Liepos 26-27 d. žuvę partizanai
Žuve Žemaičiu apygardos partizanai. Pagal KGB sužymėjima pirmas — Antanas Markevičius-Tonis, antra - Zofija Skuodaitė-Bendikienė-Ponia, trečias - Benediktas Dausynas-Vainutas, ketvirtas - Antanas Šateikis-Dargis. Kūnai išniekinti 1950 m. liepos 28 d. Endriejave.
(Z. Paulauskaitės asmeninė kolekcija)
Skuodaitė-Bendikienė Zofija-Ponia gimė 1919 m. Telšių apskrities Plungės valsčiaus Bubėnų kaime. Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės Tonio būrio, veikusio Endriejavo apylinkėse, partizanė. Žuvo 1950 m. liepos 27 d. išduota buvusio bendražygio, MGB kariuomenės 32-ojo šaulių pulko pajėgoms apsupus partizanus šalia Jankaičių kaimo rugių lauke. Kartu žuvo likę būrio partizanai - būrio vadas A. Markevičius-Tonis, A. Šateikis-Dargis ir B. Dausynas-Vainutas. Kūnai buvo išniekinti Endriejavo miestelio aikštėje
Šateikis Antanas-Dargis gimė 1925 m. Telšių apskrities Rietavo valsčiaus Pivorų kaime. Partizanų ryšininkas nuo 1945 m. Į partizanų gretas įstojo 1949 m. kovo 26 d., po to, kai buvo ištremta Šateikių šeima. Priklausė Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės Andriejavo apylinkėse Pivorų-Jankaičių miškuose veikusiam Tonio būriui, vadovaujamam A. Markevičiaus-Tonio. Žuvo 1950 m. liepos 27 d. išduotas buvusio bendražygio, MGB kariuomenės 32-ojo šaulių pulko pajėgoms (iš viso 80 žmonių) apsupus partizanus šalia Jankaičių kaimo rugių lauke. Kar-I tu žuvo likę būrio partizanai - būrio vadas A. Markevičius-Tonis, Z. Skuodaitė-Bendikienė-Ponia ir B. Dausynas-Vainutas. Kūnai buvo išniekinti Endriejavo miestelio aikštėje
Dausynas Benediktas-Vainutas gimė 1932 m. Telšių apskrities Endriejavo valsčiuje. Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės Tonio būrio, veikusio Endriejavo apylinkėse, partizanas. Žuvo 1950 m. liepos 27 d. išduotas buvusio bendražygio, MGB kariuomenės pajėgoms apsupus partizanus šalia Jankaičių kaimo rugių lauke. Kartu žuvo likę būrio partizanai — būrio vadas A. Markevičius-Tonis, Z. Skuodaitė-Bendikienė ir A. Šateikis-Dargis. Kūnai buvo išniekinti Endriejavo miestelio aikštėje
Markevičius (kitur Markauskas) Antanas-Tonis (kitur Gangsteris) gimė 1921 m. Rietavo valsčiaus Pivorų kaime. Vadovavo Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės Tonio būriui, veikusiam Endriejavo apylinkėse, Pivorų-Jankaičių miškuose. Žuvo 1950 m. liepos 27 d. išduotas buvusio bendražygio, MGB kariuomenės 32-ojo šaulių pulko pajėgoms apsupus partizanus šalia Jankaičių kaimo rugių lauke. Kartu žuvo likę būrio partizanai A. Šateikis-Dargis, Z. Skuodaitė-Bendikienė-Ponia ir B. Dausynas-Vainutas. Kūnai buvo išniekinti Endriejavo miestelio aikštėje
Kęstučio apygordos partizanai - broliai Kybartai ir Kmitos.
Iš kairės: Andrius Kmita-Aušra, Jonas Bartkus-Jonyla, Ignas Kybartas, Eugenijus Kybartas-Vasaris ir Edmundas Kmita-Evaldas.
