“MŪSŲ ŽINYNAS”

1921-1940-1951

Ateinančiais metais vasario ar kovo mėn. sukaks lygiai 30 m., kai pasirodė pirmasis tojo karo mokslo žurnalo numeris, plk. Itn. J. M. Laurinaičio suredaguotas. Nuo 2 nr. redagavimą perėmė plk. Itn. Vytautas Steponaitis, kuris ir redagavo jį ilgiausiai, apie 15 metų ir sugebėjo pastatyti žurnalą į tinkamą aukštumą. Palyginimas su kitų valstybių, kartais daug stipresnių, didesnių ir turtingesnių, kariniais žurnalais, dažnai rodė “M. Žinyno” pranašumą. Tiktai trumpam laikui Steponaitis buvo užleidęs savo vietą gen. št. plk. Juozapui Lanskoronskiui, kai jam teko atlikti rikiuotės stažą 2. p. pulke. Paskutinius penkius metus žurnalas buvo vedamas dipl. intend, plk. ltn. Šimkaus.

Laurinaičio - Steponaičio-Lanskoronskio redaguotas “Mūsų žinynas” nebuvo niekad vien grynai kariniu žurnalu. Nemaža buvo jame išspausdinta mūsų istorikų prof. A. Janulaičio, plk. ltn. prof. Vaclovo Biržiškos, menininko prof. Pauliaus Galaunės ir kitų mokslo vyrų veikalų. Tad toks ir šiandien daug kur nepasenęs, yra įdomus ir kartais gali patarnauti, kaip šaltinis moksliniam darbui.

Nežinau, ar Vytautas Steponaitis buvo numatęs ateitį ir tremtį, bet vienas iš nedaugelio Lietuvoje jis pasirūpino užmegsti ryšius su kitų valstybių kariniais žurnalais. Bemaž 15 metų teko man eiti neetatines “M. Ž.” redakcijos sekretoraus pareigas. Rasdavome su V. St. vis naujas “rinkas” ir ten siuntinėdavome “žinyną”. Vienais metais mainais gavome net 93 svetimus karinius žurnalus. Buvo tai JAV, Argentinos, Brazilijos ir kitų P. Amerikos respublikų, Anglijos, Prancūzijos bei visų kitų Europos kraštų, išskyrus Lenkiją, žurnalai. Netrūko Siamo su Iranu! Gaunamą turtą broliškai padalindavom: Vytautas St. pasiimdavo pašto ženklus (žymus filatelistas anuomet buvo), o žurnalų komplektai keliaudavo į Kariuomenės Bibliotekos lentynas. Ir kai svetimų valstybių kariniai atstovai atsilankydavo Kar. Bibliotekoje, jie visada stebėjosi svetimų karinių žurnalų rinkinio gausumu.

Dabartiniu laiku, tur būt, žurnalą rasime jau nebe redakcijose, bet karinėse bibliotekose. JAV, pav., žurnalą gaudavo mainais “Infantry Journal”, “Field Artillery Journal”, ’’Coast Artillery Journal”, “Military Engineer” ir kt. Dėl kitų kraštų žurnalų, jei kam nors būtų reikalas sužinot, mielai laiškeliu atsakyčiau.

Tenka dar pastebėti, kad drauge su "Mūsų žinynu” buvo siuntinėjamas į užsienį ir “Karo Archyvas”, brangiausias mūsų senosios ir naujosios karo istorijos žurnalas, kuris retokai pasirodydavo, bet visada buvo turiningas ir įdomus kariams ir nekariams. Tad ir šį žurnalą verta pasiieškoti svetimų kraštų, kur buvo lemta atsidurti lietuviams tremtiniams, bibliotekose.

Aleksandras Ružancovas