Partizanai: istorija ir dabartis

Krikščiūnas Jurgis - Rimvydas, Vytautas. G. Rusijoje, Gorkio mieste. Motina rusė. 1919-1949.12.13. 1921 m. su tėvais grįžo į Lietuvą. 1938 m. Kaune baigė „Aušros" berniukų gimnaziją, po jos, 1940 m., - Karo mokyklą atsargos leitenanto laipsniu. Kauno VDU studijavo geodeziją. 1944 m. šeimai pasitraukus į Vakarus, buvo suimtas, žiauriai tardytas. Paleistas išėjo į partizanus, kur rūpinosi partizanų ryšiais su Vakarais. 1949 m. apsigyveno Lenkijoje, Šlynakiemyje, pas Jakimavičius. Kartu gyveno V. Prabulis-Žaibas. Žuvo išduoti. Spėjama, kad palaidoti Suvalkų kapinėse.

Prabulis Vitas - Žaibas iš Mockų k. Sangrūdos vlsč. ?- 1949.12.13. Žuvo Slynakiemio k. Punsko vlsč. pas Jakimavičių. Kartu žuvo J. Kriščiūnas-Rimvydas. Vytauto rinktinės 4-oji kuopa.

https://partizanai.org/failai/html/istark-mano-varda.htm

Aleksiejūnas Bernasius-Ungurys    iš Vilionių km. Kaišiadorių valsč. ž. 1945 12 13 Skėrių km.
https://partizanai.org/failai/html/zalio-velnio-takais.htm

1945 12 13  žuvo Stasys Kavaliauskas - Žebenkštis ir jo brolis bataliono vadas Edvardas - Klajūnas.

Kareckas Silvestras - Lazdynas iš Skėrių k. Žaslių valsč., ž. 1945 12 13 Survelių k.

Taparauskas Albinas - Špokas iš Paberžės k., g. 1922m., ž. 1946 12 13 Slabados k.
https://partizanai.org/failai/html/didzioji-kova.htm

Jonas Bačiulis-Dragūnas, Kinderių k. Vytenio būrys. Ž.1948 12 13.

Bronius Gružas, Puronių k. Blindos būrys. Ž.1946 12 13.

Vytautas Mašauskas, Čedesų k. Ž.1946 12 13.

Jonas Bačiulis-Dragūnas, Šimonių vls., Kinderių k. Ž.1948 12 13.

Kazys Gilys-Vilkas, Svėdasų vls., Vaitkūnų k. Ž.1947 12 13.

Kazys Indrelė-Strausas, Kamajų vls., Radžiu k., Dobilo b. Ž.1948 12 13.

Jonas Jančys, Viešintų vls., Plintiškių k., LLA.b. Ž.1949 12 13.

Vytautas Meškauskas-Sakalas, Svėdasų vls., Kunigiškių k., Algirdo b. Ž.1947 12 13.

Stasys Vairutis-Pantera, Jūžintų vls., Vainikių k., Ąžuolo b. Ž.1948 12 13.

https://partizanai.org/failai/html/kovoje-del-laisves.htm
 

Brizgus (Brizgys) Jonas, Jono, sl. Beržinis, g. 1908 Rygoje. DKR partizanas, 1945 09-A rinktinės 3-o bataliono 1-os kuopos vadas. Žuvo 1945 12 13 Dirvonų k. su E. Kavaliausku-Klajūnu, S. Kavaliausku-Dobilu ir J. Karecku-Žebenkštimi. Palaikai išniekinti Žaslių turgaus aikštėje, užkasti Kliuko pušinėlyje.

Jastremskas Jonas, Kazio, g. 1922 Gurščių k., Šešuolių vlsč. Nuo 1944 - B rinktinės Plieno, Voldemaro būrio partizanas. Žuvo 1946 12 13 Želvos puolimo metu. Išniekintas Želvoje, užkastas žvyrduobėse. 

Kareckas Jonas, Juozo, sl. Žebenkštis, g. 1915 Skėrių k., Žaslių vlsč. DKR, A rinktinės 1 -o bataliono Klajūno būrio partizanas, 1-os kuopos skyriaus vadas ir Klajūno asmens sargybinis. Žuvo 1945 12 13 Dirvonų k. su S. Kavaliausku-Dobilu, J. Brizgumi-Beržiniu ir E. Kavaliausku-Klajūnu. Palaikai išniekinti Žaslių turgaus aikštėje, užkasti Kliuko pušinėlyje.

Kavaliauskas Edvardas, sl. Klajūnas, Stasio-Dobilo brolis, g. 1912 Skėrių k., Žaslių vlsč. LK vyr. puskarininkis. Nuo 1944 08 - DKR OS 2-o būrio vadas, 12 01 - rinktinės štabo Žvalgybos skyriaus viršininkas ir 2-o bataliono vadas, 1945 01 15 - 5-os LLA apylinkės štabo IV (Žvalgybos) skyriaus ir viršininkas, 0123 paskirtas kartu ir Vanagų vado (Žaliojo Velnio) pavaduotoju. 1945 10 - prie einamų pareigų paskirtas dar 1-o bataliono ir 1-os kuopos vadu. Žuvo 1945 12 13 Dirvonų k. su broliu Stasiu-Dobilu, J. Brizgumi-Beržiniu ir J. Karecku-Žebenkštimi. Palaikai išniekinti Žaslių turgaus aikštėje, užkasti Kliuko pušinėlyje.

