Poezija
E. KODATIENĖ
TAUTOS DIDVYRIS
Vergijos pančiuose ir neviltyj—
Gimė idėja didvyrio širdyj.
Vardan laisvės teisių,
Vardan žmoniškumo,
Romas Kalanta
Didvyriškai žuvo.
Pakilo liepsnos Gabijos ugnyj, . . .
Lyg Margio laikais apsuptoj pilyj.
Įkaitus žemelė
Graudulingai verkė . . .
Lietuvos jaunimas
— Kraštui laisvės — šaukė. . .
Kaip karštos liepsnos, taip karšta širdis —
Jaunajam Romui nebaisi mirtis.
Tėvynę mylėjo
Labiau už save,
Ir herojum tapo
Jaunimo tarpe.
Romas, kaip Simas,didvyris tautos.
Lietuvis per amžius jo vardą kartos.
Jis žuvo, kad laisvės
Troškimas mumyse,
Karščiau, net už ugnį
Liepsnotų širdyse.
JURGIS SAUERVEINAS-GIRĖNAS
LIETUVIŠKOJI KALBA
Visa lietuviška gentis—
Plačioji giminystė;
Ji draugo mylinti širdis,
Visuotinė brolystė.
Tuo, kas nuo mūsų paslėpta,
Kalba į mus prabyla:
Kaip kūrėsi kalba, tauta,
Iš Azijos kaip kilo.
Tenai ta žemė tolima,
Kalnai jos dangų remia,
Iš ten kalba mūs mylima,
Jos protėvių ten žemė.
Tautoms dar tuos laikus senus
Koks bendras žodis mena:
Iš ten juk Dievas ir Sūnus,
Giria pasiskardena.
Ir kunigų šventi garsai,
Kalbos seniausias žodis
Iš žemės tolimos visai
Kaip savas tau atrodys!
Atkilom mes iš žemės tos,
Iš ten ir mūs kaimynai,
Tik svetimų kalbų kaitos
Lietuviška nežino.
Jei kas tą kalbą skriaus, ardys,
Neturim to pakęsti:
Tegul lietuviška gentis
Palaimoj Dievo klesti!
Vertė A. Tyruolis
Jurgis Sauerveinas (Girėnas) (1831-1904) — iš Vokietijos kilęs poetas, visuomenininkas, kurį laiką gyvenęs Prūsų Lietuvoje, Mokėjęs apie 50 kalbų, jų tarpe ir lietuvių kalbą, kuria parašė “Lietuviais esame mes gimę” ir kitas eiles. Rašė poezijos apie Lietuvą ir vokiečių kalba, ir čia yra vienas toks Sauerveino-Girėno patriotinės poezijos pavyzdys.
Eilėraščio Siaubas Birželyje, tilpusio KARIO Nr. 6, 186 psl. autorius yra Leonas Virbickas. Atsiprašome už klaidą. Red.
A. K. T. TIELO
MANO NEMUNE
O tėviške, kaip man sunku,
Kai nuo manęs toli tu būni;
Man miesto dūmuose tvanku,
Ilgiuos aš šlamančių viršūnių.
Tu man skaisčių žiedų pilna,
Visa širdim esu aš tavas.
Ir grąžinu tau su daina,
Ką be ribų esi man davus.
Daina ta iš širdies tavos,
Mano pilkam kely dainuota,
Iš tavo girių vėsumos
Atplaukusi ir pakartota,
O tėviške! ____
Vertė A. Tyruolis
A. K. Tielo (Tikrai Kurt Mickoleit) (1874-1911) — lietuvių kilmės vokiškai rašęs poetas, gimęs Tilžėje; Prūsų Lietuvos patriotas, savo tėviškės gamtos ir praeities nuoširdus vaizduotojas poetiniu žodžiu. Daugiau jo poezijos lietuviškais motyvais — antologijoje “Nemarioji žemė” (1970).
RACHEL PORTELLA
O LIETUVA
O Lietuva, gyvuojanti per amžius,
Tava istorija— šlovė didinga,
Dar erdvėj tebevirpa ji — į laimę,
Į meilę, ir kilnumą kelią rodo.
Lopšys tu sielvartų ir garbingumo,
Ir tavo skaisčią meilę mini amžiai —
Kur tu tikrai kovojai, kur laimėjai,
Parodei kilnią širdį, teisingumą.
Esi tu kaip didvyriškieji Tebai,
Tavo herojų kraujas vis masina
Minias aukų ištroškusiiįjų priešų.
Ir tu kritai paniekinta, be žodžio,
Savus vaikus tikėdamos išgelbėt,
Kritai prispaudus sunkiai priešo rankai. . .
Vertė P. Babickas
Rachelė Portella (1910 - 1960) — Brazilijos poetė. Ištekėjusi už lietuvio, inž. Audenio, karštai pamilo Lietuvą ir nuoširdžiai apdainavo jos likimą savo eilėse. Daugiau jos poezijos lietuviškais motyvais — antologijoje “Nemarioji žemė” (1970).
