Edvardas Daučiūnas-Jokeris (1919 10 13–1953 04 18)
EDVARDAS DAUČIŪNAS-NEMUNĖLIS, RIMANTAS, JOKERIS
1919 10 13-1953 04 18
Edvardas Daučiūnas gimė 1919 m. spalio 13 d. Panevėžio aps. Ramygalos vls. Gudelių k. Aleksandro Daučiūno ir Onos Šlekytės-Daučiūnienės šeimoje.
1944 m. jis pasitraukė į mišką ir tapo Vyčio apygardos Prano Pakšio-Cezario, Mokytojo, vėliau - Jono Viapšto (Vepšto)-Paukštelio būrių partizanu.
1951 m. sausio mėn. Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) vyriausiosios vadovybės nario Jono Kimšto -Žalgirio įsakymu iš Vyčio apygardos Krištaponio ir Briedžio rinktinių sudarius Gedimino rinktinę, E. Daučiūnas paskirtas šios rinktinės vado J. Viapšto (Vepšto)-Paukštelio pavaduotoju. Sugebėjo ištrūkti iš 1951 m. kovo 14 d. Panevėžio r. Krekenavos vls. Glitėnų k. Juozapavičių sodyboje vykusių kautynių su MGB Ramygalos r. skyriaus stribų ir MGB kariuomenės (apie 130 kareivių) operatyvine grupe. Minėtose kautynėse žuvus Gedimino rinktinės vadui Paukšteliui, E. Daučiūnas buvo paskirtas šios rinktinės, kurią sudarė Varpo, Aušros ir Trimito tėvūnijos, veikusios Ramygalos-Kėdainių, Panevėžio-Troškūnų rajonuose, vadu.
„Edvardas Daučiūnas labai narsus partizanas buvo. Kada pas Juozapavičius jis iššoko iš gryčios rusams puolant nebespėdamas atsigult, ant rankos pasidėjo kulkosvaidį ir kaip duoda - net pats visas šokinėja. Tik jo dėka mes keliese likome gyvi ir ištrūkom iš rusų apsupimo", - prisiminė buvęs partizanas Aleksas Vaitelis -Rimtutis knygoje Aukštaitijos partizanų prisiminimai (II dalis, 1 knyga, sud. R. Kaunietis, Vilnius: Vaga, 1998, p. 533).
1953 m. LSSR MVD 2-N valdyba kartu su MVD Ramygalos r. skyriumi parengė Vyčio apygardos Gedimino rinktinės partizanų suėmimo-likvidavimo planą. Tam buvo panaudota agentūrinė grupė, kurią sudarė keturi agentai ir du suimti partizanai: buvęs Gedimino rinktinės Trimito tėvūnijos vadas Grigalius Štarolis -Plienas ir Kazimieras Janonis-Šnekutis.
1953 m. naktį iš balandžio 17 į 18 d. agentūrinė grupė buvo išlaipinta Ramygalos r. esančiame Rodų Pušyno miške pagal Edvardo Daučiūno-Rimanto, Jokerio gautą pakvietimą atvykti į susitikimą su partizanais.
Vidurnaktį agentai pas ryšininką Antanaitį susitiko su Gedimino rinktinės vadu E. Daučiūnu, būrio vadu Henriku Markausku-Mėnesėliu, partizanais Petru Markausku-Klevu, Stasiu Lukšiu-Kiškiu ir išbuvo su jais iki ketvirtos valandos ryto. Tada visi kartu išėjo į miško gilumą, kur įsirengė laikiną stovyklavietę. Atsargus partizanų elgesys ir nakties tamsa labai apsunkino agentūrinės grupės veiksmus. Tokiomis aplinkybėmis paimti partizanus gyvus nebuvo galimybės, o būnant kartu su jais dienos metu grėsė, kad agentai bus iššifruoti.
Apie pusę šešių ryto agentai „Ramojus" (buvęs Rytų Lietuvos partizanų srities vadas Bronius Kalytis-Siaubas) ir „Šturmas" atsikėlė ir apsimetę, kad būtina savo reikalus atlikti lauke, susitarė partizanus nužudyti. Apie tai atsargiai perspėjo kitus agentus ir pagal signalą atidengė ugnį. Partizanai bandė bėgti, bet buvo nukauti.
Susišaudymo metu buvo nukautas suimtas partizanas G. Štarolis-Plienas. Operacijos metu paimta: kulkosvaidis, du automatai, šautuvas, trys pistoletai, 350 šovinių ir partizanų korespondencija.
Žuvusių partizanų užkasimo vieta neišaiškinta. Po šio įvykio Vyčio apygardos Gedimino rinktinė nebeatsikūrė.
Parengė Rūta Trimonienė
Vyčio apygardos J. Viapšto (Vepšto)-Paukštelio būrio partizanai, 1948 m. Iš kairės: Stasys Strikulis-Fricas ir E. Daučiūnas-Nemunėlis, Rimantas, Jokeris. Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus rinkinių
Vyčio apygardos partizanai (iki 1951 m.). Pirmoje eilėje sėdi iš kairės: S. Strikulis-Fricas ir J. Viapštas (Vepštas)-Paukštelis. Antroje eilėje trečias iš kairės stovi E. Daučiūnas-Rimantas, Jokeris tarp neatpažintų partizanų (ketvirtas iš kairės galėtų būti Leonas arba Eduardas Štarolis). Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus rinkinių
Panevėžio r. Ramygalos sen. Ramygalos mstl. Laisvės (buvusi Turgaus) aikštė. Paminklinė kompozicija šioje aikštėje niekintiems 1944-1953 m.žuvusiems Vyčio apygardos Krištaponio ir Briedžio (nuo 1951 m. sausio mėn. Gedimino) rinktinių mjr. Petro Januškevičiaus-Tėvo, Stasio Eitminavičiaus-Rupūžėno, Petro Bliekos-Bliekinio, Kazimiero Vazonio-Vėtros, Kazio Kirdonio, Vlado Drąsučio-Vytenio, Juozo Kučo, Prano Pakšio-Cezario, Mokytojo, Antano Žygo-Aptiekoriaus, J. Viapšto (Vepšto)-Paukštelio, Ipolito Mulevičiaus-Pavasario ir Mykolo Janulio-Tautvydo būrių partizanams atminti. Skulptūros aut. skulptorius K. Kisielis, architektai V. Čekanauskas ir R. Laučienė. Atidengta 1994 m. rugpjūčio 7 d. Atminimo sienelės aut. architektė J. Račkauskienė. Pastatyta 2002 m. vasarą. Bendras skulptūros ir vienos iš atminimo plokščių vaizdas. J. Paršeliūno nuotr., 2010 m. ir R. Trimonienės nuotr., 2004 m.
