ALEKSAS MILIULIS- ALGIMANTAS, NEPTŪNAS

ALEKSAS MILIULIS-ALGIMANTAS, NEPTŪNAS

1923–1949 06 08

Aleksas Miliulis gimė 1923 m. Tauragės aps. Batkių miestelyje.

Lietuvos Respublikos kariuomenės kapitonas. Lietuvos laisvės armijos (LLA) karys. 

Anglų kalbos mokytojas. Dirbo Tauragės aps. Žygaičių vls. Būdviečių, vėliau Purvėnų pradžios mokyklose, Žygaičių mokykloje.

Prasidėjus antrajai sovietų okupacijai 1945 m. pradžioje subūrė pirmuosius partizanus Žygaičių apylinkėse. 1946 m. birželio mėn. paskirtas Jungtinės Kęstučio apygardos Lydžio rinktinės 3­ iosios kuopos vado pavaduotoju, po trijų mėnesių – kuopos štabo Agitacijos ir propagandos skyriaus viršininku, 1948 m. liepos mėn. – Kęstučio apygardos Aukuro (vėliau – Butigeidžio) rinktinės vadu. 

Einant šias pareigas A. Miliuliui pavyko Tauragėje įsteigti pogrindinę organizaciją „Raketa“, tarp kurios narių buvo ir sovietinių represinių struktūrų darbuotojų. 1949 m.  balandžio mėn. paskirtas ketvirtuoju Kęstučio apygardos vadu vietoj į Šiaurės rytų Lietuvą išvykusio Henriko Danilevičiaus­Vidmanto. 

Naujoji Kęstučio apygardos vadovybė toliau tobulino organizacinę struktūrą – buvo panaikintas nepasiteisinęs organizacinis sektorius (OS) ir vie toj jo sukurta kur kas efektyvesnė „trejetukų ­slapukų“ sistema. Dėl to partizanų rėmėjų veikla tapo konspiratyvesnė, nes pogrindis buvo geriau apsaugotas nuo išdavysčių ir saugumo šnipų. 

Į šiaurės rytus nuo Tauragės bent keliolika kilometrų tęsiasi gūdo kieglių miškai. Kraštas ties Ridikiške ir besunykstančia Kaziške vadinamas Kaziškės kaimo vardu. Būtent čia, tiesiog Tauragės pašonėje, 1949 m. įsikūrė Kęstučio apygardos štabas, kuriam vadovavo A. Miliulis- ­Algimantas, Neptūnas.

Tačiau ketvirtasis apygardos štabas nesugebėjo išvengti išdavystės. 

„Birželio 7 d. buvo išprovokuota Kęstučio apygardos vadovybė. MGB agentas Šimkus (Zenonas Noreika) iškvietė štabo pareigūnus į susitikimą su MGB agentu Platonu – buvusiu Lietuvos kariuomenės kapitonu, neva galinčiu dirbti apygardos „štabe“. „Susitikimas“ įvyko Tauragės apskrities Sungailiškių apylinkės Kaziškės miške, kuriame buvo štabo bunkeriai. Po įnirtingų kautynių žuvo Kęstučio apygardos vadas A. Miliulis, štabo nariai A. Norkus­Starkus, Steponas Venckaitis...“, – knygoje „Žuvusių­jų prezidentas“ rašo Nijolė Gaškaitė­Žemaitienė (Vilnius: LGGRTC, 2005, p. 210–211).

1949 m. birželio 8 d. kautynėse žuvusių Kęstučio apygardos vado A. Miliulio­ Algimanto, Neptūno ir apygardos Agitacijos ir propagandos skyriaus viršininko Stepono Venckaičio­ Biliūno, Girėno,  taip pat  birželio 9 d. nukauto apygardos štabo nario Alberto Norkaus­ Linksmučio išniekinti palaikai gulėjo Tauragėje, Šubertinės kieme. Manoma, kad ten jie buvo ir užkasti.

1997 m. gruodžio 22 d. A. Miliuliui pripažintas kario savanorio statusas, LR krašto apsaugos ministerijos 1998 m. gegužės 19 d. įsakymu jam suteiktas pulkininko laipsnis, 1999 m. gegužės 19 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu jis apdovanotas Vyčio kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi (pomirties).

Parengė Rūta Trimonienė 

 

Vakarų Lietuvos (Jūros) partizanų srities ir Kęstučio apygardos vadovybė su apsaugos grupės kovotojais. 1949 m. gegužės mėn. Pirmoje eilėje iš kairės: pirmas – Kęstučio apygardos vadas Aleksandras Miliulis-Neptūnas, antras – Vakarų Lietuvos (Jūros) partizanų srities vadas Aleksandras Milaševičius-Ruonis, trečias – Kęstučio apygardos štabo viršininkas Robertas Gedvilas-Sidabras. Antroje eilėje stovi iš kairės: pirmas – Mečys Orlingis, trečias – Jūros srities Agitacijos ir propagandos skyriaus viršininkas Antanas Liesis-Idenas, septintas – Antanas Seneckis-Žaibas.

Iš Genocido aukų muziejaus fondų

Vakarų Lietuvos (Jūros) partizanų srities vadas Vaclovas Ivanauskas-Gintautas (kairėje) ir Kęstučio apygardos vadas Aleksandras Miliulis-Neptūnas. Iš Genocidoaukų muziejaus fondų

Vakarų Lietuvos (Jūros) srities ir Kęstučio apygardos vadai su štabo nariais. Apie 1948 m. Iš kairės: Vytautas Gužas-Kardas, Remigijus Gedvilas-Sidabras, Vaclovas Ivanauskas-Vytenis, Aleksandras Milaševičius-Ruonis, Aleksas Miliulis-Neptūnas, Antanas Liesis-Idenas. Iš Genocido aukų muziejaus fondų

Šaltinis: http://genocid.lt/UserFiles/File/Atmintinos_datos/2013/201312_miliulis_biog.pdf