Akmenės Ramučių gimnaziją. 2010 m. baigiau Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto istorijos bakalauro studijas (bakalaurinio darbo tema „Ginkluoto pasipriešinimo sąjūdis ir katalikų dvasininkai Telšių vyskupijoje“). Nuo 2010 m. studijuoju Vilniaus universitete Istorijos fakultete paveldosaugos magistro studijose. Nuo 2010 m. spalio mėn. dirbu Vilniaus universitete Komunikacijos fakultete vyresniąja specialiste. 2010 m. spalio mėn. – 2011 m. kovo mėn. dirbau Kaišiadorių muziejuje (ginkluotos rezistencijos tema).

Vykintas Vaitkevičius. Gimiau 1974 m. spalio 4 d. Kaune. 1992 m. baigiau Kauno 4-ąją vidurinę mokyklą (dabar – Dariaus ir Girėno gimnazija).

1992–1996 m. – bakalauro laipsnis  (apgintas bakalaurinis darbas „Senosios Žemaitijos šventvietės“).

1996–1998 m. – magistro studijos Vilniaus universiteto Istorijos fakultete (archeologijos specializacija, apgintas magistrinis darbas „Senosios Lietuvos šventvietės (sisteminis ir chronologinis aspektas)“.

1992–1994 m. dirbau Lietuvos Respublikos kultūros paveldo inspekcijos Archeologijos skyriaus inspektoriumi.

1995–2005 m. Lietuvos istorijos instituto Archeologijos skyriaus mokslo darbuotojas.

Nuo 2006 m. – Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas.

2000 m. eksternu apgyniau humanitarinių mokslų daktaro disertaciją „Senosios Lietuvos šventvietės (sisteminis aspektas)“.

2001 m. stažavausi Stokholme (Švedija), 2002 m. – Kylyje (Vokietija), 2003 m. – Varšuvoje (Lenkija), 2004 m. – Rygoje (Latvija), 2005 m. – Minske (Baltarusija).

                    ……………………………………………………………………..

Vykinto ir Aistės iniciatyva buvo surengtas vadinamasis Vanagiškių sąskrydis, kurį aš pasiūliau pavadinti „Lietuvos Laisvės Kovos Įamžintojų Sąskrydžiu”.

Tai pirmas toks pokario Laisvės Kovos įamžintojų susiėjimas po Nepriklausomybės atkūrimo, kuris ne tik paliko gana gerus prisiminimus, bet kartu davė pradinį impulsą tolimesnei mūsų veiklai, grupę bendraminčių sutelkė bendram tikslui – dar atkakliau dirbti pokario kovų įamžinimo labui.

2011 m. kovo 15 d. aš, Aistė, Vykintas ir operatorius Justinas Lingys lankėmės Šiauliuose pas buvusį Utenos krašto partizanų būrio vadą Alfonsą Daunį-Šriubą. Žmogus – sulaukęs gana garbingo amžiaus, dabar jam 94 m., bet gana dar aštraus proto ir logiškos mąstysenos. Gerą pusdienį su juo kalbėjomės, darėm video- ir audioįrašus, o Alfonsas mums pasakojo savo prisiminimus iš karo ir pokario metų. Gerai suvokdamas savo kritinį amžių, jis nemažą šūsnį savo rašytinės archyvinės medžiagos taip pat perdavė saugoti į valstybinio Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto fondus.

Grįžtant atgal į Panevėžį, besišnekant ta pačia pokario tematika, kiek pamenu, Vykintas iš savo galvos ištraukė mintį, ar nereiktų va tokiems, kaip aš, kaip Laimonas Abarius, na, tokiems „nelegalams”, susitikt vieną kartą ir apsitart dėl mūsų bendradarbiavimo, bendrai dirbdami gal dar daugiau padarytume ir tai būtų jau ne vieno verkšlenimas ponams, sėdintiems Seime, Vyriausybėje, kad laisvai negalime dirbti archyvuose, kad partizanų bunkeriai archeologiškai netyrinėjami, paminklams nesuteikiamas teisinis statusas, kad valstybė neskiria lėšų tokiems darbams ir pan. Gera mintis labai greit tapo „kūnu” ir dar automobilyje bevažiuodami sutarėme, kur tokį suėjimą suorganizuot, ką į jį turėtume pakviest, tik be jokių valdžios atstovų.

