Laisvės Komitetas prieš geltonas šviesas
Praeitų metų pabaigoje, kai Chruščiovas Sovietų Sąjungos užsienių politikos ofenzyvą buvo ypatingai išplėtęs ir viešąją tarptautinę opiniją pusėtinai palenkęs vadinamai Rytų-Vakarų koegzistencijai; kai ir JV didžioji spauda su NYT priešakyje mažiau — daugiau jungėsi į Chruščiovo propagandinę mašiną už JV politikos reviziją, sovietų pavergtųjų kraštų reikalai ir jiems atstovaujančios egzilinės organizacijos ne tik Britanijoje, Prancūzijoje, bet ir Jungtinėse Valstybėse atsidūrė prieš geltoną šviesą. Konkretūs to padariniai: mažiau vyriausybinių sluogsnių politinio dėmesio pavergtiesiems, mažiau visuomeninės paramos pavergtųjų kraštų laisvės kovai.
Dėl lėšų sumažėjimo nuo š.m. pradžios ir LLK teko persitvarkyti. Buvo paleisti du technikiniai bendradarbiai.
Pačiam komitetui tedavė lėšų tik šešiem žmonėm. Teko traukti burtus, kas nebus oficialiai apmokamas. Burtas teko P. Vainauskui, o K. Bielinis išėjo į pensiją. Tačiau faktiškai komitetas taip susitvarkė savo viduje, kad iš komiteto nepasitraukė nė vienas; tik šešių žmonių atlyginimą dalina į aštuonias dalis. Komiteto žmonės nelygiai gali darbui atsidėti. Vietoj K. Bielinio iždininku išrinktas M. Brakas, o taip pat komiteto sekretorius dr. A. Trimakas turi dar tarnybas šalia komiteto, tad pastoviai komiteto darbui beliko J. Audėnas, B. Nemickas, V. Sidzikauskas (pirmininkas) ir V. Vaitiekūnas. Privatus mėginimas gauti komitetui lėšų iš Alto susilaukė neigiamo atsakymo.
Pats LLK veikimas taip pat juntamai susiaurėjęs. Seniai žadėta knyga anglų kalba apie Lietuvą nepajudėjusi. Net “Lietuvos” žurnalas, jau ir bendradarbius angažavęs, taip pat nebepasirodė. Lietuviškajai visuomenei nežinomas ir joks kitas dėmesio vertas LLK tiesioginis pasirodymas Lietuvos laisvės kovos fronte.
Faktiškai LLK tik netiesioginiu keliu per Pavergtųjų Europos Tautų Seimą turi galimybę aktyviai laisvinimo fronte dalyvauti. Beveik visa Lietuvos delegacijos tame seime našta tenka kelti LLK nariams. Ir šių metų PET Seimo darbuose yra pažymėtinas J. Audėno paruoštas raportas apie sovietų pavergtųjų kraštų žemės ūkio padėtį, V. Sidzikausko apie sovietinį kolonializmą, Vaitiekūno apie pavergtųjų kraštų kultūros sovietinimą, neskaitant LLK narių smulkesnių darbų PET Seimo plotmėje, kaip dalyvavimas įvairiose seimo komisijose, redagavimas memorandumų, dalyvavimas delegacijose ir t.t. Per PET Seimą LLK atlieka Lietuvai naudingą ir didelį darbą. Šiuo atžvilgiu LLK indėlis tenka juo labiau vertinti dėl to, kad ir pačiame PET Seime vadinamų satelitinių valstybių kai kurie atstovai Baltijos valstybes nelinkę traktuoti sau lygiomis.
Pvz. kai “viršūnių konferencijos” mintis tarptautinėje opinijoje buvo labai aktualinama, PET Seimas ėmėsi žygių tai opinijai bent kiek atitiesti ir paruošė dokumentuotą memorandumą NATO valstybėms ir laisvojo pasaulio vyriausybėms. Tame memorandume buvo norėta priminti ir tai, kad “Sovietų Sąjungos vyriausybė oficialiai ir viešai niekad neatsiribojo nuo savo slaptų susitarimų 1939.8.23. ir 9.28. su Hitlerio Vokietija ir neatsisakė nuo tais susitarimais laimėtų užgrobimų”, ir kad ta neteisė turi būti pašalinta. Vis tik vadinamų satelitų kai kuriems atstovams PET Seimo generaliniame komitete tatai pasirodė pašalinis, pasenęs (sic!) dalykas ir todėl memorandume nereikalingas... Vadinasi, ir bendrame sovietų pavergtųjų valstybių forume turime budėti.
Nors LLK būstinė yra po tuo pačiu stogu ir tame pat aukšte kaip ir Latvijos bei Estijos atitinkamų komitetų, tačiau kokio organiško glaudumo tarp trijų Baltijos komitetų bent viešumoje nejusti. O gi neviešai tenka nugirsti apie kartais pasitaikančius nevieningumus toj pačioj PET Seimo plotmėj. Vienintelis regimas visų trijų komitetų vieningo darbo vaisius yra “Baltic Review”, “Revista Baltica”. Bet net ir šis bendras žurnalas, redaguojamas visų trijų komitetų skirtų redaktorių, išeina daugiau kaip mechaninės vienybės produktas, bet ne kaip organinės vienybės ugdomasis veiksnys. Esamomis sąlygomis tai nėra džiugus reiškinys. Tas nemažina LLK nario dr. A. Trimako kaip vieno iš redaktorių įnašo Lietuvos bylai. “Baltic Review”, juo labiau “Revista Baltica” savo bendrąjį informacinį vaidmenį atlieka visai patenkinamai.
Būdingas LLK kai kurių nusistatymų dėl Lietuvos bylos išsiskyrimas nuo mūsų diplomatų nusistatymų. Diplomatų ligšiolinis nusistatymas — laukti, tenkinantis status quo ir nesitikint, kad esamomis sąlygomis reikalavimai pašalinti sovietinės agresijos padarinius galėtų duoti kurių pozityvių rezultatų. LLK, kaip ir kitų sovietų pavergtųjų kraštų laisvinimo organizacijų, dalyvaujančių PET Seime, nusistatymas yra kiekviena tinkama proga ne tik primint laisvajam pasauliui II-ojo pasaulinio karo eigoje sovietų agresijos sukeltas ir neišspręstas problemas, gresiančias tarptautinei taikai, bet ir reikalauti pašalinti sovietinės agresijos padarinius. Gegužės 20-21 d.d. Londone įvykęs Baltijos valstybių delegacijų Pavergtų Tautų Seime pirmininkų pasitarimas su Baltijos valstybių diplomatiniais atstovais tą nusistatymų skirtumą sėkmingai išlygino ir pabaltiečių bendradarbiavimą atnaujino.
KOVA UŽ BŪVĮ
Kovos už būvį Viešpats nesukūrė, nes jis nesukūrė mirties...
Kovos už būvį dėsnis yra velnio atsakymas į visuotinę kūrinių sandorą, kurią Dievas pradžioje buvo sukūręs ir kurioje visi sutvėrimai turėjo būti broliai ir sesers. (Saulės Giesmė 257 p.)