PIRMĄJĄ ŠAULIŲ KULTŪRINĘ SAVAITĘ PALYDĖJUS

Būrelis šaulių su lankytojais — Dainavoje

V. SAURIMAS

Po penkiolikos metų (1954 m.), atsikūrus Šaulių Sąjungai Tremtyje, kilo sumanymas suruošti JAV ir Kanados šauliams-ėms Kultūrinę - ideologinę savaitę. Toks šaulių suvažiavimas pagaliau ir įvyko 1969 m. birželio 15-22 dienomis Dainavoje, Manchesteryje, nuo Detroito apie 66 mylių nuotolyje.

Pradžioje nebuvo lengva tai įvykdyti. Tačiau tokiam suvažiavimui reikalas buvo pribrendęs. Reikėjo daug dalykų aptarti: savo pasisekimais pasidžiaugti, nesėkmėmis pasiguosti; įdomu vasaros metu gražioje Dainavoje pabendrauti ir šauliams. Kiek atsiminimų apie šviesią laisvos Lietuvos praeitį, apie Šaulių Sąjungos veiklą ir gyvenimą, apie partizanų - šaulių dalyvavimą Nepriklausomybės kare, apie Vladą Pūtvį - Putvinskį pabyloti (šiemet sukako 40 m. nuo jo mirties), sustiprėti dvasia. Visi žinome, jog kasdieną dilinamas ir plieno dantratis sudyla, o mes gi tik žmonės! Reikia poilsio, reikia kuriam laikui atitrūkti nuo miesto dūmų, nuo pasiutiško amerikinio tempo.

Sumanymų daug. Reikia pasisemti naujų jėgų, reikia pasitarti Lietuvos laisvinimo ir lietuvybės išlaikymo kovų baruose. O daugeliui mūsų amžiui svyrant (ar jau ir nusvirus) į antrąją pusę, gyvu rūpesčiu išvagojo vadovų kaktas klausimas: “O kas mus pavaduos, kai iškeliausime amžinybės keliais?” Taigi, jau kuris laikas nerimstame dėl šaulių Sąjungos tęstinumo, dėl jaunimo trūkumo.

Žodžiu, sumanymų daug. Tad LŠ ST centro valdyba nutarė pagaliau žengti drąsų žingsnį. Buvo pavesta Stasio Butkaus ir švyturio Detroito kuopų šauliams birželio 15-22 d. laikotarpyje suorganizuoti Dainavoje Kultūrinę savaitę. Koordinatoriumi ir šio sumanymo vykdytoju (stovyklos viršininku) paskirtas Stasio Butkaus Detroito šaulių kp. pirmininkas š. Vincentas Tamošiūnas.

Kaip tas traukinys, ekspresas, nudundėjo pirmoji LŠST Kultūrinė savaitė. Viskas jau tolimoje praeityje. Jau ir to simbolinio “traukinio” dundėjimo nebesigirdi. . . Betgi šaulių istorijos labui šio svarbaus įvykio nevalia užmiršti ir nepaminėti.

Pirmoji šauliškoji Kultūrinė savaitė sukėlė daug naujų minčių ir idėjų. Ideologinėje srityje sustiprėjome, daug naujo sužinojome — atsinaujinome.

O, svarbiausioji priežastis, kuri mus prie tokio suvažiavimo pažadino, tai penkiasdešimties metų Šaulių Sąjungos sukaktis. JAV ir Kanados šauliams šį gražų ir rimtą sumanymą parėmus pinigais, nutarta 1969 m. spalio mėn. “Kario” nr. (“Kario” redakcijai sutikus) pašvęsti jubilėjinei kultūrinei savaitei Dainavoje tinkamai paminėti. Tame sumanyme slypi mūsų vadovybės, kurią patys esame išrisinkę, išmintis.