Mano bendražygis Algimantas Stalilionis Panevėžio r., Vanagiškių k. pakraštyje, Pakaušių k. turi sodybą, ten ir pirtis yra, ir tvenkinys, ir „Tauro” kalnas, keletas ūkinių pastatų, talpi kaimiška gryčia, galėtų apsistoti gana nemažai žmonių, bet pirma reiktų atsiklausti paties šeimininko…

Labai greit viskas buvo aptarta, pasišnekėta su Algimantu ir jis mielai sutiko mums užleisti trims dienoms savo „kaimą”. Tokiu būdu buvo suorganizuotas Vanagiškių sąskrydis, į kurį iš keleto Lietuvos regionų susirinko 26 atstovai, buvo perskaityti atitinkami pranešimai, pasirašyta sąskrydžio dalyvių deklaracija, peticija prezidentei D. Grybauskaitei, ministrui pirmininkui A. Kubiliui, Seimo švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkui V. Stundžiui.

Antrąją dieną suorganizavome ekskursiją po Žaliąją girią, aplankėme partizanų žūties vietas, bunkerius, paminklus, daug fotografavome, filmavome, visi uždaviniai, kurie buvo iškelti sąskrydžio programoje, buvo su kaupu įvykdyti.

Prieš tai buvo dar nemažai susirašinėjama, aptariama ir planuojama sąskrydžio dienotvarkė, renkami ir sudarinėjami dalyvių sąrašai, žodžiu, vyko paruošiamieji darbai, kurie ir atsispindi čia mano žemiau pateikiamuose projektuose, gautuose iš Laimono Abariaus ir Vykinto Vaitkevičiaus.

Kai kurie mūsų apmąstymai prieš sąskrydį

 Laimono laiškelis.

Siunčiu Jums tik teiginius kelis, savaime suprantama, kad bus preambulė, tačiau vėlgi noriu Jūsų nuomonės ar rašau „į tą pusę“?

Pamislykim kartu, šešios galvos geriau negu viena... Juodraščio juodraštis reiškia, kad tai tik padrikos mintys ir tezės, kurias dar galima 33 kartus taisyt, braukyt, pridėt ir atimt... Aš tikrai nenumetu darbo Jums, bet man reikalinga JŪSŲ NUOMONĖ... Kalbos stiliaus, klaidų – nežiūrim, žiūrim esmę. Tai darbinis variantas – pabrėžiu.

Pamislykim kartu. Labai lauksiu kritikos, nes ji yra variklis...

                       .........................................................................................................................

Laisvės kovų istorijos palikimą sudaro: archyvinė medžiaga (to laikotarpio pogrindžio ir sovietų represinių struktūrų dokumentai), su laisvės kovomis susijusios vietos (Lietuvos gyventojų kančių ir genocido vietos, susirėmimų, palaidojimo, partizanų nuolatinės vietos – stovyklos ir bunkeriai), kūrybinis palikimas (dainos, eilėraščiai) ir žodinė atmintis – prisiminimai ir liudijimai. Visas šis laisvės kovų istoriją menantis palikimas yra vienodai reikšmingas ir privalo būti išsaugotas ateities kartoms.

Laisvės kovotojai – partizanai tikėjo, kad jų kova ateityje bus deramai įvertinta ir teisingai nušviesta. Atsižvelgdami į jų valią, konstatuojame, kad niekas: nei valstybinės-biudžetinės įstaigos, nei privatūs rinkėjai – negali monopolizuoti šios istorijos. Laisvės kovų istoriją atspindintys archyvai, kad ir kieno jie būtų tvarkomi (sovietinių represinių struktūrų, laisvės kovotojų, įvykių amžininkų), kokia forma ir kokioje žinybinėje priklausomybėje bebūtų, priklauso lietuvių tautai ir turi būti tyrinėtojams (profesionaliems istorikams, nepriklausomiems-neprofesionaliems tyrinėtojams) laisvai prieinami tyrimo tikslams.

