JUOZAPAS ŠIBAILA-Diedukas, Merainis (1905.03.18–1953.02.11)
LLKS Tarybos 1949 m. vasario 16 d. Deklaracijos signataras, LLKS Tarybos prezidiumo narys ir Visuomeninės dalies viršininkas, periodinio vyriausiosios vadovybės leidinio „Prie rymančio Rūpintojėlio“ redaktorius J. Šibaila-Merainis.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus rinkinių
Juozapas Šibaila gimė 1905 m. kovo 18 d. Alytaus aps. Nedzingės vls. Vadėnų k. Tomo Šibailos ir Onos Bingelytės-Šibailienės šeimoje 1 . Baigė Alytaus mokytojų seminariją.
Mokytojavo Alytaus ir Ukmergės apskrityse. Buvo aktyvus visuomenininkas, Lietuvos Šaulių sąjungos narys, apdovanotas Vytauto Didžiojo 2-ojo laipsnio ordinu.
1940–1944 m. dirbo Ukmergės aps. Balninkų mokyklos vedėju. 1941 m. birželio 14 d. jo žmona ir trys sūnūs buvo ištremti į Altajaus kr. Smolenskojės r. Katunskojės gyvenvietę. J. Šibaila tremties išvengė, nes tuo metu nebuvo namuose. 1941 m. Birželio sukilimo dalyvis. Nacių okupacijos metais dirbo Balninkų mokykloje mokytoju, buvo gen. Povilo Plechavičiaus vadovaujamos Lietuvos vietinės rinktinės karys.
Partizanas nuo 1944 m. liepos mėn. 1944 m. rugsėjo–spalio mėn. iš Ukmergės aps. veikusių 2-ojo (Balninkų, Kurklių, Kavarsko vls.) ir 3-iojo (Pabaisko, Šešuolių, Želvos ir Žemaitkiemio vls.) rajonų subūrė Balninkiečių laisvės rinktinę ir jai vadovavo. Nuo 1945 m. gruodžio 1 d. Didžiosios kovos apygardos B rinktinės štabo viršininkas slapyvardžiu Diedukas. Redagavo rinktinės leidinį „Tėvynė šaukia”. Nuo 1948 m. kovo 21 d. ėjo apygardos štabo viršininko pareigas. Nuo 1948 m. vasario mėn. taip pat dirbo Šiaurės rytų Lietuvos partizanų srities štabe, buvo deleguotas į partizanų vyriausiąją vadovybę.
1948 m. rugpjūčio 4 d. jis su srities vadu Jonu Kimštu-Žalgiriu, Vytauto apygardos vadu Vincu Kauliniu-Miškiniu ir Algimanto apygardos vadu Antanu Slučka-Šarūnu dalyvavo srities apygardų vadų sąskrydyje, kuriame buvo nutarta sritį pavadinti Karaliaus Mindaugo vardu, patvirtinta nauja jos sudėtis, nustatyta srities, apygardų ir rinktinių vadų rinkimo tvarka.
Tų pačių metų lapkričio 10–12 d. Šiaulių aps. Dukto miške vykusiame partizanų atstovų posėdyje J. Šibaila paskirtas laikinai eiti Bendrojo demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio (BDPS) Visuomeninės dalies viršininko pareigas, jam pavesta parengti Sąjūdžio Visuomeninės dalies programą, suteiktas partizanų majoro laipsnis.
1949 m. vasario 10–20 d. Radviliškio aps. Grinkiškio vls. Minaičių k. Miknių sodyboje įrengtame bunkeryje kaip BDPS Visuomeninės dalies viršininkas, Algimanto, Vytauto ir Didžiosios Kovos apygardų įgaliotinis slapyvardžiu Merainis dalyvavo visos Lietuvos partizanų apygardų vadų ir jų atstovų suvažiavime, kuriame buvo įkurtas Lietuvos laisvės kovos sąjūdis (LLKS), kartu su kitais partizanų vadais pasirašė LLKS Tarybos Vasario 16 d. Deklaraciją ir priėmė svarbiausius naujosios organizacijos dokumentus.