Kaip tyčia, numatytam laikotarpiui pasitaikė blogas oras. švino pilkumo debesys prapliupdavo lietumi. Ir Spyglio malonumai — ežerėlio burtai nebebuvo tokie žavūs. Tačiau, šauliai, kaip kariai. Nutarta suruošti Kultūrinę savaitę, —važiuojam! Tik, jeigu būtų buvęs geras oras, galėjo suvažiuoti trigubai daugiau šaulių.

Įvažiuojant į Dainavą, pasitiko šaulius lietuviški kalnai, kalneliai ir slėniai. Dešinėje pasitiko lietuviškos tautodailės kūrinys — koplytstulpis. Augštumoje jį supo jaunas kvapus ir žaliuojantis šilelis.

Tas koplytstulpis yra menininko Viktoro Veselkos kūrinys, jo drožybos šedevras. Iš didelio ąžuolo išskaptuotas. Jo mecenatė — Agnė Abišalienė, kuri jau yra iškeliavusi amžinybėn.

Pačioj žemumoj guli Spyglio ežerėlis ir kaip veidrody jame atsispindi debesuotas, gyvai plaukiantis, dangus.

Toliau geriau. Matosi balti stovyklautojų nameliai. Visi mūriniai. O didžiausias, tai Dr. Adolfo Damušio vardo namas — viešbutis. Irgi baltas baltutėlis. Nemažai automobilių pristatyta.

Birželio 15 d., pirmadienį, jau matėsi atvykusių uniformuotų šaulių: vietinių ir čikagiečių, bei torontiečių. Šilti pažįstamųjų pasisveikinimai. O nepažįstami susipažįsta. Kiekviena diena savaitės viduryje

Malksnos kraunamos laužui. Dalyviai — “Švyturio” jūros šauliai — Mykolas Vitkus, Antanas Kazlauskas, Klimas Urbšaitis ir Juozas Kinčius.

vis papildo Kultūrines savaitės stovyklą naujais šauliais ir šaulėmis. Visur sutiksi nuoširdžiai besišnekučiuojančius būrelius.

Viduryje savaitės ateidavo paskaitų klausytis nedaugiau kaip 50 šaulių. čikagiečių šaulių autobusas atidėjo savo kelionę iki šeštadienio, t. y., iki birželio 21 dienos. Juk šeštadienį buvo numatyta švęsti tradicines Jonines, o prieš tai turėjo įvykti siaubingojo birželio minėjimasi. Penktadienį, birželio 20 d. jau daugiau kaip 100 svečių galėjome pasigirti. O jau šeštadienį, atvykus čikagiečių autobusui, suvažiavus torontiečiams ir detroitiečiams. į Joninių iškilmingąjį laužą sugužėjo virš 200 šaulių ir svečių.

Uždavinių sūkuriuose

Vadovybė nustatė darbų planą. Veikėme pagal darbotvarkę, šaulių Sąjungos 50-ties metų sukaktį šiemet švenčiame tautos tragiškiausiose sutemose. Nerimsta protas, skausmingai plaka mūsų širdys, nes Lietuva šiandien nelaisva — Maskvos raudonųjų barbarų bolševikų surakinta retežiais. Todėl šioji Kultūrinė savaitė praėjo rimties ir susikaupimo ženkle. Jieškojome būdų, kad mūsų veikla ateity būtų našesnė, kad veikla plėstųsi, kad galėtume įtraukti daugiau jaunimo, kad galėtume daugiau padėti pavergtiesiem. Toli, toli esame nuo tėvynės — už jūrų marių, už Atlanto. Net idėjų keliuose kažkieno piktos rankos, šen ir ten, Vlado Pūtvio nustatytas gaires išvartaliojusios. Jos turi būti atstatytos — tai mūsų pareiga. Su kacapų šalininkais — jokio bendradarbiavimo!