Sovietinės okupacinės struktūros kėlė tikslą palaužti tautinį pasipriešinimą visomis jo formomis. Savo tikslams įgyvendinti buvo naudojamos tiek represinės struktūros, tiek ir nevieši, neetatiniai NKVD – MVD, NKGB – MGB – KGB bendradarbiai. Pasipriešinimo slopinime dalyvavę asmenys nusikalto lietuvių tautai ir todėl nusipelnė, jei ne teisinės atsakomybės, tai bent moralinio jų veiklos įvertinimo. Todėl manome, kad šių slaptų represinių struktūrų bendradarbių, veikusių 1940–1955 m. asmens duomenų apsauga (slėpimas nuo galimo jų veiklos paviešinimo) atspindi ne lietuvių tautos ir valstybės, bet nebesančios totalitarinės valstybės – SSSR interesus.

Lietuvos tautos interesams svarbu, kad būtų išsaugotas ne tik kūrybinis, bet ir memorialinis Laisvės kovų istorijos palikimas. Laisvės kovų, genocido vietos yra neatsiejama Lietuvos istorijos dalis. Lietuvos gyventojų genocido, partizanų žūties, susirėmimų su okupantais, palaidojimo ir kt. vietos turi būti fiksuojamos ir pagal galimybes – įamžinamos. Joms turi būti skiriama teisinė apsauga. Jeigu šiam darbui nėra paskirtas konkretus asmuo, tai turėtų atlikti Kultūros paveldo departamento teritoriniai padaliniai savivaldybėse arba specialiai tam paruošti neetatiniai talkininkai. Ypač svarbios laisvės kovų istorijai vietos turi būti tyrinėjamos tik specialistų (archeologų), tam numatant valstybinį finansavimą.

Laisvės kovos yra sektinas pavyzdys Lietuvos jaunimui, todėl turi būti skatinamos laisvės kovų palikimą populiarinančios saviraiškos formos, tokios kaip patriotinių dainų populiarinimas, stimuliacijos, konkursai, ekspedicijos ir kt. edukacinė veikla. Tai turėtų būti vykdoma jaunimui patraukliomis formomis, šiam tikslui apmokant (parengiant) su jaunimu dirbančius žmones (socialinius pedagogus, jaunimo darbuotojus).

Lietuvos laisvės kovų palikimo išsaugojimas įmanomas tik konsoliduojant visuomenės jėgas. Laisvės kovų palikimo išsaugojimui reikalingas laisvės kovų istorijos įamžintojų tinklas, kurį sudaro profesionalūs istorikai, neprofesionalūs tyrinėtojai, menotyrininkai, kraštotyrininkai, archeologai, įvairių sričių specialistai, kuriuos jungia pagarba laisvės kovoms, kaip Lietuvos istorijos valstybingumui reikšmingam reiškiniui. Visi tinklo dalyviai keičiasi informacija ir kolegialiai sprendžia iškilusius klausimus bei sunkumus.  

Šiuolaikinės technologijos turi būti panaudotos laisvės kovų istorijos įamžinimui. Kuo didesnis skaitmeninimas sudaro prielaidas perkelti į virtualią erdvę ir padaryti prieinamą tiražavimą ir t. t.

                              .........................................................................................................................

          Mano laiškas-atsakymas Laimonui

Laimonai, mano supratimu, šios – iš tavęs gautos Deklaracijos turinys gana rimtas ir daugiau teorinis. Gal taip ir turėtų būti? Aš ne istorikas-profesionalas ir nežinau, kaip ten turėtų būti aiškinama iš mokslinės pusės, todėl čia išdėstysiu tik kai kurias savo diletantiškas mintis eilinio kaimo artojo, kuris, įsivaizduok, laiko savo rankomis už plūgo rankenų ir aria per daug nesigilindamas į dirvos turinį, bet žinodamas, kad kažkada joje pasėta sėkla išaugs ir duos derlių...

                      Turint mintyje, kad mūsų bendraminčių visuma užsiima daugiau konkrečiais darbais, tai ar nereiktų, na, tiesiog sukonkretint ateičiai sprendžiamas užduotis kiekvienam sau atskirai, ką šiandien ir rytoj iš mūsų kiekvienas galėtume daryt, ieškoti, kokiais keliais galėtume gauti reikiamą informaciją, ką palenkt į savo pusę iš aukščiau stovinčių garbingų žmonių valdžios viršūnėse, ieškoti bendraminčių tarp jaunimo, kurie iš idėjos galėtų tęsti kažkieno pradėtą darbą.

