Kitos žinios
Jauniausia lietuvių kolonija “Kengūrų žemėje jau nuo 1948 metų turi savo laikraštį
“AUSTRALIJOS LIETUVĮ’’
kuriame plačiai informuojama apie šios kolonijos lietuvių gyvenimą. Kaina 5 dol. metams — galima siųsti g. pinigais laiškuose.
“Australijos Lietuvio” leidykla leidžia ir priima spausdinti knygas. Mūsų išleistos knygos be varžymų pasiekia visų pontinentų lietuvius ir yra pigios — prieinamos kiekvienam tautiečiui.
Adresas: Australijos Lietuvis, 35 Cator St., Hindmarsh, S. A. (Australia) .
NAUJA L. ŽURNALISTU SĄJUNGOS VALDYBA
š. m. vasario 9 d. Rinkimų Komisija išryškino Lietuvių Žurnalistų Sąjungos vykdomuosius organus. Išrinktieji į naująją L. Ž. S-gos valdybą vasario 14 dieną padarė posėdį ir pareigomis pasiskirstė taip: V. Rastenis — pirmininkas, D. Penikas — vicepirmininkas, S. Narkeliūnaitė—sekretorius, A. šalčius — iždininkas ir A. Merkelis — valdybos narys. Valdyba išrinkta iš žurnalistų, gyvenančių New Yorke ir artimose jo apylinkėse.
Į revizijos komisiją išrinkti šie čikagiečiai: J. Prunskis, K. Sruoga ir G. Galva, o į garbės teismą Los Angeles gyventojai: prof. M. Biržiška, J. Vitėnas, V. Trumpa.
NAUJAS LIETUVIŲ DIENŲ NUMERIS
“Lietuvių Dienų” vasario numeris puošnus nuotraukomis ir įdomus straipsnis. Telpa apie 40 įdomių ir aktualių nuotraukų iš viso pasaulio lietuvių gyvenimo. Rašo: prof. M. Biržiška; įdomų pasikalbėjimą duoda Lietuvos vadavimo ir lietuvybės išlaikymo klausimais VLIK VT pirm. K. Žalkauskas; adv. Charles P. Kai, J. Cicėnas, K. Grigaitytė - Graudušienė, K. Bradūnas ir kt. Įdomus ir angliškasis skyrius. Vienas numeris siunčiamas susipažinimui nemokamai, prisiuntus savo adresą. Rašyti: “Lietuvių Dienos”, 9204 S. Broadway, Los Angeles 3, Calif. Metinė prenumera $4.00.
LIETUVIŲ STUDENTŲ SUVAŽIAVIMAS NEW YORKE
Lietuvių studentų New Yorko skyriaus iniciatyva š. m. vasario 7-8 dienomis čia įvykdytas rytinės dalies Amerikos studentų suvažiavimas. Dalyvavo veik visų Naujosios Anglijos lietuviškų kolonijų studentai, taip pat keli atstovai iš Čikagos ir Clevelando. Didesni studentų būriai atvyko iš Bostono, Brocktono, Hartfordo, Philadelphijos, Worcesterio ir kt. Taipgi buvo atstovai iš Baltimores, Stamfordo ir net Urbanos universiteto. Viso suvažiavo 115 studentų. Pirmąją dieną suvažiavimo posėdžiai vyko Angelų Karalienės parapijos salėje. Baigiemieji posėdžiai su iškilmingąja dalimi ir suvažiavimo uždarymas įvyko vasario 8 d. po bendrų pamaldų Apreiškimo parap. salėje, dalyvaujant konsului J. Budriui, LLK pirm. V. Sidzikauskui,prof. V. Jonynui, BALFo atstovui P. Minkūnui, “šviesos” sambūrio atst. Dauniui, skautų akademikų korp. “Vytis” atst. dr. H. Lukoševičiui, Std. At-kų S-gos atstovui A. Sužiedėliui ir kt. Čia paminėtieji buvo pakviesti į garbės prezidiumą ir pasveikino suvažiavusius lietuvius studentus svarstyti savo aktualius reikalus.
Kaip minėta, šis plataus masto, lietuvių studentų suvažiavimas sušauktas New Yorko skyriaus iniciatyva, bet daugiausia pasišventimo parodė šie vietiniai studentai: R. Kezys, A. Petrikas, K. Kudžma, G. Zauniūtė, R. Kontrimas ir V. Vygantas. Jų pastangos apvainikuotos gražiu laimėjimu.