Kasdieną vyko paskaitos. Jos buvo prelegentų išsamiai paruoštos. Paskaitų ciklą atidarė Jonas Švoba — istorikas, o po jo sekė Kunigundos Kodatienės; istorikas š. J. Švoba labai apdairiai apžvelgė nepriklausomybės laikų kovas ir prie jų prisidėjusių partizanų - šaulių nuopelnus. Paskaita buvo istoriškai pagrįsta, įspūdinga. Tuo tarpu LŠST c. v. narės ir skautų įžymios veikėjos š. Kodatienės paskaita buvo visiškai skirtingo žanro — lengvo skautiško turinio. Joje buvo bylojama apie gamtos grožį, čiurlenančius upelius, čiulbančius paukštelius. Ji suteikė mum dvasinio atgaivio ir atkreipė didesnį dėmesį į mus supančią gamtinę aplinką. šios paskaitos buvo skaitytos birželio 16 d. — pirmadienį.

Ir nors niekas mūsų varpais, skambalais ar švilpukais Dainavoje nežadino, bet 7 val. beveik visi keldavosi. Jau girdėjosi juokas ir pokštai. Po to, eidavome pakelti vėliavų. Šią sritį tvarkė energingas “Švyturio” jūros šaulių kuopos pirmininkas Mykolas Vitkus, padedamas gražiai uniformuotų šaulių: J. Kinčiaus, K. Urbšaičio ir A. Kazlausko.

Po vėliavų pakėlimo — pusryčiai. Valgis buvo ruošiamas didžiojoj bendrojoj Dainavos virtuvėj, kuriai visą vasarą vadovauja, ją tvarko lietuvaitės seselės. Padavėjos buvo V. Tamošiūno pakviestos talkon: Kaunelytė ir Garliauskaitė.

Paroda ir loterija

Dr. Adolfo Damušio vardo baltųjų rūmų didžiojoj salėj buvo suruošta įdomi foto paveikslų paroda. Salė gračiai ir skoningai papuošta. Tą darbą atliko beveik vieni šauliai: V. Tamošiūnas ir Antanas Repčys. Sieną, prie garbės stalo puošė spalvingi ir prasmingi, momentui pritaikyti stambūs užrašai. Pavyzdžiui: “Sveikiname atvykusius šaulius į Kultūrinę savaitę Dainavoje!”. Nuo šio įrašo žemyn, siena buvo uždengta gražaus, vinguringais raštais ataustu tautodailės kilimu. Viršuje — Vytis. Kiek žemiau — Vlado Pūtvio portretas. Iš abiejų pusių, sukaktuvinės metų skaitlinės 50, iš vienos pusės 1919 ir iš kitos — 1969. Dešinėj didelis piešinys — Vyties kryžius.

Prie jo stovėjo paskaitininkų stalelis.

Visą savaitę vyko meno paveikslų ir foto nuotraukų paroda. Visos nuotraukos darytos šaulio fotoreporterio Kazio Sragausko. Iš nuotraukų buvo lengva susidaryti daugelio metų Stasio Butkaus Detroito šaulių kuopos veiklos našumą. Ant didelių kartonų prilipdytų, apytikriai skaičiuojant, buvo apie 260 nuotraukų. Kiekvienas lankytojas, ypač detroitietis, toje parodoje jieškojo savęs, arba savo pažįstamų įvairiuose parengimuose. Be to, ant specialaus stalo buvo padėta, pasižiūrėjimui, 21 albumas įvairios archyvinės medžiagos apie žymiuosius šaulių kuopos veikėjus: apie gyvus ir mirusius.