(L Laurinsko asmeninė kolekcija)
Kybartas Ignas gimė 1929 m. Raseinių apskrities Kelmės valsčiaus Kaspariškės kaime. Nuo 1951 m. — Kęstučio apygardos Raudgirio būrio partizanas. 1954 m., įsigijęs fiktyvius dokumentus, iš aktyvios partizaninės veiklos pasitraukė. Suimtas 1955 m. lapkričio 16 d. Pasirašęs pasižadėjimą bendradarbiauti su MGB, 1955 m. gruodžio mėn. išleistas į laisvę, kad padėtų surasti dar partizanaujantį vyresnįjį brolį Vytautą, E. Kmitą-Evaldą ir buvusį Kęstučio apygardos vadą K. Labanauską-Justą. 1956 m. birželį, lygiai taip pat išleidus į laisvę jo brolį Eugenijų, broliai kartu susitiko minėtus partizanus ir iš karto pasakė apie MGB pinkles, nė nemanydami bendradarbiauti su minėta struktūra. Žuvo kartu su broliu Eugenijumi 1956 m. liepos 26 d. nuo buvusio bendražygio, prieš tai MGB organams savo noru pasidavusio ir tapusio agentu smogiku K. Labanausko rankos
Šaltinis: https://partizanai.org/failai/html/uz_laisve_ir_tevyne.html
Dženkauskas-Augustanavičius Bronius - Perkūnas iš Ožkasvilių k. Gižų vlsč. 1925-1948.07.27. Partizanuose nuo 1944 m. Jį nušovė išprovokuotas Demonas, vėliau tapęs išdaviku.
Šaltinis: https://partizanai.org/failai/html/istark-mano-varda.htm
1948 m. gegužės mėnesį Marijampolės MGB užverbavo partizano Antano Podolskio - Demono sesers vyrą, kurį pavadino Beržiniu. Vykdydamas naujųjų šeimininkų valią, Beržinis per Valavičių kaimo gyventoją Juozą Bočį užmezgė ryšius su Demonu. Norėdamas įgyti Demono ir kuopos vado Broniaus Augustinavičiaus - Dženkausko - Perkūno pasitikėjimą bei sužinoti jų slėptuvės vietą, Beržinis pasiėmė auginti mažametį Demono sūnų. Partizano žmona jau buvo suimta.
Perkūnas betgi buvo atsargus ir savo slėptuvės nerodė. Tuomet saugumas nutarė likviduoti Perkūną, ir taip sukompromituoti Demoną. Iš Beržinio sužinoję apie retkarčiais tarp partizano ir jo vado kylančius ginčus, saugumiečiai įsakė Beržiniui sukurstyti Demoną prieš Perkūną. Susitikęs su giminaičiu, saugumo agentas turėjo užsiminti apie įtartiną Perkūno elgesį, apie galimus jo ryšius su saugumu. Esą, labai galimas dalykas, kad Perkūnas ruošiasi išduoti visą būrį.
Žinoma, tai buvo įžūlus melas. Bronius Augustinavičius -Dženkauskas - Perkūnas buvo vienas rimčiausių ir principingiausių partizanų, todėl saugumas taip stengėsi jį pražudyti.
Demonas, kuris, kaip sakiau, kivirčijosi su vadu, buvo pasiruošęs šį melą priimti. 1948 07 27 ryšininko Bočio name surengiamas išgėrimas, kuriame dalyvauja Beržinis, Demonas, Perkūnas ir būrio vadas Ramis.
Vyrams įšilus, Beržinis pasiūlo pasivaikščioti po čia pat augantį miškelį. Atrodo, išėjo trise: Demonas, Perkūnas ir Beržinis. Pasivaikščiojimo metu Beržinis priminė Demonui savo “nuogąstavimus” dėl kuopos vado ir pasiūlė nepraleisti tokios geros progos su juo susidoroti.
Demonas pakluso ir ten pat nušovė Perkūną iš pistoleto. Žuvusiojo kūną išdavikai užkasė miške.
Štai kas apie tai rašoma Marijampolės MGB viršininko pplk. Počinkovo 1948 07 29 suvestinėje Nr.00211 LTSR saugumo ministrui gen.mjr. Jefimovui. “1948 07 27 per agentą Beržiną (Beržinį) vykdomos operatyvinės čekistų kombinacijos metu buvo fiziškai sunaikintas Vytauto bandbrigados 42 bandkuopos vadas Augustinavičius - Dženkauskas Bronius, Juozo s. -Perkūnas”.