Suvažiavime paskirtas LLKS Tarybos prezidiumo nariu, LLKS Visuomeninės dalies viršininku ir rengiamo leisti periodinio vyriausiosios vadovybės leidinio „Prie rymančio Rūpintojėlio“ redaktoriumi, taip pat LLKS prezidiumo pirmininko Jono Žemaičio-Vytauto antruoju pavaduotoju.
J. Šibaila vykdė visas LLKS statute numatytas funkcijas. Jis buvo vienas LLKS ideologų, 1949 m. parengė partizanų dvasinio parengimo nuostatų projektą, kuriame buvo nubrėžti pagrindiniai laisvosios spaudos principai: okupacinės valdžios nusikaltimų atskleidimas, tautos meilės Tėvynei ugdymas ir t.t. Jis ragino rinkti visus laisvės kovos liudijimus. J. Šibailos skatinami daugelis partizanų rašė dienoraščius, kūrė eilėraščius, kaupė laisvės kovų archyvą. Leido laikraštį „Prie rymančio Rūpintojėlio“. Buvo jo autorius ir redaktorius, ir spaustuvininkas. J. Šibaila parengė LLKS leidinį „Sutemų keleivis“, partizanų maldyną „Rūpintojėlis“.
Skaityti daugiau: JUOZAPAS ŠIBAILA-Diedukas, Merainis (1905.03.18–1953.02.11)
Aldona Sabaitytė- Vilutienė - autobiografija
Aš, Aldona Sabaitytė- Vilutienė, gimiau 1931 03 17 Vytautiškių k., Krosnos vls., Marijampolės aps. {dabar Lazdijų raj.}, darbininkų šeimoje. 1933m. mirė tėvelis. Iki 16 metų augau gausioje senelės Ievos Janušauskienės šeimoje tame pačiame Vytautiškių kaime. Baigusi Saltininkų pradžios mokyklą, toliau mokiausi Krosnos progimnazijoje. Ją baigusi, 1947 metų rugsėjo mėnesį pradėjau mokytis Marijampolės mokytojų seminarijoje.
Dar gyvendama pas senelę, Vytautiškių kaime, 1945metų pradžioje įsijungiau į rezistencinę veiklą, tapau partizanų ryšininke ir rėmėja. Palaikiau ryšį tarp Perkūno rinktinės, Palių ir Kalniškės partizanų. Nuo 1946m. vasaros tapau Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės Liepos būrio ir Vytauto rinktinės partizanų būrių ryšininkė, slapyvardžiu Neužmirštuolė. 1947m. gruodžio 23d. 2- o būrio vadui Liepai – Juozui Karašauskui patekus į nelaisvę, konspiraciniais sumetimais, Vytauto rinktinės 44 – os kuopos vadas Feliksas Čereška – Karvelis, man slapyvardį pakeitė į Viltis ir įpareigojo palaikyti ryšį tarp Tauro apygardos Vytauto ir Dainavos apygardos Šarūno rinktinių.
1949 07 22 buvau Marijampolės KGB suimta, tardoma ir už akių Maskvos Yoatingojo Susirinkimo {OSO} nuteista už “tėvynės išdavimą”. Kalėjau Komių ASSR Intos ir Lemiu Ypatingo režimo lageriuose. Po Stalino mirties buvau iš kalinimo vietos paleista. Grįžusi į Lietuvą, bandžiau tęsti mokslą.
Skaityti daugiau: Aldona Sabaitytė- Vilutienė - autobiografija
Juozas Bacevičius
BACEVIČIUS JUOZAS (1918 03 17 Karčrūdės k., Kazlų Rūdos sav. – 1995 07 19 Kaune, palaidotas Paluobių kapinėse), Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui veikėjas, religinės ir tautinės literatūros leidėjas ir platintojas.