                      Ieškoti susisiekimo kelių su Rusijos demokratinėmis organizacijomis, su demokratiškai mąstančiais Rusijos žmonėmis, kad gautume iš jų kokią nors paramą ar informaciją susigrąžinant išvežtus iš Lietuvos KGB archyvus ar bent jų kopijas, politkalinių bylas, kurios, kiek man žinoma, dūlėja vis dar Vorkutos valstybiniam archyve, Syktivkaro lagerių archyvuose... Ten aš buvau ir mačiau, kaip ant mūsų buvusių politkalinių bylų per stogų plyšius teka vanduo...

                      Rinkti ir fiksuoti bet kokią informaciją apie NKVD-KGB struktūrų bei rusų kariškių nusikalstamą veiklą per visą Lietuvos okupacijos laikotarpį: archyvuose, periodinėj sovietinio laikotarpio spaudoje, Atgimimo laikotarpiu, užrašinėjant žmonių prisiminimus, stribų – „karo veteranų“ bylose socialiniuose skyriuose, SODROJ, kur išlikę aibės jų pačių rankomis rašytų pareiškimų dėl karo veterano vardo suteikimo ir kur patys išvardija savo nuveiktus kruvinus darbus kovodami su „nac. ginkluotu pogrindžiu“.

                      Viską sisteminti į atskirus „failus“, daryti kopijas tų dokumentų, sudarinėti bendrus jų fondus, kad vėliau ar dabar galima būtų skelbti viešai periodinėj spaudoje, atskiruose leidiniuose, knygose, internete ir t. t.

                      Kadangi Lietuvoje pokario ginkluotos rezistencijos kova dėl išsivadavimo vien tuo nesibaigė, perėjo į neginkluotą, gana nemažai tos veiklos žmonių, ir dar nenusenusių, su gera atmintimi, tebegyvena ir šiandien, būtina užrašinėti ir jų prisiminimus.

                      Nemažai yra vis dar išlikę buvusių vadinamųjų „liaudies gynėjų“ – skrebų, buvusių etatinių KGB darbuotojų, jų agentų: ieškoti kelių pas juos, kad nuoširdžiai atvertų savo „sielas“ ir papasakotų apie savo veiklą. Čia, žinoma, būtinai reikalinga rasti gerus tarpininkus, kurie galėtų laiduoti.

                      Buvusiam VRM archyve yra stribų bylų, jas būtina perkratyt, nes ten yra daug jų prisipažinimų, kaip „banditus“ galabijo, už tai jiems buvo skiriamos pensijos, kabinami medaliai. Be to, ten yra ir stribų baudžiamųjų bylų, kada juos teisė pati sistema už įvairius kriminalinius nusikaltimus.

Rinkti, skenuoti ir identifikuoti stribų, čekistų nuotraukas.

                      Bendrom jėgom bandyt sudaryti partizanų žinyną su partizanų nuotraukomis ir trumpais biografiniais apyrašais. Rinkti ir skenuoti politkalinių, tremtinių, partizanų nuotraukas, jas identifikuoti, rašyti apyrašus, kadangi pas žmones dar daug išlikę nuotraukų, fotografuotų tremties vietose, lageriuose.

                      Yra labai gerų siužetų – remiantis žmonių prisiminimais bei archyvine medžiaga galima būtų parašyti scenarijų meniniam filmui arba netgi serialui apie pokario kovas, trėmimus į Sibirą, kolūkių kūrimą, disidentinį judėjimą.

                      Kurti kad ir humoristinius „klipukus“ apie partizanus, stribukus ir platinti internetinėj erdvėje.

