DANGAUS PAGUODA
Aš tikiu - dangaus paguoda
Raudančion žmogaus širdin ateis
Po šaltuoju gruodžio gruodu
Ir po vasaros vidurnakčio skliautais.
Aš tikiu ne kaukių baliaus diplomatų,
Ne valdovų šio pasaulio parašais -
Aš tikiu sunkiųjų metų
Dievo žodžiais - pranašais.
Aš tikiu - ne veltui vargo žemėj plūsta
Skausmas rykšte ugnine -
Aš tikiu dangaus galybių siųsta
Sielai kenčiančiai išganymo žinia.
Ir ji bus balta, kaip Užgimimo snaigė
Vidury mirties žiemos,
Ir ji bus Prisikėlimo varpas tam, kurs taigoj
Meilės maldoje rymos.
Ir ji bus karšta pietų padangės saulė,
Ir sutirps joje kaip vaškas vergo pančių geležis,
Ir po nuodėme numirusiam pasauly
Dievo dienos žemiškais žiedais pražys.
(Iš rinkinio Šiaurės pašvaistė)