1930-1934 m. Italijoje mokėsi amatų mokykloje. 1936-1937 m. Savanoriu tarnavo Lietuvos kariuomenėje. Po Antrojo pasaulinio karo vertėsi atsitiktiniais darbais. 1975-1978 m. Dirbo Kauno miškų ūkyje. 1954-1988 m. – Paluobių (Šakių r.) parapijos komiteto pirmininkas.
Su kunigais J. Račiūnu, S.Tamkevičiumi, J. Zdebskiu rengė ir platino antisovietinę savilaidos spaudą. 1980-1990 m. su V. Andziuliu dirbo slaptoje spaustuvėje-leidykloje Saliuose. Daugino ir platino „Lietuvos katalikų bažnyčios kroniką“. Sudarė ir išleido knygas „Trumpa Lietuvos istorija“ (1989, V. Šauklio slapyvardžiu“, „Lietuvių vargai dėl savo kalbos Vilniaus krašte“ (1991).
Jonas Žemaitis-Vytautas (1909 03 15–1954 11 26)
Jonas Žemaitis gimė 1909 m. kovo 15 d. Palangoje grafo Felikso Tiškevičiaus tarnautojo šeimoje ir pakrikštytas Jonu tėvo garbei. Vėliau Žemaičių šeima persikėlė į Lomžą, todėl lankyti mokyklą mažasis Jonukas pradėjo Lenkijoje, ten pramoko ir lenkų kalbos. Užklupus Pirmajam pasauliniam karui, 1917 m. Žemaičių šeima grįžo į Šiluvos vls. Kiaulininkų k. Jau po metų dėl sunkios padėties šeimai teko išsikraustyti į Raseinius. Raseinių gimnazijoje baigęs šešias gimnazijos klases, jaunasis Žemaitis įstojo į Karo mokyklą Kaune – jaunuolis norėjo tapti artilerijos karininku. Jau 1929 m. spalio 6 d. ši svajonė išsipildė – Jonas Žemaitis buvo paskirtas į jaunesniuosius leitenantus, o lapkričio 23 d. tapo leitenantu. 1936 m. išlaikęs konkursinį egzaminą, buvo išsiųstas studijuoti į artilerijos mokyklą Prancūzijoje. Baigęs mokslus užsienyje, į tėvynę grįžo 1938 m. vasarą ir buvo paskirtas 1-ojo artilerijos pulko skyriaus vadu. Netrukus jam suteiktas kapitono laipsnis. Vėliau jis apdovanotas Nepriklausomybės medaliu. 1939 m. J. Žemaitis perkeltas į Žemaitijoje dislokuotą 4-ąjį artilerijos pulką Šiauliuose.
Skaityti daugiau: Jonas Žemaitis-Vytautas (1909 03 15–1954 11 26)
PARTIZANŲ VADAS JONAS ŽEMAITIS
IŠ SOVIETINIŲ ARCHYVŲ
PARTIZANŲ VADAS JONAS ŽEMAITIS
(19090315- 19541126)
Nijolė Gaškaitė
J.Žemaitis-Vytautas (paskutinioji nuotrauka)
Partizaninis karas nestokojo talentingų ir pasiaukojusių laisvės kovos vadų, tačiau Jonas Žemaitis nuveikė bene daugiausiai.
Svarbiausia, jis siekė, kad partizaninis judėjimas taptų organizuotu kariniu politiniu pasipriešinimu Lietuvos okupacijai. Nebuvęs garsus pogrindžio veikėjas pirmaisiais okupacijos metais J.Žemaitis dėl savo sąžiningumo, darbštumo, karininko talento ir pasišventimo laisvės kovai žingsnis po žingsnio pradėjo eiti vis atsakingesnes pareigas. Pagaliau buvo išrinktas visos Lietuvos partizanų vadu. Paaiškėjus, kad okupacija bus labai ilga ir sunki, o partizanų likimas — nulemtas, liko ištikimas priesaikai ir atidavė visas jėgas, kad pasipriešinimas netaptų desperatiškomis konvulsijomis.