                      Na, gal dar galima ir daugiau prigalvoti visokių variantų partizanine tematika, bet svarbiausia – įamžinti anų kovų prisiminimus, nuotraukas, žūties vietas, palaidojimo vietas, nustatinėjant tikslias koordinates, ruošt specialius žemėlapius, kautynių schemas ir viską kaupti ten, kur galėtų laisvai prieiti tyrinėtojai ir visu tuo naudotis, o ne taip kaip dabar LYA-KGB archyve, kur mirtingajam informacija neprieinama arba labai sunkiai prieinama, tad aiškiai matyti, jog KGB struktūrų veikla šiandien Nepriklausomoj Lietuvoje akivaizdžiai slepiama nuo mūsų visų, motyvuojant visokiais „nelegaliais“ skelbimais, popieriaus gadinimu ir kitokiom nesąmonėm. Tai kas, jei ne mūsų karta, kol dar daugelis supranta rusišką raštą, po 20-ies metų begalės skaityti tas bylas? Gal kviesimės iš Rusijos istorikus tyrinėtojus, pačius buvusius kagėbistus?

                      Tai va dabar aš ir galvoju, ar tai, ką čia surašiau, nereiktų gražiai sudėliot tavo jau daugmaž profesionaliai parašytoje Deklaracijoje kiekvieną pastraipą į savo vietas?

                      Aš mąstau taip, kad dirbantis ir kuriantis žmogus daugmaž žinotų, ką jis gali padaryti, kuo užsiimti ir pan. Dirbančiam reiktų nurodyti tik kryptį, kuria linkme jis turėtų eiti.

                      Labai blogai, kad taip smarkiai pabrango transporto kuras. Gal reiktų tiesiog bendru pareiškimu dėl to kreiptis į kokius nors fondus ar į turtingus verslininkus, kad paremtų žmones, dirbančius šį darbą?

                      Tai va, dabar manau, kad tavo surašytame rašte gal tiks įterpt ką nors ir iš mano išsakytų minčių?

Mielas Laimonai, daryk, mąstyk, tavo galva tam sutverta ir tu tai gali... Manau, ir kiti kolegos neliks nuošalėje, pareikš savo mintis ir pastabas. Gerų idėjų, lakių minčių ir Dievulio palaimos.

Linksmų šv. Velykų! Romas 

Laimono Abariaus laiškelis dėl Sąskrydžio

Sveiki, laiškelį siunčiu Romui, Vykintui ir Aistei...

      Bičiuliai, 

pamąsčiau vidury nakties apie tai, kas mus labiausiai jungia, dėl ko nerimaujame ir apie ką turėtume pasikalbėti susitikimo metu. Apgalvojau tokias problemas (žr. žemiau), tai yra tik bendresnės pastabos, giliau kapstantis tektų paieškot problemų priežasčių ir jas šalinti, bet taip giliai nesikasiu. Net nežinau, kiek laiko mes tam pokalbiui skirsime, kokias temas aptarsime, bet smagu būtų, jei po visko atsirastų kažkas panašaus į neformalų tinklą, dirbančių ar bent žvelgiančių viena kryptimi. Netgi galim turėti kažką panašaus į Lietuvos žemėlapį, kur galėtume žymėti tiek „karštus“, tiek gerosios patirties taškus, kur turime partnerius ir kur juos turėtume susirasti. Taigi platūs dirvonai pamąstymams... Nesmerkite baisiai, gal nesąmonių neprirašiau, dar turime 40 dienų laiko. 

Visos mintys prisegtuke. Pakartosiu, kad tai yra spontaniškos ir padrikos mintys.

Sėkmės Jums... Laimonas

Mintys dėl Sąskrydžio. Gauta iš Laimono 2011 04 28

Mielas Romai, perskaičiau, įsiskaičiau. Gerai ir teisingai viską surašei, reikia visa tai daryti ir parašei tikrai ne diletantiškai ir ne artojiškai. Gyvenimiškai ir aiškiai, nes iš to, ką kartais  deklaruojame „didinsime, skatinsime“ labai dažnai išeina didelis „Š“, nes to „didinsim“, „skatinsim“ ant bliūdelio nepadėsi ir nepasversi, ir nesuprasi, kiek ten padidėjo ar pamažėjo. Čia esi šimteriopai teisus. Visgi kai kuriais atvejais tokie dalykai neišvengiami, nes parodo katra kryptimi einame, pliuso ar minuso, o kad anie „didinsim – skatinsim“ įgautų realią išraišką, reikalingas VEIKLOS PLANAS. Deklaracija yra tik KRYPTYS arba GAIRĖS apie pagrindines sritis, o tai, ką parašei (o parašei ne tik tinkamai, bet ir nuoširdžiai) iškalkuliuoja tą gairių TURINĮ į konkrečias VEIKLAS arba VEIKLŲ GRUPES. Na, čia kaip strategiškai planuojant (nesikeiksiu, bet čia vienas iš mano veiklos barų).

