Amerikos Balsas — kodėl jis pakito
“Amerikos Balso” lietuviškas skyrius Alto pastangom pradėjo veikti 1951 m. vasario 16 d., pačiam atidaryme dalyvaujant aukštam valstybės departamento pareigūnui ir Lietuvos įgaliotam ministeriui Povilui Žadeikiui. Pradžioje, kol buvo sukomplektuotas pilnas skyriaus štabas, programas ruošė tik du žmonės — pulk. K. Grinius ir kap. P. Labanauskas. Vėliau atsirado daugiau talkininkų, ir J. Laučka ėjo skyriaus viršininko pareigas, kol po pusmečio atėjo pastovus skyriaus vedėjas dr. K. Jurgėla.
1952 m. gegužės mėn. pradėjo veikti AB lietuviškasis skyrius iš Miuncheno, kuriam vadovavo J. Laučka, padedamas K. Griniaus. Vėliau Griniui perėjus į kitą skyrių, iš Amerikos Miunchenan nusikėlė dr. V. Dambrava ir dr. Pr. Padalis. Kiti tarnautojai yra vietiniai (europiečiai). Abiejuose skyriuose dirba po 8 nuolatinius tarnautojus, talkininkaujant kartais vienam kitam ir nenuolatiniam. Praeitą pavasarį J. Laučkai dėl sūnaus ligos persikėlus į Vašingtoną ir Pr. Padaliui žadant grįžti Amerikon, Europon išvyko P. Labanauskas, ir esama žinių, kad vasarą išvyksta ir K. Jurgėla, kuris ten eis vedėjo pareigas, o J. Laučka vadovaus skyriui Vašingtone.
“Amerikos Balsas”, kuris yra “J. V. Informacijos Agentūros” dalis, yra valdinė įstaiga. Jos tikslas informuoti pasaulį apie J. V. politiką, ekonominį bei kultūrinį gyvenimą. Kadangi amerikinio gyvenimo dalį sudaro ir Amerikos lietuvių gyvenimas, tai leidžiama informuoti ir apie lietuvių veiklą, o kartu ir apie veiklą lietuvių visame laisvame pasauly. AB informacija, kaip ir kiekviena informacija, vargu gali būti atsieta nuo propagandos. Tačiau AB pareigūnai esą patyrę, kad anglų BBC radijas mieliau klausomas užsieny nei AB kaip tik dėl to, kad BBC pateikiąs tik grynus faktus be jokios propagandos bei polemikos. Todėl ir “Amerikos Balsas” jau kuris laikas pakeitė savo stilių ir stengiasi tik “informuoti” apie save, nesikišdamas į kitų “vidaus reikalus”. Tokia gryna informacija taip pat gali būti įdomi ir neįdomi. AB “išgryninta” informacija pasidarė labai sausa. Išskyrus tarptautinės politikos žinias, visa kita (apie 50 nuošimčių) yra gryna nuobodybė — tokios vidaus gyvenimo smulkmenos, kurios užsienio žmonėms, ypač už geležinės uždangos, nėra ir negali būti įdomios, pvz., ilgos smulkios istorijos apie tai, kas, kaip ir kodėl vyko Little Rock mieste, nuolatinis smulkmeniškas pasakojimas apie tai, kas ką siūlo ekonominei krizei pašalinti, kas ką pasakė apie raketierius ir pan. Apie tai jau buvo rašoma ir mūsų spaudoj.
Anksčiau, kai AB programos nebuvo taip “išgrynintos”, ir lietuviškosios galėjo būti įvairesnės. Turimomis žiniomis, daugiausia buvo klausomos Miuncheno transliacijos, nes jos duodavo komentarų, susijusių su Lietuvos gyvenimu. Klausytojai jas labai mėgo. Į abiejų skyrių prašymus atsiliepti Miunchenas gauna daugybę laiškų iš Lietuvos, o Vašingtonas, rodos, nieko. Miunchenas ir dabar vieną kartą į savaitę per radiją atsakinėja į korespondentų iš Lietuvos laiškus. Iš jų matyti, kad AB klausytojų Lietuvoje yra daug ir įvairiose jos vietose, nes laiškai gaunami iš visų kampų. AB girdimas ir Sibire. Kai prof. Pakštas kartą per Miuncheno radiją pakalbėjo į Lietuvos studentus, du klausytojai atsiliepė iš Sibiro. Aplamai Miuncheno skyrius iki pastarųjų laikų buvo glaudesniame kontakte su Lietuva tiek savo programomis, tiek ir per korespondenciją.
Lietuvos komunistinė spauda, o kartais ir radijas, neretai nervingai reaguoja į AB. Įdomu pažymėti, kad Lietuvos spaudoj neteko pastebėti reakcijos į kitų Europos kraštų (Romos, Madrido) lietuviškas transliacijas. Lyg ir tektų daryti išvadą, kad jos mažai girdimos. Priešingu atveju būtų nesuprantamas komunistinių veiksnių reagavimas tik į AB ir abejingumas kitoms stotims.
Suprantama, kad dabartinėmis, “išgrynintomis”, AB programomis klausytojai iš anapus vargu gali būti patenkinti. Kai pernai Balfo pirmininkas kan. Končius lankė Lenkijoj mūsų tautiečius Lietuvos pasieny, jie prašyte prašė geresnių programų. Balfo pirmininkas jų prašymą, berods, išpildė ir kalbėjosi su Informacijos įstaigos viršininku G. V. Allenu. Čia verta pastebėti, kaip įdomų kuriozą, kad tuo reikalu turi rūpintis labdaros organizacijos atstovas, kai turime daugybę politinių veiksnių. Galbūt kaip tik dėl to, kad jų daug, šalpos organizacijai tenka rūpintis ir “politika”... Ir iš tikrųjų neteko girdėti, kad mūsų veiksniai būtų kada rimtai ką darę dėl AB programų, lyg tai būtų visai nesvarbu, kokios tos programos duodamos. (Paskutiniu laiku Altas paskelbė kalbėjęs dėl Am. Balso su informacijos biuro direktorium Allenu. Red.) Ta proga tenka pažymėti, kad ir Europos stočių programų galutini sprendėjai yra tie patys tarnautojai. Jie, tiesa, gauna specialių komentarų iš “centro”, bet mūsų turimomis žiniomis tik dalį tų komentarų tepanaudoja; kita dalis arba visai nenaudojama, arba perdirbama. O tai, kas naudotina, sprendžia kiekvieno krašto programos tvarkytojai savarankiškai. Gerai, jei tvarkytojai sumanūs. Vis dėlto tai partizaniškas darbas. Būtų geriau, jei jis būtų koordinuotas. Bet neatrodo, kad kas tuo rūpintųsi. Bent mūsų spaudoj apie tai nebuvo nė žodžio.
A. B.