Būsimasis LLKS Tarybos prezidiumo pirmininkas Jonas Žemaitis gimęs 1909m. kovo 15d. Palangoje Jono ir Petronėlės Žemaičių šeimoje. Tėvas tuo metu dirbo grafo Tiškevičiaus ūkyje pienininkystės meistru. Motina augino tris vaikus, iš kurių vienas anksti mirė.
Netrukus po Jonuko gimimo šeima persikėlė į Lenkiją, kur Lomžos mieste gyveno motinos Petronėlės Daukšaitės tėvai ir brolis. Motinos brolis A.Daukša turėjo nuosavą pieninę, kurią pavedė prižiūrėti svainiui. 1917m. Žemaičių šeima grįžo į Lietuvą ir apsistojo Raseinių apskrityje - iš pradžių tėviškėje, Kiaulininkų km., o vėliau pačiuose Raseiniuose. Tėvas dar ne kartą keitė gyvenamąją vietą ir profesiją: prekiavo, buvo Tauragės prieglaudos ūkvedžiu, pienininkystės meistru, paskui Kretingos apskr. Jokūbavoje įsigijo nuosavą pieninę, o vėliau Kretingoje atidarė arbatinę. Tačiau 1935m. metė prekybą ir galutinai sugrįžo gyventi į Kiaulininkų km., pas savo brolį Antaną. Buvo apsišvietęs žmogus - draugavo su J.Šliūpu, skaitė ir platino brošiūras gyvulininkystės klausimais. Savo vaikus - dukrą Kotryną ir sūnų Joną leido į Raseinių gimnaziją. Dukra vėliau tapo mokytoja, o sūnus Jonas, 1926m. baigęs 6 Raseinių gimnazijos klases, įstoja į Kauno karo mokyklą. 1929m., ją baigęs, pradeda tarnybą 2-ame artilerijos pulke kuopos vadu. Vėliau tarnauja įvairiose Lietuvos vietose. Gabų karininką vadovybė netrukus pasiunčia mokytis į užsienį. 1936 - 1938m. J.Žemaitis mokosi Prancūzijos Fonteneblo artilerijos mokykloje, kurią baigęs ir gavęs kapitono laipsnį, vadovauja Lietuvos kariuomenės 4-ojo artilerijos pulko mokomajai baterijai. Mokslas Vakarų Europoje ne tik suteikė specialybės žinių, bet praplėtė jaunojo karininko akiratį, padėjo susipažinti su kultūra, pramokti kalbų. J.Žemaitis išmoko prancūzų ir vokiečių kalbas.
Kovo 13 d. žuvę partizanai
Dobilo būrio partizanai, veikę Gelvonų, Čiobiškio ir Upininkų apylinkėse,
Iš kairės: Vaclovas Macijauskas-Žirgelis, būrio vadas Juozas Kudelis-Dobilas,
Vladas Šatkauskas-Lazdynas ir Pranas Mocijauskas-Aitvaras.
(Genocido aukų muziejus)
Šatkauskas Vladas-Lazdynas gimė 1922 m. Ukmergės apskrities Veprių valsčiaus Knyzlaukio kaime. Partizanas nuo 1945 m. Priklausė Kardžio, vėliau J. Kudelio-Dobilo būriui (Didžiosios Kovos apygarda). Žuvo 1950 m. kovo 13 d. Gelvonų valsčiaus Leščiūnų kaime, Edvardo Paulausko sodyboje — sunkiai sužeistas, nenorėdamas būt: paimtas gyvas į nelaisvę, susisprogdino
https://partizanai.org/failai/html/uz_laisve_ir_tevyne.html
Berūkštis Petras iš Pakuonio k. Kauno raj. Buvęs Pakuonio viršaitis. Žuvo 1946.03.13. Geležinio Vilko rinktinė.
Gresser Helmut - Garnys. 7-1947.03.13. Vokietis lakūnas, numuštas prie Leningrado, per Estiją ir Latviją keliavo į Vokietiją. Lietuvoje sunkiai sužeistas į koją, liko partizanauti Tauro apygardoje. Žuvo išduotas Pašelmenių k. Bartninkų vlsč. Palaidotas Bartninkuose.