Lietuvių Studentų Sąjunga Amerikoje turi arti 500 narių.
IŠ A. L. S. “RAMOVĖS” SKYRIŲ VEIKLOS
ČIKAGOS “RAMOVĖS” SKYRIAUS VEIKLA
Jau treti metai, kaip Čikagoje veikia “Ramovės” skyrius. Jis dideliais darbais negali pasigirti, bet jo veikla labai nuosekli ir turininga. Ypač paskutiniaisiais metais čikagiečiai pasireiškė labai aktyviai. Surengė dvi paskaitas, aukojo ALTui ir BALFui, karo invalidams paskyrė net 300 dol. Valdyba turėjo 14 posėdžių, sušaukti 6 narių susirinkimai, paminėta kariuomenės šventė. Ypač pažymėtinas faktas, kad 1952 metais išrinktoji komisija įsteigė Savišalpos Fondą. Pirmieji šio fondo rėmėjai yra gen. Plechavičius, gen. Rėklaitis ir kt., kurie sudėjo 34 dol. Kviečiami visi aukoti savišalpos fondui.
Valdyboje daug pasidarbavo rašytojas J. Balčiūnas - Švaistas, ltn. J. Balčiūnas ir kiti.
Š. m. vasario 1 d. įvykęs metinis susirinkimas vedamas plk. Dabulevičiaus praėjo labai gyvai ir rimtai. Jame paaiškėjo, kad skyriui priklauso daugiau 100 narių. Buvo diskutuota, kaip pagyvinti veiklą. Pasisakyta, kad visi buvę lietuviai kariai turi jausti pareigą šiai organizacijai priklausyti, nes jau dabar yra laikas veikti organizuotai, siekiant išlaisvinti Lietuvą. Kiek lietuvių karių Čikagoje? — Tūkstančiai, bet kodėl jie tokie pasyvūs ...
Kad visuomenė ir lietuviai kariai būtų informuojami apie “Ramovės” skyriaus veiklą, susirinkimas pakvietė KARIO bendradarbį Bal. Brazdžionį būti šio skyriaus oficialiu korespondentu.
Susirinkime pasisakyta opiais lietuvių šeimų ir invalidų reikalais, čia išryškėjo, kad esama net kariškių šeimų, kurios draudžia savo vaikams skaityti lietuvišką spaudą, nes esą sunku dvi kalbas mokytis. Tai tikras nesusipratimas. Argi Lietuvos gimnazijose mokinomės tik vieną kalbą? Dvi, tris ir daugiau, ir tai nebuvo sunku. Tikrai gėda tiems tremtiniams, kurie amerikonizmo katilui padeda virškinti lietuvybę. Toks faktas skaudu ir viešumon kelti. Gerai, kad tokių nedaug teatsiranda.
Slaptu balsavimu išrinkta nauja 1953 metams skyriaus valdyba. J kurią įėjo Dabulevičius, Riskis, Valaitis, Rimas, Jakubauskas; kandidatais liko Genys ir Juškėnas. Revizijos komisijon išrinkti Repšys, Avižienius ir Ličkus. Sėkmingesnei veiklai vystyti susirinkimas paskyrė valdybos dispozicijon 60 dol. ryšių reikalams. Naujajai valdybaipavesta paskirti aukas Lietuvos laisvinimo reikalams Vasario 16-os proga ir atstovauti ALTo rengiamame nepriklausomybės šventės minėjime.
Tenka pasidžiaugti, kad skyriaus nariai šiltai atsiliepė apie populerėjantį KARĮ. Atstovo Bal. Brazdžionio pakviesti šeši jį užsiprenumeravo. Daugelis įsigijo pavieniais numeriais.
Lietuviai kariai, kuriems dar krūtinėse neišblėsusi Lietuvos krašto meilė ir dega kovos dvasia, burkimės į vieningą civilinę jėgą, iš kurios gali išaugti lietuviška armija, kuri kartu su JT kariu galės stoti ginti Tėvynės ir ją laisvinti iš vergijos. Valanda artėja, pasi-ruoškime!
