Liepos 1 d. žuvę Partizanai

Vytauto apygardos partizanai. Pirmoje eilėje iš kairės:pirmas - apygardos vadas Vincas Kaulinis-Miškinis, antras - Bronius Keblys-Ūsas. Antroje eilėje iš kairės penktas - Vincentas Laucius-Kirvis. Kiti neatpažinti.(Genocido aukų muziejus)

Keblys Bronius-Ūsas gimė 1919 m. Utenos apskrities Vyžuonų valsčiaus Galelių kaime. Partizanas nuo 1945 m. Nuo 1947 m. liepos mėn. — Vytauto apygardos Liūto rinktinės Beržo kuopos vadas. Žuvo 1949 m. liepos 1 d. Utenos apskrities Kileviškių kaime

Algimanto ir Vytauto apygardų vadų susitikimas. Sėdi šeši: Vincas Kaulinis-Miškinis, Antanas Slučka-Šarūnas, Bronius Kazickas-Saulius, Bronius Keblys-Ūsas, Jonas Bartašius-Saulius, Laimutis, Albertas Nakutis-Viesulas. Stovi šeši: Povilas Baronas-Briedis, Jurgis Urbonas-Lakštutis, (?), Balys Žukauskas-Žaibas, (?), Antanas Starkus-Montė. 1949 m. nuotr.

Nuotraukos iš asmeninio Romo Kauniečio archyvo

Šaltinis: http://kmintys.lt/2017/08/22/aukstaitijos-partizanu-buriu-vienytojas-antanas-slucka-sarunas/

 

Vytauto apygardos partizanai pietauja. Guli iš kairės antra Donata Petronytė-Čigonaitė, ketvirtas – Liūto rinktinės Beržo kuopos vadas Bronius Keblys-Ūsas, penktas – apygardos vadas Vincas Kaulinis-Miškinis, šeštas – Antanas Grižas-Liepsna, septintas – Liūto rinktinės vadas Jonas Morkūnas-Šiaurys, aštuntas – Antanas Petronis-Perkūnas, devintas – Tauro būrio vadas Jonas Kemeklis-Rokas. 1947 m.

 

Šaltinis: http://genocid.lt/muziejus/lt/885/a/file=1253/

 

Stumbrys Aloyzas-Keleivis gimė 1929 m. lapkričio 10 d. Kelmėje. Pogrindinės organizacijos, veikusios Kelmės gimnazijoje, narys. Saugumui atskleidus organizaciją ir prasidėjus areštams, A. Stumbrys tiesiai iš gimnazijos suolo pasitraukė į Kęstučio apygardos partizanų gretas. Nuo 1949 m. - Kęstučio apygardos Birutės rinktinės Dubysos rajono vadas. Žuvo 1952 m. liepos 1 d. Raseinių rajono Paviduklės kaimo apylinkėse kartu su būriu verždamasis iš apsupties

 

Viduklės apylinkių partizanas Aloyzas Stumbrys-Keleivis.

(I.Laurinsko asmeninė kolekcija)

Šaltinis: https://partizanai.org/failai/html/uz_laisve_ir_tevyne.html

PALIŪNAS Povilas, g. 1908 Tilindžiuose, Betygalos v. 1939 tarnavo Lietuvos kariuomenėje. Rusų ir vokiečių okupacijos metais slapstėsi. Rusams antrą kartą okupavus Lietuvą, tapo partizanu. Žuvo 1946 07 01 Alksėnuose, Krakių v., netoli Buinevičiaus sodybos.

Šaltinis: https://partizanai.org/failai/html/pietu-zemaitijoje.htm

Partizanas Pranas Jurkėnas-Eimutis, gimęs 1932 m. Kirkų kaime. 1953 m. liepos 1-osios naktį smogikų „Globuso“ ir „Gedimino“ buvo nužudytas atidarant bunkerį Plentaukos vienkiemyje prie Garbėnų miško.

Šaltinis: https://partizanai.org/failai/pdf/Stase-KISELIENE-KAIP-NEPAMRSTI.pdf

Kemežys Vincas - Dobilas iš Pošvenčio k. Prienų vlsč. 1923(?)-1946.07.01. Žuvo Bačkininkuose. Geležinio Vilko rinktinė, Viesulo būrys.