Albumuose slypėjo įvairiuose laikraščiuose tilpę straipsniai, retos vertingos iliustracijos, nuotraukos, biografijos. laiškai, dokumentai. Tos archyvinės bylos labai svarbios Šaulių Sąjungos istorijos kūrėjams. Būtina iškelti visą teisybę: tos istorinės medžiagos rinkėjas - archivaras yra mūsų veiklusis, kupinas ryžto ir idealizmo, š. Vincas Tamošiūnas, Stasio Butkaus Detroito šaulių kuopos pirmininkas. Kiek daug kruopštaus darbo yra įdėta šią medžiagą renkant, įklijuojant nuotraukas ir straipsnius, paaiškinimus, uždedant antraštes. Atrodo, kad jau pats laikas kai kurias (ypač mirusių) bylas perduoti Čikagos Lietuvių Archyvui. Greičiausia, LŠST tokį archivarą tik vieną ir teturi Detroite. Dirbamas didelis ir svarbus darbas, gal ne šiai dienai, bet ateičiai. Ir kiek valandų darbo, kiek pinigų tam paaukota! Kas pažįsta V. Tamošiūną, žino, kad jis kitokiu ir būti negali. Tokie žmonės paminėtini ir spaudoj. Tai pasišventėlio, pavyzdingo šaulio idealisto, nuopelnas. Ir iš viso kiek šis kuklus kultūros ir visuomenės darbuotojas yra pridėjęs darbo, energijos, poilsio, pinigų prie šios Kultūrinės savaitės? — tai tik jis vienas ir težino, o gal dar ir LŠST c. v. ir jos pirmininkas š. V. Išganaitis.

Apie loteriją kalbėdami, prisimintini penki aliejiniai paveikslai — originalai. Paveikslus paaukojo šie dailininkai:    V. Balynienė (laimėjo Mykolas Vitkus), K. Kodatienė (laimėjo O. Bražienė), St. Smalinskienė (laimėjo St. Vabalaitis), Vyt. Ogilvis (laimėjo Br. Taparauskas), J. Andrašiūnas iš Los Angeles (laimėjo

L. Leipus). Reikia iškelti paminėtų dailininkų tikrai didelį lietuviškumą, dosnumą ir Šaulių Sąjungos veiklos įvertinimą, nes šiais laikais tikrai nelengva tokių vertingų dovanų gauti. Tuo tarpu V. Tamošiūnas sugebėjo su dailininkais susitarti. Ačiū jam už tai.

Loterijoje detroitiečiai šauliai šįkart parodė naują ir kultūringą pavyzdį . . . loterijoje nematėme nė vieno degtinės butelio, stalo “nepuošė” kokie žaisliniai niekniekiai, bet visi matė ir stebėjosi kultūriniu požiūriu vertingais meno kūriniais — eksponatais. O toliau, dar įdomiau. Šauliai skatino paremti lietuviškus laikraščius, pagal nepriklausomoje Lietuvoje prigijusį šūkį: “Laukinis laikraščių neskaito!” šauliai ir čia nebuvo farizėjai, bet nuoširdūs rėmėjai. Šauliai suaukojo loterijai šių laikraščių vienų metų prenumeratas: Draugas, Naujienos, Karys, Laisvoji

šaulių kultūrinėje savaitėje, Dainavoje, 1969 m. birželio mėn. 15-2.2 dienomis, liuoslaikiu, vyko laisvos šaudybos rungtynės, šaudo G. Valiukėnienė, laimėjusi 4-tą vietą. Instruktuoja B. Valiukėnas. Taikosi E. Žalkauskienė, laimėjusi 2-rą vietą. Stebi — Alg. Budreckas, St. Bernatavičius ir Anat. Kairys.

Nuotr. K. Sragausko

šaulių Kultūrinėje savaitėje, Dainavoje, 1969 m. birželio mėn. 21 d. šauliai klausosi Stefanijos Kaunelienės paskaitos: Baisusis Birželis. Iš kairės: Petras Bliudžius, užpakalyje Stasys Jokūbaitis, Stasė Pranėnienė, Marija Černeckytė-Sims, Vladas Mingėla, Stasė Gecevičienė ir kiti.