Gavę Beržinio žinią, saugumiečiai atvažiavo į miškelį, atkasė nušautąjį ir, įsitikinę, kad tai tikrai Perkūnas, grįžo atgal. Palaukę, kol apie tai sužinos Demonas, jie pasiūlė šiam bendradarbiauti, grasindami, kad priešingu atveju rinktinės vadovybei bus pranešta, kas nužudė kuopos vadą. Antanas Podolskis - Demonas, kuriam už tai grėsė partizanų karo lauko teismas, sutiko bendradarbiauti ir pražudė dar ne vieną laisvės kovotoją.
Saugumiečiai tiesiog negalėjo išsiversti be provokacijų, kurias tarpusavy vadino kombinacijomis, operatyvinėm čekistų kombinacijom. Išlikusiuose jų archyvuose gausu šitų kombinacijų aprašymų.
Šaltinis: https://partizanai.org/a-vilutiene-trecioji-veliavos-spalva
Alfonsas KIRKUS - Ruonis, Šernas. G. 1923 m. Sudeikių k., Kavarsko vls. Tarnavo Vietinėje rinktinėje. Žaibo būrio partizanas. Žuvo 1946 m. liepos 27 d. Punių miško raiste. Palaidotas prie Laužų miško.
Šaltinis: https://partizanai.org/failai/pdf/Stase-KISELIENE-KAIP-NEPAMRSTI.pdf
Mindaugo grupės partizanų vadai
Vincas Kaminskas - VĖJAS
Albinas Vabuolas - VARMAS
Kaminskas Vincas, Povilo s., nukautas 1951 07 27.
Šaltinis: https://partizanai.org/failai/html/Dainavos-partizanai-saruno-rinktine.htm
ČEPKAUSKAS Bronius, Igno, g. 1916. Žuvo 1945 07 26 Marijonavos miškelyje, Ariogalos apyl., netoli namų
JAKUBĖNAS Kazys, Kazio, g. 1910. Našlys, augino tris mažamečius vaikus. Žuvo 1945 07 26 Ročiuose, Betygalos v., pas Kazį Jokimą - sušaudė be teismo enkavedistai.
JANKAUSKAS Pranas, Benedikto, g. 1917 Zvėgiuose, Betygalos v. Partizanas nuo 1944. 1945 07 26, apsupus bunkerį, Pranas kulkosvaidžiu dengė draugų atsitraukimą. Peršautas, buvo gyvas velkamas apie 10 km į Betygalos aikštę, kur ir mirė
JOCIUS Alfonsas, Vinco, g. 1922 Ročiuose, Betygalos v. Žuvo 1947 07 26 prie gimtų namų
LIPNIUS Vladas, g. 1922 Mažeikiškėje, Betygalos v. Žuvo 1945 07 26 netoli savo gimtojo kaimo
DAUGĖLA Antanas, Vinco, g. 1915 Kilovoje, Čekiškės v. LLA karys. Nepriklausomos Lietuvos kariuomenės puskarininkis. Partizanas nuo 1944. Būrio vadas. Žuvo 1945 07 27 Daugėliškių miške, netoli Ariogalos, apsupus enkavedistams, kartu su trim draugais.
JALOVECKAS Stasys - Beržas, g. 1924. Žuvo 1945 07 27 Daugėliškių miške, Ariogalos apyl.
JAUGĖLA Antanas, Vinco, g. 1915 Kilovoje, Čekiškės v., ūkininkų, šeimoje. LLA karys. Nepriklausomos Lietuvos kariuomenės puskarininkis. Partizanas nuo 1944. Būrio vadas. Žuvo 1945 07 27 Daugėliškiu miške, Ariogalos v., kartu su trim partizanais. Kartu žuvo Viktoras Nagreckas.
