BRANGŪS BROLIAI KARIAI!
Žengiant mums į šiuos, nors ir labai neramius, grėsmingus Naujuosius 1951-sius Metus, nuoširdžiai sveikinu jus ir jūsų artimuosius.
Mūsų Tėvynė ir tauta išgyvena sunkiausius savo istorijoje laikus. Mūsų broliai partizanai jau ilgus metus ligi šios dienos veda žūtbūtinę kovą su žiauriausiais okupantais, o mes, laisvieji, esame negailestingai išblaškyti po platųjį pasaulį.
Nors tiesiogiai savo Tėvynei šiandien mes negalime padėti, tačiau savo darbu, savo pavyzdžiu, gyvu ir spausdintu žodžiu — visur ir visiems mes galime drąsiai sakyti apie tą sunkiąją kovą, kurią be perstogės veda lietuvių tauta su baisiausiais mūsų Tėvynės pavergėjais nuo pat pirmųjų Nepriklausomybės kovų dienų.
Kviečiu jus visus nepamiršti, kad esate kariai. Todėl visomis galimomis priemonėmis kovokime dėl mūsų Tėvynės laisvės ir nepriklausomybės. Visi ligi šiol patirtieji ir dar prieš akis stovį vargai ir nuoskaudos — dar daugiau užgrūdins mus, o iš padarytųjų klaidų pasimokinsime.
Tikėkite man, kad nėra pasaulyje jėgos, kuri nugalėtų Tėvynės meilę. Ta meilė parves mus visus daug kenčiančios Motinos-Tėvynės prieglobstin.
P. PLECHAVIČIUS,
Lietuvių Karių Sąjungos “Ramovės” Laikinosios Centro Valdybos Pirmininkas
