Dar kelios mintys
Jeigu krikščionis tikrai seka paskui Kristų, jis pripažįsta ir priima kritiką, kantriai pakelia neapykantą ir persekiojimus(Kjara Liubič).
Tie, kurie leidžia, kad juos nukryžiuotų su Kristumi, dalyvauja Jo veikloje ir padeda gelbėti žmoniją(plg. Ezechielj).
Kai mes maldingai žvelgiame į Tave, Viešpatie, tada suvokiame Tavosios draugystės paslaptį. Visoks šios žemės skausmas atsispindi Tavo Veide. Mūsų liūdesį, neviltį ir skausmą Tu padarei savuoju skausmu, kad mūsų maža, prislėgta širdis būtų išvaduota ir mes ištyrinti galėtume pakilti į prisikėlimo džiaugsmą. Suteik, Viešpatie, kad Tavo meilė mumyse būtų didesnė, negu baimė, kad mūsų pasitikėjimas būtų galingesnis negu abejonės ir nepasitikejimas(Martynas Taueris).
Daryk tai, ką gali, ir prašyk to, ko negali. Tada Dievas suteiks malonę, kad galėsi tai, kas atrodė neįmanoma(šv. Augustinas).
Išmintingam užtenka pasakyti tik pradžią, o pabaigą jis pats žino, -skelbia afrikiečių patarlė. Reikėtų mums tai įsisąmoninti. Jeigu kiekvienas padės taikos pradžią, tuo jis prisidės prie to, kad pasaulis būtų ramesnis ir taikingesnis.
Eikite ir neškite taiką ir ramybę,- šiais žodžiais užbaigė šv. Mišias vienas kunigas Lilienfelde (Austrija).
Įpareigojimas nešti taiką išryškina Evangelijos esmę ir leidžia aiškiai suprasti, kad dalyvavimas pamaldose yra tik dalis tikėjimo pareigų. Kita dalis - tai mylėti, padėti, atleisti. Kitaip tariant, - skleisti ramybę šeimoje, darbovietėje, bendraujant su žmonėmis, kad visas gyvenimas būtų kaip malda(Roselas Termilenas).
VIEŠPATIE, pažadink mūsų Bažnyčią -ir pradėk nuo manęs.
Atgaivink mūsų bendruomenę -ir pradėk nuo manęs.
Suteik, kad taika ir Dievo pažinimas ateitų į žemę -ir pradėk nuo manęs.
Suteik savo meilę ir tiesą visiems žmonėms -ir pradėk nuo manęs.
(Alfonsas Fereira)
* * *
„Ecce homo" - tai užrašas ant vartų, kurie veda prie Dievo(Peteris Lipertas).
Žmogus turi vidinę tiesą tada, jeigu jo vidinis pasaulis harmoningas su jo žodžiais ir darbais, jeigu tai, kas yra jo širdyje, jis patvirtina savo veikla(Johanas Geileris).
Esmę sudaro ne didelis mąstymas, o didelė meilė(Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresė).
Krikščionis, nors užimtų ir kukliausią padėtį, yra atsakingas už savo metą, nes jis spinduliuoja Kristaus jėga(Rainhildas šnaideris).
Kas čia įžengsite, susitaikinkite: tėvas su sūnumi, vyras su žmona, tikintysis su netikinčiuoju, krikščionis su atsimetusiu broliu(Užrašas Tezė Susitaikinimo bažnyčioje).
Tik danguje mes pamatysime, kiek daug mes skolingi vargšams už tai, kad jie mums padeda labiau mylėti Dievą (Kalkutos Motina Teresė).
Dievas yra galingas. Todėl niekas negali mūsų bauginti. Jeigu mūsų dienos yra niūrios, jeigu naktys tokios tamsios, kaip tūkstančiai vidurnakčių, - mes privalome nuolat galvoti, kad yra didi palaimą teikianti galybė, kurios vardas - Dievas. Dievas gali išvesti iš didžiausios aklavietės, tamsiausią vakarykštę dieną pakeisti į šviesų rytojų, į skaisčią amžinybės aušrą(Martynas Liuteris Kingas).
Kiekviena diena yra Dievo palaiminta ir priklauso Jam. Todėl mes privalome į ją įžengti kaip Dievo pasiuntiniai. Ką sutiktume, sutinkame Dievą. Mumyse turi atsispindėti Dievas, Kristus, Šventoji Dvasia ir Evangelija. Tokia yra mūsų užduotis kiekvieną dieną. Mes turime būti pasirengę Dievo vardu priimti bet kokią situaciją, valdyti ir nugalėti save, būti kantrūs, nuolankūs, teisingi. Visuomet pasirengę būti persekiojami taip, kaip buvo persekiojamas Kristus.
Dažnai mes turime pakelti skaudžius smūgius ir sumokėti didelę išpirkimo skolą. Svarbu, kad būtume tam pasirengę. Jeigu šią dieną mes priimsime kaip Dievo palaimintą, tada kad ir kas įvyktų, ji taps tarsi Dievo dovana. Priimkime viską kaip Dievo dovaną, tada galėsime įveikti visus sunkumus. Viešpaties vardu paženklinkime šią dieną. Dievas palaimino ją dėl mūsų tam, kad mes joje gyventume(Entonis Bliumas).
Gerosios jėgos sako: „Aš noriu kurti ir būti“.
Blogosios jėgos sako: „Aš noriu turėti ir atrodyti“(Ratenau).
Kai žmogus supranta, kokios Kristaus savybės yra jam artimos, tada atsiveria akys ir jis supranta, kas yra Dievas, kas yra jis pats. Maža to, jis supranta, kas yra žmogus ir kas yra pasaulis. Tada jis atranda tiesą ir tampa laisvas(Romanas Gvardinis).
Kas pasiryžta skleisti gėrį, tegul nelaukia, kad kiti žmonės nurinktų akmenis nuo jo kelio (Albertas Šveiceris).