Lietuva, Dirva, Tėviškės žiburiai, Nepriklausoma Lietuva, Darbininkas, Lietuvių Dienos. Be abejo, visi šie laikraščiai buvo kieno nors išlošti ir prenumeratos pinigai išsiųsti laikraščiams. Neužmirštos ir knygos. Štai, rašytojas Bronius Kviklys paaukojo šaulių loterijai savo parašytą keturtomį veikalą “Mūsų Lietuva”. Visus keturius tomus laimėjo Teresė Šakienė — ji buvo tikrai laiminga tokiu vertingu laimikiu.

Šaudymo sportas

Šaudymo sporto vadovų A. Šiurkaus ir J. Šostako rūpesčiu ir kruopščiu darbu buvo suruoštos šaudymo varžybos. Laimėtojams dovanos, taurės, suaukotos vietinių šaulių, tuo tarpu knyga - Nepriklausomai Lietuvai — paaukota LŠST centro valdybos.

Užtat, šaudymo sporto sekcijos įsteigimu, detroitiečiai patraukė nemažą būrelį jaunimo. Visi laimėję pirmąsias vietas buvo jaunieji. Tad, kad jie nenuneštų visų taurių ir kitų dovanų, šaudymo varžybos buvo suskirstytos pagal amžių ir lytį. Kai tik paskaitos pasibaigdavo, visi skubėjo į puikią Dainavos šaudyklą, kur poškėjo be paliovos šūviai, tartum čia būtų Vietnamas, šaudė net 39 šauliai. Šaudymo entuziastai buvo suskirstyti į tris grupes:    vyriausieji, jauniai ir moterys. Iš kiekvienos grupės buvo išskirti 5 geriausiai sušaudę. Vyriausiųjų grupėje I V. laimėjo J. Rinkūnas - Detroitas, II v. J. Navickas - Torontas; III v. J. Kinčius - Detroitas; IV v. S. Jokūbaitis - Torontas; V v. J. Astrauskas - Torontas.

Jaunių grupėje: I v. J. Šostakas - Detroitas; II v. V. Šeputa - Detroitas; III v. G. Juška - Detroitas; IV v. A. Šiurkus - Detroitas ir V v. D. Lišauskas - Detroitas.

Moterų grupėje: I v. S. Navickienė - Torontas; II v. E. Žalkauskienė - Detroitas; III v. M. Rinkūnienė - Detroitas; IV v. G. Valiukėnienė - Detroitas; V v. I. Lišauskienė - Detroitas.

Svarbiausios iškilmės — šeštadienj

Artėjant prie siaubingojo birželio minėjimo, buvo skaitomos įdomios paskaitos kasdieną. Paskaitininkai: J. Švoba, K. Kodatienė, A. žiedas, V. Mingėla, inž. J. Stašaitis, Stefanija Kaunelienė, Alg. Budreckas, Anat. Kairys, VI. Išganaitis, A. Sutkaitis (poetas).

Itin reikia iškelti inž. J. Stašaičio, net iš Bostono atvykusio prelegento, paskaitą. Prie paskaitos jis parodė ir 30 min. spalvotą ir garsinę anglų k. filmą. Jo tema — atominis karas ir apsaugos galimybės. Paskaita buvo ilga (buvo skaityta birželio 19 ir 20 dienomis), bet sukėlė didelį susidomėjimą ir sutraukė daugiausia klausytojų. Penktadienį, birželio 20 d. paskaita buvo skaitoma vakare, tą patį vakarą buvo parodytas filmas. Klausytojų buvo virš šimto. Šios paskaitos pasiklausyti ir spalvoto filmo pažiūrėti buvo atėję skautų vadovai ir vyresniojo amžiaus skautai.