MAURICKAS Jonas, g. 1918 Liktėnuose, Betygalos v. Tarnavo pas ūkininką V. Petrauską. Partizanas nuo 1944. Žuvo 1947 07 27 Pagynėvio miške — sužeistas į kojas, persekiojamas, nusišovė.
NAGRECKAS Viktoras, Kazio, g. 1924 Molupiuose, Ariogalos v., ūkininkų šeimoje. Žuvo 1945 07 27 Daugėliškių miške kartu su A. Jaugėla.
VAITKEVIČIUS Romas, Boleslovo - Kilpa, Dangutis, g. 1927 Viduklėje. Mokytojas. LLA karys Birutės rinktinės štabo darbuotojas. Žuvo 1949 07 27 Pakapumio k., Raseinių r., kartu su A. Pakarkliu.
Šaltinis: https://partizanai.org/failai/html/pietu-zemaitijoje.htm
1949 m. liepos 27 d., mirtinai sužeistas, nusišovė paskutinis šio krašte partizanas Alfonsas Pakarklis-Kilpa.
Liepos pabaigoje rinktinės vadas B. Neverdauskas-Papartis jo pavaduotojas štabo apsaugos būrio vadas A. Pakarklis-Kilpa. štabo narys R. Vaitkevičius-Dangutis, lydimi trijų apsaugos būrio partizanų, išvyko Betygalos miškų link į susitikimą su Šerno partizanų grupe. Pakeliui apsistojo poilsio Raseinių valsčiaus Pakapurnio kaime, ūkininko Kriūko daržinėje. Apie tai iš savo šnipų sužinojo Raseinių MGB. 1949 m. liepos 27 d. skubiai organizuota čekistinė-karinė operacija, kurioje prieš 6 Birutės rinktinės partizanus buvo pasiųsta 150 enkavedistų ir stribų.19 Iš operacijos aktų ir sužeisto į nelaisvę paimto partizano E. Barčo-Adziaus tardymo protokolų20 galima apytiksliai atkurti tos operacijos vaizdą.
Pakapurnio kaimas buvo blokuojamas iš visų pusių. MGB partiza nų paieškos grupė pradėjo krėsti sodybas ir aptiko laisvės kovotojus. Partizanai atsišaudydami stengėsi išsiveržti iš apsupimo ir atitrūkti nuo persekiotojų, tačiau vienas po kito krito kulkų pakirsti. Trys partizanai išbėgo ant pasaloje buvusių Girkalnio stribų: susišaudymo metu vienas partizanas buvo nukautas vietoje, E. Barčas -Adzius sužeistas į koją, o partizanas V. Ulevičius-Ąžuolas, kilęs iš Kražių valsčiaus, sužeistas į ranką — jam pavyko atitrūkti nuo per-sekiotojų ir pasislėpti. Negalėdamas bėgti, E. Earcas pasislėpė krūmuose, tačiau stribų buvo greitai aptiktas. Bandė atsišaudyti, tačiau užsikirto automatas, nes buvo peršautas automato diskas. Paimtas į nelaisvę, jis buvo gydomas Kauno kalėjimo ligoninėje o vėliau tardomas Raseinių MGB. Kilęs iš Šimkaičių valsčiaus Šauklių kaimo, E. Barčas į partizanų būrį buvo įstojęs tik 1949 m. kovo 2 d., kelios dienos prieš tėvų išvežimą; apie laisvės kovotojų struktūras dar nedaug ką žinojo todėl Raseinių emgėbistai iš jo nieko gero nepešė.
Per susišaudymą Pakapurnio kaime žuvo Birutės rinktinės vadas B. Neverdauskas-Papartis, jo pavaduotojas A. Pakarklis-Kilpa, štabo narys R. Vaitkevičius-Dangutis, partizanas J. Dirmeikis-Diemedis.
Šaltinis: https://partizanai.org/failai/html/kestucio-partizanai.htm
Birutė-Ona Čepaitė, devyniolikos metų lietuvaitė, kilusi iš Krekenavos vls. Palinkuvos k. 1950 m. liepos 26 d. ji Ramygalos saugumiečių buvo žiauriai nukankinta ir užkasta rūsyje, buvusioje moterų kameroje.
