Kazimieras Kontrimas-Kontautas, Montė, Tėvas (1913 12 16 –1952 10 30)
Kazimieras Kontrimas gimė 1913 m. gruodžio 16 d. Kretingos aps. Darbėnų vls. Knėžų k. ūkininkų Jono Kontrimo ir Barboros Baltonytės-Kontrimienės šeimoje. Kontrimų sodyba, statyta XIX a., buvo vienkiemyje, stovėjo kelio Grūšlaukė–Vaineikiai kairėje pusėje, Knėžų kaimo žemių šiauriniame pakraštyje, ties riba su Smeltės kaimu, dėl to kai kuriuose dokumentuose ji priskiriama Smeltės kaimui.
Tėvas J. Kontrimas valdė 29 ha žemės. Šeimoje augo šešiolika vaikų: 6 sūnūs (Adolfas, Antanas, Augustas, Jonas, Kazimieras ir Pranas) ir 10 dukterų (Albina, Eleonora, Stanislava ir kt.). K. Kontrimas baigė Grūšlaukės pradžios mokyklą, keturias Skuodo gimnazijoje klases. Mokėsi Plinkšių žemės ūkio mokykloje. Tarnavo Lietuvos kariuomenėje. Pirmąją sovietų okupaciją (1940–1941 m.) praleido tėvų ūkyje. 1941–1944 m. dirbo Kretingos vartotojų bendrovės parduotuvės vedėju. 1943 m. įstojo į Lietuvos laisvės armiją (LLA). Jam suteiktas jaun. leitenanto karinis laipsnis. 1944 m. pabaigoje išsiųstas į Telšius ir paskirtas parašiutininkų dalinio ryšių karininku ryšiams su vokiečių karine vadovybe.
Prasidėjus antrajai sovietų okupacijai slapstėsi ir palaikė ryšius su LLA Žemaičių legiono Alkos rinktine. 1945 m. vasarą vadovavo vienintelei Kretingos apskrityje veikusiai Klevo partizanų kuopai. Taip pat K. Kotrimas buvo vienas iš Žemaičių apygardos Kardo rinktinės organizatorių. 1945 m. lapkričio mėn. paskirtas šios rinktinės vado Jurgio Ožeraičio-Ūso pavaduotoju ir iki gruodžio mėn. pabaigos oficialiai ėjo vado pareigas. K. Kontauto slapyvardžiu leido rinktinės vado įsakymus. Nuo 1946 m. sausio 30 d. Kardo rinktinės štabą ir stovyklą saugojusios Kretingos (Širvydo) kuopos vadas. Vėliau paskirtas rinktinės štabo viršininku, 1949 m. antroje pusėje – rinktinės vadu. Už jo išdavimą enkavėdistai siūlė 10 tūkstančių červoncų premiją.
Žemaičių apygardos Kardo rinktinės partizanai. Ne vėliau kaip 1947 m. Pirmoje eilėje (iš kairės): Steponas Dėliautas, neatpažintas, Antanas Pikturna-Šelmis; antroje eilėje klūpo (iš kairės): Juozas Petreikis-Taukenis, Steponas Skersis (Skersys)-Kovas, P. Žeimys-Povilas, M. Katkus-Jokimas; trečioje eilėje stovi (iš kairės):
Alfonsas Knistautas-Ragūnas, J. Katkus-Nikiforas, Stasys Lisauskas-Antanas, neatpažintas, Jonas Danilevičius-Silvestras, Kazimieras Kontrimas-Montė, Kazys Šalnis-Vladas, neatpažintas, Jonas Makarovas-Mažasis Jonis. Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus rinkinių
1947 m. spalio 31 d. buvo suimtas brolis Antanas, Žemaičių apygardos Kardo rinktinės partizanas (nuteistas dešimčiai metų lagerio). 1948 m. kovo 6 d. į Krasnyj Jarą (Krivošeino r., Tomsko sr.) buvo ištremti K. Kontrimo tėvai, brolis Augustas, seserys Eleonora ir Stanislava (mama B. Kontrimienė neatlaikė tremties išbandymų ir po mėnesio mirė tremtyje). 1949 m. sausio 31 d. buvo suimtas brolis Adolfas, Žemaičių apygardos Kardo rinktinės Kretingos (Širvydo) kuopos vadas (nuteistas mirties bausme, kuri vėliau buvo pakeista dvidešimt penkeriems metams lagerio ir penkeriems tremties). Tų pačių metų gruodžio 10 d. buvo suimtas trečias brolis Pranas, Žemaičių apygardos Kardo rinktinės Kretingos (Širvydo) kuopos partizanas (nuteistas dvidešimt penkeriems metams lagerio ir penkeriems tremties). 1950 m. sausio 6 d. buvo suimtas ketvirtas brolis Jonas, Žemaičių apygardos Kardo rinktinės partizanų ryšininkas. Neištvėrusi sovietų represinių struktūrų persekiojimo 1956 m. savanoriškai į tremtį išvyko sesuo Albina, Žemaičių apygardos Kardo rinktinės Juozo Paulausko-Bočiaus būrio partizanų ryšininkė ir rėmėja.
1952 m. spalio 30 d. Kretingos r. Smeltės k. prie Petro Laukio sodybos, esančios Grūšlaukės miško pamiškėje, MGB vidaus apsaugos būrio kareiviai surengė pasalą, į kurią pakliuvo du Žemaičių apygardos Kardo rinktinės partizanai. Prasidėjo susišaudymas. Išbėgęs iš P. Laukio namo, kieme prie pagrindinio įėjimo žuvo Žemaičių apygardos Kardo rinktinės vadas K. Kontrimas-Montė, Tėvas. Partizanui Pranui Končiui-Adomui pavyko prasmukti pro apsupties žiedą ir pasislėpti miške. Žuvusio partizano palaikai buvo nugabenti į MGB Salantų r. skyrių. Užkasimo vieta nežinoma. Spėjama, kad palaikai galėjo būti užkasti Salanto slėnio durpyne ties Žvainių kaimu (Kretingos r. Imbarės sen.).
K. Kontrimo atminimas įamžintas Mosėdyje (1991 m.), Kretingos senosiose kapinėse (1992 m.) ir Grūšlaukės šventoriuje (1999 m.) pastatytuose paminkluose žuvusių partizanų atminimui ir žuvimo vietoje pastatytame kryžiuje (1999 m.). Jo vardu pavadinta Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) Darbėnų šaulių kuopa.
Kryžius toje vietoje buvusioje P. Laukio sodyboje 1952 m. spalio 30 d. žuvusiam Žemaičių apygardos Kardo rinktinės vadui K. Kontrimui-Montei, Tėvui atminti. Bendras kryžiaus ir atminimo lentelės jame vaizdas. Kretingos r. sav. Darbėnų sen. Smeltės k. (Valstybinės miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio Grūšlaukės girininkijos Grūšlaukės miško 553 kvartalas, vakarinis miško pakraštys).
Aut. A. Kontrimas. Pastatytas 1999 m. Fotogr. J. Kanarskas, 2009 m.
Pagal įvairius šaltinius ir literatūrą
2012 m. parengė Rūta Trimonienė
ir Julius Kanarskas