Štai ir baigminė iškilmių diena. Tai birželio 21, šeštadienis. Punktualiai, antrą valandą, didžiojoje salėje, siaubingojo birželio minėjimas sutraukė apytikriai 230 šaulių ir nešaulių. Pradžioj, LŠST c. v. pirmininko Vlado Išganaičio (50-ties metų šaulių Sąjungos įkūrimo sukakties proga) už nuopelnus Lietuvai ir šaulių Sąjungai, buvo apdovanoti šaulių žvaigždės ordinais, su atitinkamais pažymėjimais šie šauliai: (Vytauto Didž. šaulių kuopos šauliai) Stasė Gecevičienė, Emilija Petrauskaitė (“šaulė Tremtyje” redaktorė), Algirdas Budreckas, Povilas Balsevičius; (Stasio Butkaus Detroito šaulių kuopos šauliai) Stasė Pranėnienė, Marija Sims, Petras Bliūdžius ir Vladas Mingėla. Medaliu apdovanotas š. Bronius Dirsė. Įspūdis buvo gilus ir neužmirštinas.

Pradėjus siaubingojo birželio minėjimą, įžanginį žodį tarė LŠST c. v. pirm. Vladas Išganaitis. Jis pabylojo apie Šaulių Sąjungos kūrėją Vladą Pūtvį ir apie Šaulių Sąjungos prasmingą veiklą nepriklausomoje Lietuvoje.

Pagrindinę paskaitą apie siaubingąjį birželį, puikia iškalba ir pavyzdinga tartimi, skaitė istorikė š. Stefanija Kaunelienė. žinomi faktai, prelegentės buvo taip patiekti, kad klausytojai jos klausėsi su didžiu susidomėjimu. Paskaita buvo paįvairin-

Kultūrinės savaitės Dainavoje viršininkas V. Tamošiūnas su dail. Stase Smalinskiene prie dovanoto paveikslo “Saulėgrąžos”

ta iš magnetofono juostos patiektu montažu. Šis dramatinis montažas taip pat buvo perduotas per abi Detroito radijo valandų transliacijas.

Po St. Kaunelienčs paskaitos, ilgoje, poetiškai vaizdingoje, ritmais ir rimais surimuotoje dailiojo žodžio eleginėje poemoje, Antanas Sutkaitis vaizdžiai ir jautriai išsakė mūsų tautos kančias, vergijos skausmą (Maskvos bolševikinės choleros siaubą, išžudžiusį vieną milijoną lietuvių).

Siaubingojo birželio iškilmių baigmę apvainikavo iš visų krūtinių, didžiu įsijautimu ir šviesiu iškilmingumu sugiedotas Lietuvos Himnas.

Joninės prie Spyglio ir prie laužo

Nuleidome paskutinį sykį Lietuvos ir JAV vėliavas. Kažkaip graudu pasidarė. Jau ir baigminis ženklas. Vadinasi, jau praėjo Kultūrinė savaitė. Ir po to — namo!

Lidija Mingėlienė ir Stefanija Kaunelienė dar pravedė Stasio Butkaus šaulių kuopos loteriją. Buvo daug laimėjimų ir laimikių. Beveik visi svarbieji laimikiai pateko į detroitiečių rankas. Iš dėžių traukė laiminguosius numerius mažyčiai vaikai.

Kaip jau mūsų tradicija — šauliškoji tradicija, byloja, po darbų reikia pasilinksminti ir atsikvėpti. Reikia papramogauti. Visai netoli nuo didžiosios valgyklos salės, tik nusileidus nuožulniai į prie Spyglio rymojantį slėnį, matėsi, kaip kalnas didelis ir augštas laužo kūgis atrodė, jog tai būtų indėnų palapinė.

Kažkaip šį vakarą Joninės atėjo pergreit. Danguje staiga ėmė mirgėti šviesiosios žvaigždutės.

Bet dangus laiks nuo laiko dengėsi debesėliais, kartais praskaidrėdavo.

“Kad tik nelytų”, galvojau aš — galvojo ir kiti šauliai.

Prie laužo susibūrė gausus būrys stovyklavusių bei savaitgaliui praleisti atvykusių šaulių ir svečių.