Kavaliauskas Stasys, sl. Dobilas, Edvardo-Klajūno brolis, g. 1916 Skėrių k., Žaslių vlsč. DKR partizanas, 1945 10 - A rinktinės 1-o bataliono 2-os kuopos vadas ir bataliono vado pavaduotojas. Žuvo 1945 12 13 Dirvonų k. su broliu E. Kavaliausku-Klajūnu, J. Brizgumi-Beržiniu ir J. Karecku-Žebenkštimi. Palaikai išniekinti Žaslių turgaus aikštėje, užkasti Kliuko pušinėlyje.

Rudys Jonas, Justino, sl. Žilvitis, Žilvytis, Žebenkštis, Zigmo-Smilgos brolis ir Lazdyno pusbrolis g. 1925 Skėrių k., Žaslių vlsč. Slapstėsi nuo mobilizacijos, nuo 1944-DKR Klajūno būrio, A rinktinės 1-o bataliono partizanas. Žuvo 1945 12 13 Budelių k. Palaikai išniekinti Žasliuose, užkasti Kliuko pušinėlyje. Artimieji iškasė ir slapta palaidojo Budelių kapinėse.

Vainilavičius Petras, sl. Aušra, g. 1910 Aitekonių k., Kaišiadorių vlsč. Nuo 1945 - A rinktinės 2-o bataliono partizanas. Žuvo 1945 12 13 Skėrių k. 

Grikauskas Petras, sl. Žaibas, g. Vindziulių k., Kruonio vlsč.. Nuo 1945 - A rinktinės 3-o bataliono partizanas, būrio vadas. 1946 09 22 žuvus Serbentui - bataliono vadas. Žuvo (nusižudė) 1946 12 14.
 https://partizanai.org/failai/html/didziosios_kovos.htm 

BERČIUS ANTANAS, Kazio - Lapas, g.1921 m. Bajorų k., Tauragnų vls., partizanas, priklausė J.Stundžios - Klajūno būriui. Žuvo 1945 12 13 prie Mieliškių k., Utenos vls.

GRIMALAUSKAS STASYS - Lokys, gimęs Kyburių k., Utenos vls. Partizanas. Žuvo per susišaudymą su NKVD 1945 12 13 Mieliškių k. (už Spitrėnų bžnk.), prie Stefos Šimonelytės sodybos. Kartu žuvo Antanas Berčius.

https://partizanai.org/failai/html/laisves-kaina.htm 

1946 m. Gruodžio 14 d. Ukmergės aps. Pagirių vls. Dargužiu k. apylinkių Pauslajo (Girelės) miške (dabar - Ukmergės r. sav.) MVD vidaus kariuomenės 262-ojo ir 353-iojo šaulių pulkų kareiviai vykdydami karinę operaciją aptiko dviejuose bunkeriuose besislapstančius 6 partizanus. Per kautynes 5 iš jų žuvo: Jonas Klimavičius-Klevas, Bronius Nuobaras, Juozas Petronis-Mokytojas, Vytautas Raila ir Vladas Raila-Ąžuolas (grupės vadas).

Paminklas šioje vietoje buvusiems užkastiems įvairiu metu žuvusiems apygardos štabo nariui Kaziui Kintai, būrio vado pavaduotojui Petrui Jankauskui, grupės vadui Vladui Railai-Ąžuolui ir kitiems partizanams atminti. Vaivadiškių dvaro parkas, Ukmergės r.

Šiaurės rytų Lietuvos partizanų sritis 1d. Atlasas. p.143

1951m. Gruodžio 14 d. Pasvalio r. Moliūnų miške (dabar - Pasvalio r. sav.) 40 MGB vidaus apsaugos būrio kareivių ir Pasvalio r. skyriaus stribų grupė aptiko partizanų bunkerį, kuriame slėpėsi Žaliosios rinktinės Povilo Žilio-Klevo būrio partizanai. Per susišaudymą 3 iš jų žuvo: Vladas Mėkelis-Putinas, Stasys Talačka-Uosis ir Antanas Žitkevičius-Pušelė (grupės vadas).

Šiaurės rytų Lietuvos partizanų sritis 1d. Atlasas. p.183

1944m. Gruodžio 13-18 d. Rokiškio aps. Panemunio vls. (dabar - Rokiškio r. sav.) NKVD-NKGB kariuomenės kareivių (250 žmonių) grupė vykdė išplėstinę operaciją. Pirminio persekiojimo metu kareiviai nušovė 12 partizanų. 1944 m. gruodžio 17 d. tęsiant likusių partizanų persekiojimą buvo nušauti dar 15 užpuolime dalyvavusių partizanų. Iš viso žuvo 27 ltn. Kazio Kalpoko būrio Vytauto Samulėno ir Liongino Čiblinsko grupės partizanai. Iš jų žinomi: Kostas Adulis, Antanas Andžiulaitis, Antanas Indriūnas, Alfonsas Jakulis, Vladislovas Jakulis, Jonas Jočys, Antanas Kekužis, Alfonsas Putka, Viktoras Putrinskas, Bronius Rasimavičius ir Vladas Šulčius.

