Birželio 8 d. žuvę Partizanai
Lydžio rinktinės partizanai.
Iš kairės: Antanas Jonikas-Rolandas, Česlovas Remeikis-Plienas, neatpažintas, Vladas Pečkauskas-Gegužiukas, neatpažintas, Albertas Norkus-Linksmutis ir Leonas Laurinskas-Liūtas. 1946 m.
(L Laurinsko asmeninė kolekcija)
Remeikis Česlovas-Plienas gimė 1929 m. Tauragės apskrities Eržvilko valsčiaus Varlaukio kaime. Kęstučio apygardos Lydžio rinktinės Batakių būrio partizanas. Žuvo 1948 m. birželio 8 d. Eržvilko valsčiuje
Lydžio (Butageidžio) rinktinės partizanai. Pirmoje eilėje (sėdi) iš kairės: Česlovas Remeikis-Plienas, Albertas Norkus-Linksmutis, Zofija Miniotaitė (mergaitė baltais drabužiais), Albina Norkutė-Ramunė, Jonas Nuobaras-Lyras.
Antroje eilėje iš kairės: Vladas Pečkauskas-Gegužiukas, neatpažintas ir Leonardas Miniotas.
[L. Laurinsko asmeninė kolekcija)
Šaltinis: https://www.partizanai.org/failai/html/uz_laisve_ir_tevyne.html
Kęstučio apygardos partizanai. 1949 m. Pirmoje eilėje iš kairės: pirmas – Steponas Žičkus-Vasaris, antras – Albertas Norkus-Linksmutis, trečias – Česlovas Remeikis-Plienas; antroje eilėje iš kairės: pirmas – Robertas Gedvilas-Sidabras, antras – Konstantinas Gvildys-Žiedas; trečioje eilėje iš kairės: pirmas – Jonas Nuobaras-Lyras, antras – Jonas Stoškus-Eimutis, trečias – Aleksandras Miliulis-Neptūnas, ketvirtas – Steponas Venckaitis-Bijūnas, penktas – Jonas Juozaitis (Paliokas)-Martinaitis. Iš Genocido aukų muziejaus fondų
1949 m. birželio 8 d. Tauragės aps. Tauragės vls. Sungailiškių k. apylinkių Kaziškės miške (dabar – Tauragės r. sav.), prie Kęstučio apygardos štabo bunkerio, apygardos štabo nariai, patikėję MGB agentu, paskyrė susitikimą su jo rekomenduojamu į štabą Lietuvos kariuomenės kapitonu, taip pat agentu. Sutartoje vietoje buvo įvykdyta karinė čekistų operacija, kurios metu sunaikintas apygardos štabas. Žuvo 2 partizanai: apygardos vadas Aleksandras Miliulis-Algimantas, Neptūnas ir apygardos Agitacijos ir propagandos skyriaus viršininkas Steponas Venckaitis-Biliūnas, Girėnas. Su papildomomis karinėmis pajėgomis toliau šukuojant mišką, birželio 9 d. rytą buvo nukautas apygardos štabo narys Albertas Norkus-Linksmutis. Vakarų Lietuvos partizanų sritis, Atlasas, V., LGGRTC, 2010, p. 64.
Kęstučio apygardos Lydžio rinktinės partizanai Šv. Velykų dieną, 1946 m. Iš kairės: pirmas – Simas Jurgaitis-Baronas, antras – Francas Gaubtys-Vytautas, trečias – Jonas Galminas-Putinas, ketvirtas – Pranas Trijonis-Jaunutis, penktas – Leonas Laurinskas-Liūtas, šeštas – Vincas Jakutis-Skaistgiris, septintas – Pranas Kairys-Serbentas, aštuntas – Jonas Poška-Karklas, devintas – Vaclovas Norvaiša-Paulius, dešimtas – Jurgis Pancerna, vienuoliktas – Steponas Venckaitis-Bijūnas, dvyliktas – Petras Vilnikas. Iš Genocido aukų muziejaus fondų
Jungtinė Kęstučio apygarda buvo įkurta 1946 m. rugsėjo 12 d. Būtent ši apygarda ir jos vadai suvaidino lemiamą vaidmenį suvienijant visas Lietuvos pokario partizanų pajėgas į vieningą Lietuvos laisvės kovos sąjūdį (LLKS).