Uždegtas laužas irgi nepaprastu būdu. Ir čia simbolika 50 metų sukakčiai atžymėti. Šį jubilėjinį laužą iš penkių vietų užkūrė: LŠST c. v. pirmininkas VI. Išganaitis, dr. Adolfas Damušis,; Dainavos šeimininkas, poetė Marija Sims, Kultūrinės savaitės stovyklos viršininkas, Vincas Tamošiūnas ir Kanados šaulių atstovė M. Valiulienė. Iškart suliepsnojo laužas ir liepsnos laižė medžių viršūnes.

Ugniai liepsnojant, suskambėjo iš visų krūtinių “Lietuva brangi”; o laužo vadovė K. Kodatienė jautriai paskaitė šiam atvejui specialiai sukurtą eilėraštį — poemą apie Šaulių Sąjungos auksinį jubilėjų “Aukso sukaktis”.

Vėliau Joninių programai vadovavo Toronto šaulių rinktinės pirmininkas St. Jokūbaitis ir K. Kodatienė. Abu tikrai talentinti menininkai ir kūrėjai. Abu išradingi ir sumanūs vadovai.

Pakviestas detroitietis, apie 14 metų amžiaus, tikrai gabus akordeonistas Rimas Kasputis (nuolatinis, tautinių šokių grupės “šilainė” akordeonistas). Jis tikrai pasigėrėtinai ir čia pasirodė, solo pagrojęs įspūdingą muzikos dalyką. Vėliau prie jo prisidėjo su lūpine armonikėle St. Jokūbaitis.

St. Butkaus kuopos talkininkės R. Kaunelytė, D. Gaižutytė, R. Putriūtė, palydimos R. Palaikio akordeonu, atliko visus sužavėjusį montažą “Stovėjau aš parimus”. Montažą paruošė aktorė D. Juknevičiūtė. Čikagos Vytauto Didžiojo kuopos š. J. Petrausko paruoštas montažas “Sudiev, motule!” patraukė visų laužo dalyvių širdis. Tikrai buvo jaudinančiai skaudu matyti, kaip išeina sūnus ginti tėvynės nuo maskvinių barbarų. Tūkstančiai šaulių - partizanų taip kovojo ir galvas paguldė dėl laisvos Lietuvos idealo. Vaidintojai: S. Petrauskienė, A. Markuzienė, J. Petrauskas ir V. Bilitavičius.

Gi, bostoniškis š. J. Stašaitis savo gabiu dirigavimu visus laužo dalyvius nustebino; jis sugebėjo įtraukti į lietuviškų dainų dainavimą visus, ir senus, ir jaunus.

Skaučių stovyklos “Vorynas” viena vadovių, Rimgailė Zotovienė, atnešė iš skautiško laužo ugnelės žiežirbėlę, iš anapus Spyglio, pareikšdama:    “Mes    skautai džiaugiamės

Jūsų, šauliai, jubilėjinės stovyklos švente, kuri šiandieną yra ir mūsų šventė. Bendra ugnelė tegul simbolizuoja, tesustiprina visus mus Lietuvos laisvės kovai ir laimėjimui. Aš tikiu, jog daugybė užaugusių ir subrendusių skautų, bei skaučių vėliau papildys Jūsų šauliškas eiles. Ilgiausių metų šauliams!”.

Buvo pasveikinti visi Jonai — laužo dalyviai. Prasmingą ačiū tarė už visus Jonus kun. J. Borevičius, S.J.

Poetas Antanas Sutkaitis paskaitė savo sukurtą poemą, parašytą specialiai Šaulių Sąjungos penkiasdešimtmečiui atžymėti. Programa buvo įdomi ir begaliniai turtinga. O kiek daug gavome įkvėpimo ir didžio malonumo. Nė vienas nenorėjo eiti miego, nors jau artėjo dvyliktoji nakties.