B. B.
PHILADELPHIJOS “RAMOVĖ” SKELBIA RAŠINIŲKONKURSĄ JAUNIMUI
A. L. S-gos “Ramovė” Philadelphijos skyrius, 35 metų Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo sukakties proga, skelbia lietuvių jaunimui, lankančiam Philadelphijos pradžios mokyklas (viešąsias ir parapijines), rašinėlio konkursą.
Konkurso komisiją sudaro: Ramovės atstovas — M. Vaišnys, Philadelphijos L. B-menės — kun. Raila, šeštad. M-los Tėvų k-to — A. Impulevičius, Liet. šeštad. M-los mokytojai — Kralikauskaitė ir Balčius.
Komisija skiria šias temas iš Lietuvos istorijos ir Nepriklausomybės kovų laikotarpio: a. Vytauto santykiai su kryžiuočiais, b. Kodėl mes švenčiame Lapkričio 23-ją dieną, c. Mano pareigos lietuvių tautai.
Rašinėlis turi būti netrumpesnis kaip 2 puslapiai. Puslapių skaičiaus maximumas neaprėžtas. Rašinėliai turi būti įteikti iki š. m. gegužės 1 d. Sprendimas bus paskelbtas užbaigiant Lietuviškos šeštadieninės mokyklos mokslo metus ir bus įteiktos dovanos. Už geriausiąjį rašinėlį bus skiriama $15, už II-jį — $10, už III-jį — $5.
Sprendimo nešališkumui užtikrinti rašinėlių rašytojai pasirašo slapyvardžiu, o atskirame voke pažymi savo vardą, pavardę, gimimo datą ir vietą, pradžios mokyklos pavadinimą ir skyrių, savo adresą, o voko viršuje pažymi savo slapyvardį. Konkurso komisija pasiliekasau teisę rašinėlius skelbti spaudoje arba per radiją. Rašinėlius siųsti Konkurso komisijai šiuo adresu: Petras Balčius, 1424 So. 3rd Street, Philadelphia 47, Pa.
RAMOVĖS SKYRIUS SURUOŠĖ KLAIPĖDOS ATVADAVIMO MINĖJIMĄ
Neseniai įsisteigęs A. L. S. “Ramovės” skyrius Bostone š. m. vasario 8 d. tautininkų namuose suruošė Klaipėdos Krašto atvadavimo 30 metų sukakties minėjimą. Minėjimą atitinkama kalba atidarė “Ramovės” skyriaus pirmininkas plk. A. Stapulionis. Apie anuometinius įvykius įdomių atsiminimų papasakojo Klaipėdos sukilimo dalyviai A. Ivaškevičius, St. Santvaras ir P. Mantvydas. Daininkė Barmienė padainavo keletą dainų. Minėjime dalyvavo ir pasakė sveikinimo žodį konsulas Šalna.
PADĖKA
ALS “Ramovė” Bostono skyriaus valdyba dėkoja žemiau paminėtiems asmenims už jų asmenišką prisidėjimą rengiant Klaipėdos krašto sugrįžimo prie Lietuvos 30 metų sukakties paminėjimą:
Lietuvos Garb. Kons. adv. A. Šalnai už tartą ta proga žodį; buv. Mažosios Lietuvos Gelbėjimo Komiteto nariams Mr. A. Ivas-Ivaškevičiui ir p. Aleks. Marcinkevičiui, Klaipėdos sukilimo dalyviui rašyt. St. Santvarui — už turiningas paskaitas - prisiminimus; solistei p. V. Barmienei ir akomp. p. Januškevičienei —- už padainuotas tam momentui pritaikytas lietuviškas dainas; p. V. Montvilaitei — už lietuviškų ženklelių paruošimą; Mr. Step. Minkui — už nemokamą paminėjimo pagarsinimą per radiją; lietuviškai spaudai — laikraščiams: Darbininkui, Keleiviui, Am. Lietuviui, Dirvai ir Draugui — už patalpintus tam reikalui pranešimus.
Nuoširdi padėka aukotojams;
Mr. A. Ivas-Ivaškevičius 40 dol.
inž. J. Mikalauskas 10 dol.
Norb. Adomkaitis 2 dol.
Kiti aukotojai _____ 18 dol.
Viso gauta aukų 70 dol.
Iš gautų aukų 40 dol. nutarta skirti šiuo metu Vokietijoj sunkiai vargstančių senųjų Mažosios Lietuvos veikėjų, rašyt. Vydūno ir p. Simonaičio paramai.