1949 m. balandžio mėn. ketvirtuoju Kęstučio apygardos vadu vietoj į Rytų Lietuvą išvykusio Henriko Danilevičiaus-Vidmanto buvo paskirtas Aleksas Miliulis-Algimantas, Neptūnas, prieš tai buvęs Butigeidžio rinktinės vadu.
Naujoji Kęstučio apygardos vadovybė toliau tobulino organizacinę struktūrą – buvo panaikintas nepasiteisinęs organizacinis sektorius (OS) ir vietoj jo įvesta kur kas efektyvesnė „trejetukųslapukų“ sistema. Taip partizanų rėmėjų veikla tapo dar konspiratyvesnė, nes pogrindis buvo geriau apsaugotas nuo išdavysčių ir saugumo šnipų.
Į šiaurės rytus nuo Tauragės bent keliolika kilometrų tęsiasi gūdoki eglių miškai. Jų kraštas ties Ridikiške ir besunykstančia Kaziške vadinamas pastarojo kaimo vardu. Būtent čia, tiesiog Tauragės pašonėje 1949 m. įsikūrė Lietuvos partizanų Kęstučio apygardos štabas, kuriam tuo metu vadovavo Aleksas MiliulisAlgimantas, Neptūnas.
Tačiau ketvirtasis apygardos štabas vis dėlto nesugebėjo išvengti išdavystės. MGB agentas Šimkus (Zenonas Noreika) į susitikimą su MGB agentu Platonu iškvietė Kęstučio apygardos štabo pareigūnus. Platonas – buvęs Lietuvos kariuomenės kapitonas, agento teigimu, galintis dirbti apygardos štabe. Partizanai patikėjo emgėbisto versija. „Susitikimas“ įvyko Tauragės apskrities Sungailiškių apylinkės Kaziškės miške, kuriame buvo įrengti štabo bunkeriai – nepaprastas apygardos vadovybės pasitikėjimas „potencialiais“ štabo karininkais. Įvyko įnirtingos kautynės, kurių metu buvo suimtas štabo viršininkas Robertas Gedvilas-Sidabras. Po tris mėnesius trukusių kankinimų ir psichologinio spaudimo jis pats tapo išdaviku. Vienam kovotojui, Jonui Paliokui (Juozaičiui)-Martynui, iš apsupties pasisekė ištrūkti. Padedamas A. Norkaus jis įsilipo į medį ir jo niekas nepastebėjo.
Išniekinti A. Miliulio, S. Venckaičio ir A. Norkaus palaikai gulėjo Tauragėje, NKVD-MVD-MGB Tauragės apskrities skyriaus ir kalėjimo (vad. Šubartine) kieme. Manoma, kad ten jie ir buvo užkasti.
STEPONAS VENCKAITIS-BILIŪNAS, GIRĖNAS
1922 01 29–1949 06 08
Steponas Venckaitis gimė 1922 m. sausio 29 d. Tauragės aps. Tauragės vls. Kaziškių k. Jono ir Marijonos Šeputytės Venckaičių šeimoje. Dirbo mokytoju Tauragėje. Jungtinės Kęstučio apygardos Lydžio (vėliau – Aukuro) rinktinės Jono Stoškaus-Eimučio būrio partizanas. 1949 m. balandžio mėn. paskirtas Kęstučio apygardos štabo Agitacijos ir propagandos skyriaus viršininku. 1999 m. kovo 30 d. S. Venckaičiui pripažintas kario savanorio statusas, LR krašto apsaugos ministerijos 1999 m. balandžio 9 d. įsakymu jam suteiktas majoro laipsnis, 2001 m. gegužės 15 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu jis apdovanotas Kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu (po mirties).
ALBERTAS NORKUS-LINKSMUTIS, STARKUS
1925–1949 06 08
Albertas Norkus gimė 1925 m. Tauragės aps. Batakių vls. Ožnugario k. mažažemių ūkininkų šeimoje. Ten ir gyveno. Dirbo Batakių pašte. Partizanas nuo 1945 m. Jungtinės Kęstučio apygardos Lydžio rinktinės Saturno, vėliau - Vytenio būrių partizanas. Kęstučio apygardos štabo narys. 1999 m. lapkričio 15 d. A. Norkui pripažintas kario savanorio statusas, LR krašto apsaugos ministerijos 1999 m. gruodžio 2 d. įsakymu jam suteiktas kapitono laipsnis (po mirties).