Šiaurės rytų Lietuvos partizanų sritis 2d. Atlasas. p.51

1947 m. Gruodžio 13 d. Rokiškio aps. Svėdasų vls. Vaitkūnų k. (dabar - Anykščių r. sav.) gyventojo Vlado Pukenio sodyboje buvo vykdoma karinė čekistų operacija, kurios metu rastas bunkeris ir jame nušauti 4 Šarūno rinktinės Algirdo kuopos partizanai. Žuvo: Kazys Balaišis-Beržas (būrio vadas), Bronys (slapyv.), Kazys Gikys-Vilkas (skyriaus vadas) ir Vytautas Mašauskas-Sakalas (kuopos vado pavaduotojas).

Paminklas Svėdasų krašto kovotojams už Lietuvos laisvę. Anykščių r. Svėdasų mstl. B. Buivydaitės aikštė

Šiaurės rytų Lietuvos partizanų sritis 2d. Atlasas. p.202

1946m. Gruodžio 14 d. Šiaulių aps. Stačiūnų vls. netoli Stačiūnų mstl. (dabar - Pakruojo r. sav.) žuvo: Klemensas Jaraminas-Špokas, Vladas Pranskevičius-Tigras ir Antanas Stankus-Žlėga.

Šiaurės rytų Lietuvos partizanų sritis 2d. Atlasas. p.33

1944m. Gruodžio 14 d. Panevėžio aps. Subačiaus vls. Surdegio-Žiliškių k. apylinkėse (dabar - Anykščių r. sav.) NKVD pasienio kariuomenės 95-ojo būrio kareiviai operacijos metu nukovė 9 partizanus. Iš jų žinomi: Jonas Astravas, Kazimieras Astravas, Vytautas Astravas ir Stasys Bernadišius.

1944m. Gruodžio 14 d. Panevėžio aps. Viešintų vls. Plikiškių k. (dabar - Anykščių r. sav.) NKVD pasienio kariuomenės 95-ojo būrio kareiviai apsupo kaime esančius partizanus. Per susišaudymą žuvo 11 Jono Vančio vadovaujamų partizanų. Iš jų žinomi: Jonas Vančys (būrio vadas) ir ryšininkė Emilija Vančytė.

Šiaurės rytų Lietuvos partizanų sritis 2d. Atlasas. p.52

1948m. Gruodžio 13 d. Kupiškio aps. Svėdasų vls. Šeduikių k. (dabar - Anykščių r. sav.) gyventojo Jono Dabregos sodybos daržinėje MGB kariuomenės 137-ojo šaulių pulko 4-osios šaulių kuopos operatyvinė karinė grupė aptiko 15 partizanų grupę. Kautynių metu žuvo 7 partizanai: Juozas Apšega-Strausas, Petras Apšega-Vilkas (būrio vadas), Jonas Bačiulis-Dragūnas (Šarūno rinktinės Žvalgybos skyriaus ir Ūkio skyriaus viršininkas), Albinas Dilys-Barsukas, Vladas Ivanauskas-Kaltas, Vaclovas Jankauskas-Musolinis ir Stasys Vaikutis-Ričardas.

Šarūno rinktinės Vytenio būrio partizanai. Iš kairės: Albertas Apšega-Raišys, P. Bačiulis (Bočiulis)-Viršila, V. Jackevičius-Valteris ir Jonas Tamošiūnas-Trockis

Šiaurės rytų Lietuvos partizanų sritis 2d. Atlasas. p.209

1952m. Gruodžio 14 d. Rokiškio r. Kuosių k. (dabar - Rokiškio r. sav.) gyventojos Aleksandros Tarvydaitės sodyboje žuvo Ąžuolo būrio vadas Jonas Mackus-Don Kichotas, Vėjas.

Šiaurės rytų Lietuvos partizanų sritis 2d. Atlasas. p.189

1949 m. Gruodžio 14 d. Lazdijų aps. Šventežerio vls. (dabar - Lazdijų r. sav.) Mikyčių k., gyventojo Antano Čeponio sodyboje, MGB Šventežerio vls. poskyrio operatyvinė karinė grupė vykdė karinę-čekistinę operaciją. Jos metu per susišaudymą žuvo 3 Šarūno rinktinės Mindaugo tėvūnijos partizanai: Petras Buračiauskas-Vygandas, Vytautas Buračiauskas-Akstinas (tėvūnijos štabo viršininkas) ir Juozas Gylys-Banginis.

Dainavos apygardos vadas Lionginas Baliukevičius-Dzūkas (stovi trečias iš kairės) su Šarūno rinktinės kovotojais. 1949 m. vasara

Pietų Lietuvos partizanų sritis. Atlasas. p. 70