Idealiai šitos veiklos, iki visiškos laimės, dar turėtų būti padengtos pinigais (realiais arba numatomais lėšų šaltiniais) ir atsakomybėmis, konkrečiai Jonas ar Petras už tai atsako, ir terminais, iki kada turi būti padaryta. Va, tada bus viskas gerai. Beje, Romai, mes su Vykintu numatom parengt metinį veiklos planą, ir tai, ką parašei, GULS Į PLANĄ, gal kol kas be pinigų, bet su kažkokiom ambicijom į įgyvendinimą... Su Vykintu tarėmės dėl veiklos plano, pabandysiu padėliot pagal kryptis...  

Romai, deklaracija bus trumpa. Net tai, ką prirašiau – trumpinsiu. BUS TIK KRYPTYS – GAIRĖS: LAISVĖS KOVŲ FIKSAVIMAS, TYRIMAS, IŠSAUGOJIMAS IR POPULIARINIMAS.

Fiksavimas – visų įmanomų laisvės kovų šaltinių rinkimas (tai ir prisiminimai, ir archyvai, ir stribų sąrašai), tyrimas – apdorojimas, duomenų bazių sudarymas, mokslinių studijų rašymas, o išsaugojimas ir populiarinimas – tai ir paminklų statymas, ir filmų kūrimas, ir jaunimo edukacinės programos, ir panašiai.  

Supranti, Romai, mano gyvenimas – tikras prakeikimas. Užsiciklinau dirbti naktimis, kai net musės miega, per šitą savaitę (teisingai pastebėjai) šačkavojau, nes namie alasas nesibaigiantis, darbui sąlygos – nulinės. Dukros apsirgo, sugripavo, tai abi namie sėdi, pjaunasi... Tai va, virtuvėj naktį dar ką nors galima priburt, nes, pasak mano šeimynos – kompiuteris „prispinduliuoja“ namus. O šiaip – šuds... Nei pakartas, nei paleistas.

Pabandau paties mintis perdėlioti...

LAISVĖS KOVŲ PALIKIMO RINKIMAS IR FIKSAVIMAS

TYRIMAS

POPULIARINIMAS

APRŪPINIMAS

            .....................................................................................................................

Vykinto laiškas Laimonui dėl Sąskrydžio

Sveikas, Laimonai, sveiki, visi bičiuliai. Atsižvelgdamas į trečiadienio susitikimą Panevėžyje ir į Laimono pasiūlymus, pabandžiau popieriuje surašyti pačią sąskrydžio eigą-išklotinę su pasiūlymais, su kuriais g a l i  ir  t u r i būti toliau dirbama, dalinamasi užduotimis, draugiškai, po truputį.

Mielas Laimonai, paties surašytas pasiūlymas užbėgo už akių. Noriu pasakyti, kad ten daug svarbių dalykų įvardinta, kurie, esu tikras, yra mūsų jėgoms arba perspektyvoje galėtų būti mūsų jėgoms ir tikriausiai galėtų tapti apmatais 2011–2012 m. veiklos programai. Žinoma, pasirinkus atitinkamą „išguldymo“ formatą. Na, o tai, kad laisvės kovų terminų žodyno sumanymas įsibėgėja, tai labai labai džiugina!

 Nekantrauju padėlioti struktūros variantus, palyginti tarptautinius standartus ir kita. Bet esmė nesikeičia fantastiškas, būtinas dalykas, įrodantis aukščiausią tavo, o ir visų bičiulių (čia jau mes savinamės garbės spinduliukus) kompetenciją! gražių dienų linkėdamas, – Vykintas.

                                   ...........................................................................................................

LIETUVOS LAISVĖS KOVOS ĮAMŽINTOJŲ SĄSKRYDIS

Dalyvių sąrašas

Vanagiškiai,

2011 m. gegužės 14-15 d.