Kęstučio apygardos partizanai Albertas Norkus-Linksmutis (kairėje) ir Vladas Mišeikis-Tarzanas. 1949 m. Iš Genocido aukų muziejaus fondų
Kęstučio apygardos partizanai Albertas Norkus-Linksmutis (kairėje) ir Vytautas Slapšinskas-Vytas. Iš Genocido aukų muziejaus fondų
Parengė Rūta Trimonienė
Šaltinis: http://genocid.lt/UserFiles/File/Atmintinos_datos/2014/06/201406_miliulis_zutis.pdf
1949 m. birželio 8 d. Raseinių aps. Viduklės vls. Griaužų k. apylinkėse (dabar – Raseinių r. sav.) karinė čekistų grupė, lydima agento, aptiko 7 partizanus. Per susišaudymą 2 iš jų žuvo. Tai Kęstučio apygardos Birutės rinktinės vadas Edmundas Kurtinaitis-Kalnius ir grupės vadas Stasys Šneideris-Varguolis.
Žuvusiųjų palaikai niekinti Raseiniuose. Tiksli užkasimo vieta nenustatyta.
„Raseinių krašto partizanų štabo viršininku buvo Pakarklis Kilpa (Alfonsas Augustinas Pakarklis-Kilpa, Puta) iš Raseinių. Jo pavaduotoju buvo Antanavičius-Senkus (Edmundas Kurtinaitis Kuršis, Senkus, Kalnius – nuo 1947 m. gegužės mėn. Jungtinės Kęstučio apygardos Savanorio rinktinės (vėliau pervadintos Knygnešio, Gintaro, o nuo 1948 m. pavasario – Birutės vardu) vadas) iš Alėjų. Štabas vis kilnojosi. Kurį laiką ir mano sodyboje buvo.
Antanavičius-Senkus vadovavo partizanų būriui, kuriame kovojo Šneideraitis (ar Šneideris)-Varguolis, kilęs nuo Pakražančio, Jucius iš Tukių (pastarojo brolis buvo ryšininkas) ir kiti vyrai.
Aš buvai ryšininkas. Mano slapyvardis buvo Beržas, o vėliau berods Kelmas.
Kada tai buvo, nebeprisimenu. Partizanai, gal 21 vyras, ilsėjosi Kanapinės miškelyje (Šešuvies slėnyje, prie Graužų kaimo), ruošėsi maudytis. Graužuose seniau gyveno tokie Barauskai. Vienas jų, Zigmas Barauskas, toks „netikras“ buvo – tai prie partizanų dėjosi, tai prie raudonųjų. Taigi įtariama, kad jis partizanus ir išdavė. Ko gero, būtų užklupę visai netikėtai ir visus išžudę, bet tuose Graužuose gyveno ir toks Motiejus Akramas (dabar jau miręs). Jis tuo metu dengė stogą ir iš tolo pamatė vietovę supančius rusus. Jis pasiuntė savo sūnų, ir šis partizanus įspėjo.
Rusai, kokie 200 kareivių, slinko nuo Graužų ir Pašešuvio. Partizanai kovėsi gudriai – įviliojo juos į Šešuvies slėnį, į dešinį upės krantą, vietovėn, vadinama Pūdžiške (Molavėnų km.). Berods jau susišaudymo pradžioje žuvo partizanas Šneideraitis-Varguolis. Pūdžiškėje keli partizanai dengė, o kiti traukės geležinkelio link (vėl kėlėsi į kairįjį Šešuvies krantą). Deja, kai pakilo virš upės slėnio, į juos ugnį paleido rusų kulkosvaidininkas. Sužeidė AntanavičiųSenkų. (O gal ir Šneideraitis čia žuvo, neprisimenu). Jis trauktis nebegalėjo ir nusišovė (mano sodyba netoliese – girdėjau pavienį šūvį). Kiti partizanai, net tie, kurie dengė, atsitraukė sėkmingai, ramiai. Praeidami pro sodybą dar ranka pamojavo. O rusai dar ilgai bijojo per Šešuvį keltis. Kai pagaliau persikėlė ir išlipo iš slėnio, čia juos apšaudė jų pačių kulkosvaidininkai. Žuvusius partizanus išvežė ar į Viduklę, ar į Raseinius.