ALS “Ramovė” Bostono skyr.Valdyba
DR. M. J. VINIKAS APIE SUSIVIENIJIMO LIETUVIŲ AMERIKOJE VAJŲ
SLA sekretorius ir reikalų tvarkytojas dr. M. J. Vinikas apie artimiausius SLA uždavinius ir paskelbtąjį Lietuvybės Vajų spaudos atstovui pareiškė keletą įsidėmėtinų minčių.
— Lietuvybės Vajus, — pasakė dr. M. J. Vinikas, — turi dvejopą tikslą. Svarbu, žinoma, pakelti seniausios mūsų organizacijos narių skaičių ir taip pat yra būtina mūsų kolonijose pagyvinti lietuvišką veiklą.
Susivienijimas Lietuvių Amerikoje įkurtas 1886 metais. Tais laikais Susivienijimas mūsų ateiviui buvo viskas. Čia jis rasdavo brolišką paguodą ir paramą visokiais gyvenimo atvejais. Aš pats atsimenu ir turbūt daug kas šioje šalyje gyvenusių prieš keturias ar penkias dešimtis metų kartu su manim atsimins, kokios reikšmės turėdavo Susivienijimo kuopa nedidelėje lietuvių kolonijoje. Dar nebuvo tais laikais nė graborių. Tad kuopos nariai, jeigu kas numirdavo, ir į šermenis ateidavo į namus pagiedoti ir našlei padėdavo laidotuvėmis pasirūpinti. O jau pati organizacija savo pinigine parama šeimą sušelpdavo.
Metinis Susivienijimo kuopos susirinkimas būdavo panašus mažoje lietuvių kolonijoje į šventę. Visi sueidavom, pasimatydavom, ne tik organizacijos, bet ir aplamai visus lietuviškus reikalus apsvars-tydavom. Broliška nuotaika, darnus sugyveinmas, be mažų išimčių, Susivienijimo kuopose būdavo. Bet pirmieji Susivienijimo steigėjai daugumoje išmirė. Atėjo jau nauja karta. Ir tie iš gyvenimo pamažu traukiasi.
Visas mūsų gyvenimas taip pat jau yra pasikeitęs. Atsirado pramogų ir organizacijų, kurių anais laikais mūsų dar nepripratę prie naujo gyvenimo ateiviai nė nežinojo. Dabar filmai, televizija, kitos pramogos sutrukdo ateiti į kuopos susirinkimą. O mūsų organizatoriai kurį nors pakalbinę įsirašyti į SLA išgirsta:
— O kokia gi man iš to nauda bus?
— Tiesą pasakius, šiandien kitaip ir negalima kalbėti su naujais SLA nariais. Dabartinis apdraudos išsiplėtimas verčia į šį reikalą visai praktiškai žiūrėti.
Mūsų plačiajai visuomenei gerai žinomi didieji Susivienijimo Lietuvių Amerikoje nuopelnai. Pats SLA veikė ne tik apdraudos ir frater-nalės pagelbos srityse, bet ir mūsų kultūrinėje ir visuomeninėje dirvoje.
Bet jeigu mes šiandien negalėtume naujai įstojančiam savo nariui pasakyti, jog apsidrausdamas jis už tuos pačius mokesčius jokioje komercinėje apdraudos įstaigoje negaus geresnių apdraudos sąlygų, tai vargu ar kas dėl gražios mūsų praeities susiviliotų. Mes nežinom, kada gali pasibaigti mūsų gerbūvis. Apdrauda visiems reikalinga. SLA turi apdraudos planą, kuris apima visas reikalingiausias apsidraudžiančiam ir jo šeimai apdraudos rūšis. Jei nori pasirūpinti kraičiu, jei nori užtikrinti, kad vaikai turėtų augštojo mokslo reikalui paramą, arba jei žinodamas, kad senatvės pensija yra permaža, apsidrausi SLA, — tai aprūpinsi netik savo senatvę, bet ir savo šeimą.
Šiais laikais visi žinome, kaip svarbu mums ugdyti lietuvišką solidarumą, koks didelis pavojus mums čia prarasti savo brolius, kurie dingsta svetimųjų tarpe. Taip pat visi suprantame, kad pasaulis vertina tik organizuotą tautą. Priklausydami vienai organizacijai, mes darome vienas kitam teigiamą įtaką, auklėj am savo jaunimą ir pratiname jį veikti lietuvių tarpe. Tad šitos aplinkybės ir verčia mus priklausyti lietuviškai organizacijai.
