Partizanai: Istorija ir dabartis

Kazimieras Kaladinskas-Erškėtis, Šarka

KAZIMIERAS KALADINSKAS- ERŠKĖTIS, ŠARKA

1903 10 11–1947 11 15

1947 m. lapkričio 15 d., Švenčionių aps. Saldutiškio vls. Puziniškio k. kautynėse žuvo Vytauto apygardos Lokio rinktinės vadas Kazimieras Kaladinskas-Erškėtis, Šarka, jo pavaduotojas Antanas Skunčikas-Kaltas ir du jų bendražygiai.

Kazimieras Kaladinskas gimė 1903 m. spalio 11 d. Zarasų aps. Salako vls. Želmeniškės k. Mykolo Kaladinsko ir Marijonos Padvaiskaitės-Kaladinskienės šeimoje. Tarnavo Lietuvos kariuomenėje. Jam suteiktas puskarininkio laipsnis. Vėliau dirbo pasienio policijoje. 1940 m., prasidėjus pirmajai sovietų okupacijai, K. Kaladinskas buvo atleistas iš pareigų, grįžo į namus ir dirbo savo ūkyje Zarasų aps. Salako vls. Didžiasalio k. Dalyvavo 1941 m. Birželio sukilime.

Jau 1944 m. rudenį K. Kaladinskas subūrė gerai ginkluotą partizanų būrį, veikusį Ažvinčių ir Minčios giriose. 1945 m. pradžioje būrys buvo reorganizuotas į kuopą. 1945 m. birželio 15–20 d. K. Kaldinskas dalyvavo kpt. Vinco Gumausko-Gailiaus sušauktame Geležinio Vilko (nuo 1945 m. rugpjūčio mėn. – Vytauto) apygardos štabo posėdyje, vykusiame Utenos aps. Saldutiškio vls. tarp Ginučių ir Šiliniškės kaimų.

1945 m. vasarą K. Kaladinskas suvienijo visus Zarasų aps. Salako valsčiaus partizanus ir suformavo 75–80 partizanų Erškėčio kuopą, kuri formaliai buvo pavaldi Lokio rinktinei. Kuopa buvo gana mobili ir suduodavo priešui netikėtus smūgius, todėl buvo vadinama „Skrajojančiu būriu“.

1945 m. gegužės–birželio mėn. NKGB į Erškėčio kuopą įterpus vidaus agentūrą, spalio pabaigoje kuopa buvo sunaikinta: su K. Kaladinsku liko tik 8 partizanai. Visi jie įsijungė į Dūkšto ir Rimšės valsčiuose (dabartinis Ignalinos r.) veikusią Tigro rinktinės Karijoto kuopą, vadovaujamą Mamerto Laurinėno-Mingailos. Su šia kuopa K. Kaladinskas ir anksčiau aktyviai bendradarbiavo, ne kartą vykdė bendras akcijas (pvz., dalyvavo 1945 m. gegužės mėn. vykusioje Rimšės miestelio apgultyje). Šioje kuopoje Erškėtis ėjo būrio vado pareigas. Po 1945 m. gruodžio 12 d. kautynių su NKVD Rimšės vls. poskyrio grupe, sovietų kariuomenei pradėjus krėsti miškus, Erškėčio būrys atsiskyrė nuo Karijoto kuopos ir pasitraukė į Ažvinčių girią. Tačiau pavaldumas Karijoto kuopai, o per ją – Vytauto apygardos Tigro rinktinės štabui išliko. Padėtis pasikeitė, kai 1946 m. vasario pradžioje K. Kaladinskas sužinojo apie M. Laurinėno-Mingailos suėmimą. Erškėtis pasitraukė iš Tigro rinktinės ir tapo Vytauto apygardos Lokio rinktinės vadu, slapyvardžiu Šarka. K. Kaladinskui vadovaujant, Lokio rinktinės gretas papildė visi Zarasų aps. partizanų būriai, išskyrus veikusius Dūkšto ir Rimšės valsčiuose. 1946 m. į Lokio rinktinę įsijungė Šarūno rinktinės Kadugio kuopos partizanai, iš Tigro rinktinės su grupe kovotojų perėjo Antanas Skunčikas-Kuršis, Kaltas, kuris tapo K. Kaladinsko pavaduotoju. 1946–1947 m. Lokio rinktinę sudarė Erškėčio ir Vyties kuopos (iš viso jose galėjo būti apie 80 partizanų).

Remiantis MGB suvestinėmis, 1944–1947 m. K. Kaladinskas-Erškėtis, Šarka su savo vyrais įvykdė 23 kovines operacijas, nukovė 41 ir sužeidė 4 sovietų aktyvistus bei baudėjus.