Kai per Molavėnus ėjo melioracija, vienoje sodybviečių liko kryžius. Tai vienas žmogus jį perkėlė, pastatė netoli Antanavičiaus žuvimo vietos (jis nusišovė slėnio šlaite, stačioje įkrantėje, aukščiau kryžiaus).
Mane patį už ryšius su partizanai nuteisė 25 metams ir išvežė į Komiją“.
Mūšis Molavėnuose (Pasakojo Jonas Damavičius. Užrašė Vytenis Almonaitis), Laisvės kovų archyvas, Nr. 19, Kaunas, 1996, p. 209–210.
Kęstučio apygardos štabo nariai. Iš kairės: pirmas – Krizostomas Labanauskas-Justas, antras – Edmundas Kurtinaitis-Kalnius su bendražygiais. Iš Genocido aukų muziejaus fondų
Kęstučio apygardos Birutės rinktinės štabo nariai. Stasys Šneideris-Varguolis (kairėje) ir Krizostomas Labanauskas-Justas. Iš Genocido aukų muziejaus fondų
Kryžius ir tipinis atminimo ženklas 1949 m. birželio 8 d. žuvusiems Birutės rinktinės vadui E. Kurtinaičiui-Kalniui ir grupės vadui S. Šneideriui-Varguoliui atminti. Bendras kryžiaus, atminimo ženklo ir įrašų jame vaizdas. Raseinių r. sav. Nemakščių sen. Molavėnų k., Šešuvies slėnis. Kryžius pastatytas partizanų ryšininko V. Petravičiaus iniciatyva. Tipinio atminimo ženklo aut. dizaineris R. Navickas. Abu atidengti 2006 m. spalio 25 d. Fotogr. L. Kordušienė, 2010 m.
Šaltinis: http://genocid.lt/UserFiles/File/Atmintinos_datos/2014/06/201406_birutes_rinktines_zutis.pdf
Grigorijus Rybakovas, Rokiškio vls., Lašinių k., Perkūno b. Ž.1946 06 08.
Povilas Žemaitis, Anykščių vls., Lašinių k. Ž.1946 06 08.
https://partizanai.org/failai/html/kovoje-del-laisves.htm
Pakalniškis Stepas, Broniaus, sl. Klevas, g. 1916 Mažeikiškių k., Pabaisko vlsč. LK liktinis puskarininkis. 1941 nesitraukė į Rusiją, grįžo į gimtinę, dirbo ūkyje. Nuo 1944 - B rinktinės partizanas. Vanago būrio skyriaus vadas, 1945 08 - būrio vadas. Žuvo 1946 06 08 Mažeikiškių k. dėl MGB provokacijos: „pamesti" suklastoti dokumentai, kaltinantys Klevą bendradarbiavimu su MVD; juos radęs ir perskaitęs vado pavaduotojas Klausutis nušovė Klevą. 06 11 nušautojo kūnas atrastas šulinyje, išniekintas Ukmergėje, vėliau slapta palaidotas Pašilės kapinėse
https://partizanai.org/failai/html/didziosios_kovos.htm
MORKŪNAS FLORIJONAS - Cibulis, g.1910 m. Sprakšių k., Vyžuonų vls. Buvo pašto tarnautojas, dirbo telefonistu Panevėžy, o nuo 1945 m. - Vyžuonų pašte. Palaikė ryšius su V.Kaulinio būriu. 1945 m. pavasarį, partizanams laidojant Vyžuonose 9 partizanus, F.Morkūnas nukirpo telefono liniją, kad skrebai negalėtų prisišaukti čekistų iš Utenos. Po to turėjo mesti darbą ir eiti pas partizanus. 1945 06 08 Šiaudinių k. jį su draugais užklupo čekistai. F.Morkūnas ir Alfonsas Ruzgas žuvo, o Alfonsas Bivainis ir Juozas Vėgėlė pabėgo. Žuvusieji nuvežti į Uteną.
RUZGAS ALFONSAS g.1924 m. Šiaudinių k., Vyžuonų vls. Partizanas, priklausė V.Kaulinio būriui. Užklupo čekistai Šiaudinių kaime 1945 06 08 ir nušovė su Florijonu Morkūnu. Alf. Bivainis ir J.Vėgėlė pabėgo. Žuvusius užkasė Utenoje, kalnelyje prie Dauniškio ežero.
https://partizanai.org/failai/html/laisves-kaina.htm
