PRIESAIKA VILNIUI
VINCAS JONIKAS
Viešėjo Vilniuje
Su amžių vėjais ūžę
Žvaigždžių stebėtojai,
Karaliai, vyskupai—
Juos palydėjo vis
Pilies patrankų dūžiai,
Baltieji raiteliai,
Graudingieji varpai.
Laikai paniekino
Senuolių gimtą miestą,
Šventuosius pelenus
Lietuviškų vadų—
Prigeso priesaikos,
Tik Apvaizda neblėsta,
Mes vėl sugrįžtame
Vykdyti pažadų!
Ne tik iš Kupiškio
Atvyks Laurynas Stuoka
Statyti šventnamių
Tėvynei pamaldžių—
Visi be skaičiaus eis.
Kas ugnį skelti moka,
Kas verčia neviltį
Tikėjimu didžiu.
Vadų paminkluose
Savi vardai sutvisko,
Pilki kaip mūrai tie,
Didingi kaip tiesa—
Ateiviai, traukitės,
Lietuvių buvo viskas,
Tauta darbymetin
Žygiuoja vėl visa!
Prikelsim Vilniuje
Dar neregėtą rytą
Nesiderėdami
Su nieku dėl kainos—
Bus gera slėniuose
Gimtos kalbos klausytis,
Kai naują pergalę
Jaunystė uždainuos.