1. Vykintas Vaitkevičius, 8 698 27 589, Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, norint jį peržiūrėti., Pašulniškės (Vilniaus r.)
2. Mindaugas Lukošaitis, 8 686 10 056, Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, norint jį peržiūrėti., Šiauliai
3. Gytis Degulis, 8 658 31 233, Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, norint jį peržiūrėti., Panevėžys
4. Modestas Šernas, 8 638 06 014, Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, norint jį peržiūrėti., Vilnius (Panevėžys)
5. Darius Ramančionis, 8 686 12 612, Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, norint jį peržiūrėti., Kurtuvėnai (Šiaulių r.)
6. Gintautas Veržukauskas, 8 615 37 193, Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, norint jį peržiūrėti., Panevėžys
7. Liucija Šiaučiūnienė, 8 616 38 852, Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, norint jį peržiūrėti., Panevėžys
8. Aistė Čepulytė, 8 621 88 154, Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, norint jį peržiūrėti., Vilnius (Naujoji Akmenė)
9. Gediminas Petrauskas, 8 628 05 811, Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, norint jį peržiūrėti., Vilnius (Ukmergė)
10. Algis Kalvėnas, 8 686 10 088, Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, norint jį peržiūrėti., Pasvalys
11. Elvyra Ranonytė, 8 629 31 432, Pasvalys
12. Paulius Ratkevičius, 8 626 29 627, Pasvalys
13. Mindaugas Lelys, 8 626 44 613, Pasvalys
14. Jonas Ūsas, Pasvalys
15. Daiva Vaitkevičienė, 8 613 11 178, Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, norint jį peržiūrėti., Pašulniškės (Vilniaus r.)
16. Mantas Lapeika, 8 684 63 196, Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, norint jį peržiūrėti., Vilnius
17. Valdas Striužas, 8 687 58 523, Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, norint jį peržiūrėti., Vilnius
18. Bronislovas Mažylis, 8 689 98 672, Panevėžys
19. Algimantas Stalilionis, 8 650 55 409, Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, norint jį peržiūrėti., Pakaušiai (Panevėžio r.)
20. Romas Kaunietis, 8 698 29 390, Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, norint jį peržiūrėti., Panevėžys
21. Laimonas Abarius, 8 601 45 250, Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, norint jį peržiūrėti., Visaginas
22. Ernestas Kuckailis, 8 657 83 738, Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, norint jį peržiūrėti., Rumšiškės
23. Rūta Liogienė, 8 698 12 461, Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, norint jį peržiūrėti., Vilnius
24. Ugnius Liogė, 8 688 19 655, Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, norint jį peržiūrėti., Vilnius
25. Rokas Radzevičius, 8 698 17 283, Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, norint jį peržiūrėti., Vilnius
26. Gediminas Žilys, 8 614 90 469, Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, norint jį peržiūrėti., Vilnius
27. Mingailė Jurkutė, 8 614 51 914, Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, norint jį peržiūrėti., Vilnius

……………………………………………………………………………………………………………..

Antrasis LLKĮS saskrydis Paberžėje

 (2012 05 11–13)

                      Praėjus metams nuo pirmojo, antrąjį sąskrydį kažkaip spontaniškai suorganizuoti pasiūlė Vykintas Vaitkevičius. Algimanto Stalilionio žodžiais – pagrindinis jo iniciatorius buvo Aistė Čepulytė. Tai ta pati Aistė, kuri labai nuoširdžiai ir visa siela atsidavusi dirba Lietuvos pokario partizanų kovų įamžinimui. Mano žiniomis, prie bendro antrojo LLKĮS sąskrydžio reikalo nemažai prisidėjo ir Algimantas Stalilionis, organizavo dalyvių apnakvindinimo, maitinimo ir kitus ūkinius klausimus.

                      Mano asmeniniu paskaičiavimu, Sąskrydyje dalyvavo apie 40 suinteresuotų Lietuvos piliečių, buvo keletas pasisakymų įvairiomis temomis – daugiausia tai, kas susiję su pokario Laisvės kovų vietų įamžinimu: partizanų bunkerių atstatymas bei pastatų, kuriuose slapstėsi, gyveno ar žuvo partizanai, jų išliekamoji vertė ateinančioms kartoms, Sajų sodybos namo atstatymas Balandiškių kaime. Taip pat buvo pakviesti iš Latvijos atstovai, kurie dėl nesuprantamų priežasčių tik paskutinę dieną pranešė, jog neatvyks. Sąskrydyje taip pat nedalyvavo ir vienas iš praėjusio Vanagiškių sąskrydžio ryškesnių pokario istorijos tyrinėtojų – Laimonas Abarius. Jo parengtą temą „Pirmieji Lietuvos laisvės kovos įamžintojų sąjūdžio metai” perskaitė Aistė Čepulytė.