Pauža Jurgis, Kazio s., iš Šiaulių k. Šilavoto vlsč. 1918—1945.07.01. Žuvo Klebiškio miške.

Šiugždinis Juozas-Katiuša iš Prienų vlsč. Pakampiškių k. 1916-1945.07.01. Žuvo tėviškėje.

https://partizanai.org/failai/html/istark-mano-varda.htm

Bronius Paškevičius, Šimonių vls., Žeinorių k., Liūto b. Ž.1947 07 01.

https://partizanai.org/failai/html/kovoje-del-laisves.htm

 

Česonis Pranas, Motiejaus, Juozo, Motiejaus ir Zigmo brolis, g. 1908 Peliūnų k., Kietaviškių vlsč. DKR 4-o bataliono partizanas. Žuvo 1945 07 01 Jagėlonių miške.

Kabaras Kazys, sl. Pempė, g. Čižūnų k., Aukštadvario vlsč. Nuo 1944 09 - DKR 4-o bataliono partizanas. Žuvo 1945 07 01 Jagelonių miške.

Statkus sl. Voveris, DKR 4-o bataliono partizanas. Žuvo 1945 07 01 Jagėlonių miške.

https://partizanai.org/failai/html/didziosios_kovos.htm

 

BLAŽEVIČIUS ANTANAS, iš Gutaučių k., Daugailių vls. Buvo stalius. Žemės neturėjo. Priklausė M.Medinio būriui. Žuvo 1945 07 01 Šlepečių k., Daugailių vls. kartu su E.Dūdėnu, J. Peškaičiu, A.Rusakevičiumi. Visi 4 palaidoti Šlepečių k. kapinėse.

DAUBARAS PRANAS, g. 1902 m. Šlepečių k., Daugailių vls. Mažažemis ūkininkas. 1945 07 01 (sekmadienį) kaimo vyrai suėjo pas Joną Medinį kortomis palošti. Tuo metu už kilometro, prie Pušies kalno, enkavedistai užklupo partizanų būrelį ir vijosi pro Šlepečių kaimą. Įsiutę čekistai suėmė P.Daubarą, Joną Lumpicką bei šeimininką Joną Medinį ir netoli namų užmušė buožėmis. Tik po kelių dienų leido palaidoti Šlepečių kapinėse.

DŪDĖNAS EDVARDAS, g.1925 m. Paluodės k., Zarasų aps. Priklausė Mečio Medinio - Lokio būriui. 1945 07 01 būrį prie Šlepečių k., Daugailių vls., užklupo NKVD kariuomenė. Žuvo E.Dūdėnas, A.Rusakevičius, J.Peškaitis, A.Blaževičius ir mušte užmušti 4 civiliai. Palaidotas Šlepečių k. kapinėse.

LUMPICKAS JONAS, Antano, g.1904 m., gyv. Šlepečių k., Daugailių vis. Žemdirbys, 1945 07 01 nušautas čekistų. Palaidotas Šlepečių kapinėse.

PEŠKAITIS JONAS, gimęs Šalinėnų k., Antalieptės vls., Zarasų aps. Partizanas. Žuvo 1945 07 01 susirėmime su kariuomene prie Šlepečių k., Daugailių vls. Kartu nušauti A.Blaževičius, E.Dūdėnas, P.Daubaras, J.Lumpickas, J.Medinis, A.Rusake-vičius, J.Žuklys

RUSAKEVIČIUS ANTANAS, g.1925 m. Polekniškio k., Daugailių vls. Priklausė M.Medinio partizanų būriui. Žuvo 1945 07 01 prie Šlepečių k., Daugailių vls. Kartu su A.Blaževičiumi, E.Dudėnu ir J. Peškaičiu. Palaidotas Šlepečių k. kapinėse.

ŽUKLYS JUOZAS, g. 1898 m. Šlepečių k„ Daugailių vls. Žuvo 1945 07 01, po čekistų susišaudymo su partizanais. Jo kaltė - kad rado kieme numestus kailinius. Spėjo, kad numetė partizanas. J.Žuklį sumušę, įstūmė į klojimą ir padegė. Palaidotas Šlepečių k. kapinėse.

https://partizanai.org/failai/html/laisves-kaina.htm