Stasio Butkaus kuopos šauliai pasirodė su ištrauka — “Iš aukštaičių senovinių vestuvių”. Paruošėjas — V. Tamošiūnas. Ypač gražiai skambėjo moteriški balsai. Dainoms vadovavo balsingoji dainininkė D. Petronienė, jai pritarė L. Mingėlienė, O. Josiukienė ir M. Šimkienė. Iš nakties gūdumos, nuo ežerėlio eidami, iš kitos pusės, dainavo jom atsakydami vyrai.

Tikrai, tokių nuotaikingų Joninių reta matyti ir išgyventi.

Sudiev Dainavai, sudiev pirmajai Kultūrinei šaulių savaitei

Taip užbaigėme savo stovyklavimo išgyvenimus ir Joninių linksmumus. Visi buvo tikrai smagūs. Dainavo, šoko prie laužo iki vidurnakčio gaidžių. Dar ir po dvyliktos nakties matėsi gen. Černius su ponia (Stasio Butkaus kp. šaulys), dr. A. Damušis su ponia ir kt. Bet. .. pagaliau, reikėjo skirstytis. Kažkaip nesinorėjo atsisveikinti su mielais laužo dalyviais — broliais ir sesėmis šauliais. Visi patyrėme neišsenkamo atgaivio, sustiprėjome dvasia. O šios Joninės, tai nebuvo paprastos Joninės — jos paliko mūsų širdyse daug įspūdžių, gilių išgyvenimų, linksmų prisiminimų . . . Išsiskirstėme.

Trumpas po to buvo miegas, žemės kamuoliui nebaigus apsisukti, jau ir išaušo, pakilo saulė, atėjo paskutinioji, birželio 22-ji, diena. Sekmadienis. Padėkojome Augščiausiajam gilioje maldoje už visa tai, ką čia patyrėme, ką gavę išsinešame išeidami į tolesnį mūsų gyvenimą. Kun. J. Borevičius, S. J. atnašavo iškilmingas mišias. Pasakė retai išgirstamo turiningumo, prasmingumo, kupiną patriotinių nuotaikų pamokslą.

Baigus maldingąjį susikaupimą ir dėkojant už nenumatytą Kultūrinės savaitės sėkmę Augščiausiajam, sugiedota “Marija, Marija” ... ir po šios giesmės su dideliu ir nuoširdžiu įkvėpimu, su didžia tėvynės meile, sugiedojome Lietuvos Himną.

Sudiev, gražioji Dainava, iki kitų metų!

APDOVANOJIMAI

LšS-gos 50 metų jubilėjaus proga Lietuvių Skautų Brolijos Vadovybė apdovanojo skautų ordinais: S-gos garbės narius Aleksandrą Mantautą ir Rapolą Skipitį, S-gos pirmininką Vladą Išganaitį ir CV narį Jurgį Preikšaitį.

Už pavyzdingą veiklą LŠST apdovanoti šauliai Šaulių žvaigždės ordinu: Vladas Mingėla, Petras Bliūdžius, Stasė Pranėnienė ir Marija Sims — I Liet. Kareivio St. Butkaus š. kp.; Stasė Cecevičienė, Emilija Petrauskaitė, Algirdas Budreckas ir Povilas Balsevičius -— Vytauto Didžiojo š. kp.;

šaulių žvaigždės medaliu:    Bronius Dirsė — DLK Gedimino š. kp.

Pagrindas: Sž Ordino Tarybos aktas Nr. 27-1969.

Vytauto Didžiojo š. kp. valdybos narys š. Antanas Brančiukas paaukojo CV 50 dolerių.

Kuopų pirmininkams pageidaujant, LŠST visuotinas atstovų suvažiavimas įvyks 1970 m. balandžio mėn. 25 - 26 dienomis Detroite, o ne Dainavos stovykloje 1970 m. gegužės mėn. 30-31 d. d., kaip anksčiau buvo paskelbta.

šaulių žvaigždės ordinu apdovanotosios sesės; iš k. — Marija Sims, LŠST CV narė Kunigunda Kodatienė, Stasė Gecevičienė ir Stasė Pranėnienė.