                      Sąskrydyje pasisakė šie pranešėjai:

                      Aistė Čepulytė ir Gediminas Petrauskas – „Bunkerių atstatymas – tarp idėjos ir realybės“;

                      Darius Juodis – „Partizanų vadų keliai į suvažiavimą“;

1. Vykintas Vaitkevičius – „Iš Balandiškio istorijos, arba kur slypi Sajų sodybos vertė“;
2. Salvijus Kulevičius – „Lietuvos laisvės kovų atminties centras: idėja ir koncepcija“;

                      Valdas Striužas – „1941 m. birželio sukilimas Lietuvoje“.

                      Vakare vyko Justino Lingio filmo „Ledo vaikai” peržiūra.

                      Kitą – gegužės 13 d., pagal sudarytą programą vyko ekskursija Paberžės bažnyčios statinių komplekse, Bakainių piliakalnyje, Švenčiuliškių kaimo kapinėse ir Vyčio apygardos partizanų stovykloje Pašilių miške. Šioje pažintinėje ekskursijoje dalyvavo ir buvęs Lietuvos partizanas Bronius Juospaitis-Direktorius, kuris gana įdomiai papasakojo apie nueitą sunkų ir sudėtingą partizano ir Rusijos lagerių kalinio kelią.

                      Šio sąskrydžio metu jokia deklaracija nebuvo paskelbta, apsiribota gauta žodine bei vaizdine informacija.                      ……………………………………………………………………………………….

                      2012 m. gegužės 17 d. gavau iš Aistės laišką, kuriame ji rašo:

<…> Savaitgalį vykusiame sąskrydyje ne kartą buvo minėti Vyriausybėje vykę posėdžiai dėl Laisvės kovų ir tremties muziejų bei atstatytų partizanų slėptuvių išsaugojimo. Noriu pasidžiaugti, kad gegužės 10 d. Ministras pirmininkas (A. Kubilius) pasirašė po visais darbo grupės pasiūlymais ir pavedė atitinkamoms institucijoms vykdyti nurodymus. Pasiekėme dar vieną pergalę (dalyvavau ten kaip LLKĮS narė). 

Didžiausias dėmesys skirtas muziejams, jų centralizacijai. Numatoma skirti tam papildomų lėšų. Laikas parodys, bet gal čia ateityje pavyks sužaisti ir su Sajų sodyba, kaip laisvės kovų centro, idėja.

Kitas svarbus pasiekimas, kad kultūros ministro įsakymu turėtų būti pakoreguotas Paveldo tvarkybos reglamentas. Pagal jį bet kurioje ginkluotos rezistencijos paveldo vietoje (sodybose, bunkeriuose, mūšių vietose, laidojimo vietose ir t. t.), vykdant žemės judinimo darbus, bus privalomas archeologas. Taip pat tik juridinį statusą turinčios institucijos ir organizacijos galės inicijuoti bunkerių atstatymą. Jos privalės visiškai atsakyti dėl tolimesnės atstatyto bunkerio priežiūros. Manau, papildomi įsipareigojimai natūraliai sumažins visų atstatančiųjų entuziazmą.

Taigi dar kartą įrodėme, kad nereikia būti kažkokia didele, apiforminta organizacija, kad veiktume ir nuveiktume svarbius darbus.

Ir dar viena truputį senesnė informacija: 

Labai noriu pasidžiaugti ir pasveikinti Justiną, kadangi vakar geriausių kino kūrėjų apdovanojimuose „Sidabrinė gervė 2012” jo filmas „Ledo vaikai” buvo pripažintas Metų geriausiu TV filmu. Visi puikiai žinome, kad teigiamas darbų įvertinimas yra tikrasis paskatinimas toliau kurti. Taigi kuo daugiau kūrybinės sėkmės, Justinai!!! Aistė

…………………………………………………………………………………………………

• Ankstesnis
• Sekantis