Mūsų tėvų žemę — Lietuvą ištiko didžiausia nelaimė. Mes galime savo senajai tėvynei padėti tik visi susijungę ir bendrai veikdami.
Lietuvybės Vajus, baigdamas noriu pažymėti, — pasakė dr. M. J. Vinikas, — tarp kitko nukreipiamas į jaunimą ir mūsų naujakurius, kurie ne tik patys turi įsirašyti į lietuvišką organizaciją, bet tapti organizatoriais, kokių mes turėjome ir turim daugybę; tokiais organizatoriais, kurie dirba savo žmonėms nelaukdami padėkos ir nuopelnų įvertinimo. Tik tokie pasiaukoję žmonės ir padarė mūsų organizaciją plačią ir turtingą.
Tad sveikinu visus, kurie prisidės prie Lietuvybės Vajaus, ir linkiu gero pasisekimo visuomenės darbe.
J. Laurinavičius.
Karo Invalidai dėkoja aukojusiems
Ne be pirmą kartą išeivijoje mūsų visuomenė savo aukomis prisimena pirmuosius Lietuvos Laisvės Kovų karius - invalidus, Kariuomenės šventės ir kitų minėjimų progomis. Šių aukų dėka LK Invalidų S-gos valdyba gali, nors dalinai, paremti vieną kitą savo narį ligos ir nedarbo atveju, protezų įsigijimo reikale, arba negalintį iš savo uždarbio pragyventi.
1952 metais aukų prisiuntė:
L. S. “Ramovė” Clevelande $300.00, L. S. “Ramovė” Chicagoje $300.00, Kun. Birutės D-jos skyrius Chicagoje $200.00, Lietuvos Pasiuntinybė Washingtone $75.00, L. S. “Ramovė” Waterburyje $108.38, L. S. “Ramovė” Pihladelphijoje $72.00, L. S. “Ramovė” Detroite $68.50, Lietuvių Bendruomenė Kanadoje $57.00, A. špakauskienės surinkta pagal L. N. Karo Inv. aukų lapą N 1 $61.00, per Jurgį Skarzinską Kanadoje $68.00, S. “Ramovė” Baltimorėje $52.50, L. S. “Ramovė” Newarke $51.25, Worcesterio Liet. Tremt. Bendruomenė $50.00, Tėvynės Mylėtojų D-ja 121 kuopa Racine, Wise. $40.00, Rockfordo “Barnes Dill” kompanijoje dirbantieji 23 lietuviai per Salucką $33.00, L. Tremtinių Komitetas Brocktone $25.00, ALT Rockfordo Sk. $20.00, Liet. Tremt. Bendruomenė Rockforde $10.00, The Lithuanian Care & Relief Club Waterburyje $10.00.
Betarpiai aukų atsiuntė: A.
Gurklys, A. Vaitkus, Br. Ambraziejus, St. Jurevičius, Dr. R. Sidrys, V. čižiūnas, St. Navickas, Dr. Tercijonas ir Dr. J. Urbanavičiūtė — viso $38.00.
Už šias aukas nuoširdžiausiai dėkojame mūsų mieliems aukotojams ir aukų rinkimo organizatoriams bei asmenims, kurie šiam tikslui skyrė savo dienos uždarbį ar net daugiau.
Nemažiau esame dėkingi ir už mums prisiųstus sveikinimus ir likėjimus, kurie visuomet yra malonūs ir dvasiniai stiprinantieji.
Karštas padėkos žodis priklauso spaudai, kuri visuomet nuoširdžiai talkininkauja. Taip pat jautriai dėkojame meno programų dalyviams savo honorarus paaukojusiems ir visiems kitiems, visokeriopai prisidėjusiems prie aukų padidinimo.
Negalėdami visų mūsų aukotojų ir talkininkų suminėti bei asmeniškai ranką paspausti, jungiamės savo mintimis su Jumis, brangūs broliai ir sesės lietuviai, ir esame įsitikinę, kad Jūsų darbas prisideda prie Laisvės idėjos stiprinimo ir paskatinimo dėl jos aukotis.
L. N. K. Invalidų Valdyba