Petras Kalpokas, Pandėlio vls., Vilgdžių k., Kalpoko b. Ž.1954 07 26.
https://partizanai.org/failai/html/kovoje-del-laisves.htm
Aglinskas Pranas - Lapinas, Liepsna, Vidmantas. G. 1918 m. Girininkų k. Prienų vlsč. Lietuvos kariuomenėje tarnavo artilerijos pulke. Nuo 1945 m. pavasario Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės 4-osios kuopos II būrio vadas. Vėliau vadovavo 4-ajai kuopai. Žuvo išduotas 1948.07.26 Pamoterio k. Pakuonio vlsč.
Beleišis Jonas, Simono s.,-Putinas iš Panemunės vlsč. Kauno apskr. 1919-1947.07.26. Žaibo būrys.
Juodsnukis Petras - Šeškas iš Pagirėlių k. Šilavoto vlsč. 1922-1945.07.26. Žuvo Pakruopiškių k. Prienų raj.
Kasiulaitis Justinas. 1911-1945.07.26. G. Stugučių k. Barzdų vlsč. Žalgirio (Stirnos) rinktinės partizanas nuo 1944 m. rudens. Žuvo tėviškėje.
https://partizanai.org/failai/html/istark-mano-varda.htm
Partizanas Florijonas Budnikas g. 1906, žuvo 1945 07 26
Mokytoja Valentina Budnikienė- Pakėnaitė g. 1913, žuvo 1945 07 26
https://partizanai.org/failai/html/kapai-be-kryziu.htm
Barušas Pranas, sl. Sakalas, g. Lapių vlsč. B rinktinės Žaibo būrio partizanas. Žuvo 1947 07 26 Kauno aps
Beleišis (Baleišis) Ignas, Simono, sl. Putinas, g. 1922 Jakubiškių/Varpėnų k., Vandžiogalos vlsč. Slapstėsi nuo mobilizacijos. Nuo 1945 - DKR Pelėdos būrio partizanas, 1946- DKA 6-o bataliono vadas. Žuvo 1946 07 26 Barsukynės (Naujasodžio) miške, Žeimių vlsč., kartu su Mockumi irEimontu. Palaikai išniekinti Vandžiogaloje.
Budrikas Feliksas, Jono, sl. Puodas, g. 1924 08 15 Mikalavo k., Aukštadvario vlsč. Nuo 1944 11 - vietinio M. Savicko būrio partizanas, 1945 01 02 - DKR būrio, 4-o bataliono Koto kuopos būrio, A rinktinės kuopos vadas. Žuvo 1945 07 26 naktį Merkiškių miške, kūnas paslėptas miške. NKVD vidaus agentui „Beriozai" nurodžius, 30 dieną enkavedistai surado palaikus.
Eimontas, Kazio-Aušros brolis, g. Boniškių k., Vandžiogalos vlsč. Nuo 1945 - DKR Pelėdos būrio, 6-o bataliono partizanas. Žuvo 1946 07 26 Barsukynės (Naujasodžio) miške, Žeimių vlsč. kartu su Mockumi ir I. Beleišiu-Putinu.
Meilus Viktoras, Simono, sl. Šturmas, Šturmanas, Igno-Daktaro, Vinco-Minos, Jono ir Apolonijos brolis, g. 1915 Valų k., Žemaitkiemio vlsč. Nuo 1944 - Plieno būrio partizanas, 1946 01 - B rinktinės 2-o bataliono 1-os kuopos, 1947 - 1-o bataliono 3-o rajono vadas. Žuvo 1948 07 26 Berzgainių k. išduotas ag. „Rakto". Palaikai išniekinti Želvoje ir užkasti žvyrduobėse.
Traidoris Vytautas, Juozo, sl. Vaiduoklis, g. 1931 Ustrogų k., Širvintų vlsč. B rinktinės Titnago būrio partizanas. Žuvo 1951 07 26/27 naktį Darvydų miške, nušautas MGB ag. „Lapės".
https://partizanai.org/failai/html/didziosios_kovos.htm