Jonas Misiūnas-Žalias Velnias
Jonas Misiūnas-Žalias Velnias gimė 1911 m. sausio 15 d. Panevėžio aps. Pušaloto vls. Valmonių k. (Pagirių vnk.). Tėvas buvo kalvis. Šeimoje dar augo 6 seserys ir 3 broliai. Iki kariuomenės Jonas dirbo tėvo ūkyje. 1931 m. išėjo į kariuomenę. Baigęs privalomąją karo tarnybą, tapo liktiniu. Turėjo viršilos laipsnį. Tarnavo Lietuvos kariuomenės husarų pulke Kaune. Vokiečių okupacijos metais dirbo Kaišiadorių vachmistru, Kaugonių geležinkelio stotelės apsaugos būrio vadu. Lietuvos laisvės armijos (LLA) karys. 1944 m. vasario 5 d. įstojo į Lietuvos vietinę rinktinę. Nuo 1944 m. vasario 16 d. – šios rinktinės Marijampolės karo mokyklos kariūnas. Vokiečiams rinktinę išformavus, slapstėsi Musninkų vls. Ukmergės aps. Sovietams antrąkart okupavus Lietuvą, 1944 m. liepos mėn. kartu su šeima apsigyveno Ukmergės aps. Musninkų vls. Janionių k. Suorganizavo partizanų būrį, kuriame liepos mėn. pabaigoje jau buvo apie 200 kovotojų. Būrys veikė Ukmergės ir Trakų apskrityse. Rugpjūčio mėn. jis pavadintas Didžiosios Kovos rinktine. Taikydamas „skrajojančiųjų“ dalinių taktiką, J. Misiūnas su savo būriu nuolatos keliavo iš valsčiaus į valsčių.
Nevengė susidūrimų su priešu, naikino sovietų valdžios įstaigas ir aktyvistus.
Kovo 11-12 d. žuvę partizanai
Algimanto apygardos Šarūno rinktinės partizanai 1947 m.
I eilėje iš kairės: Jonas Staškevičius-Aušra, Juozas Valonis-Merkys.
II eilėje iš dešinės: Jonas Stasiukaitis-Ežys, kiti neatpažinti.
III eilėje iš kairės: Jonas Šimėnas-Berželis, Albinas Milčiukas-Tigras, Povilas Jonelis-Tūzas (GAM)
ŠIMĖNAS Jonas-Berželis, gim. Papilių k., Subačiaus vls. Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Kęstučio būrio partizanas. Žuvo 1948 m. kovo 12 d. Jackagalio k., Raguvos vls.
https://partizanai.org/failai/html/drasiai-stovesim.htm
Algimanto apygardos partizanai prie Šventosios.
Pasirėmęs Jonas Šimėnas-Berželis. Sėdi iš kairės: Povilas Jonelis-Tūzas ir Albinas Milčiukas-Tigras.
Stovi pirmas iš kairės - Jonas Stasiukaitis-Ąžuolas. Kiti neatpažinti.
(Genocido aukų muziejus)
https://partizanai.org/failai/html/uz_laisve_ir_tevyne.html
Foto: 1952 m. kovo 12 d. susisprogdinę Vyčio apygardos Briedžio rinktinės partizanai J. Dabušinskaitė ir A. Kliorė
https://partizanai.org/failai/html/kovojanti_lietuva.htm
Josnickas Benius - Žvangys. Žuvo 1946.03.11 Ražiškių k. Garliavos vlsč.
Maceina Juozas - Šarka. Kauno apylinkių partizanas. Žuvęs 1946.03.11. Geležinio Vilko rinktinė.
1946 m. naktį į kovo 12 d. Ražiškių k. Garliavos vlsč. pas M. Štuopienę buvo sunaikintas bunkeris. Jame buvę partizanai B. Juodsnukis-Žvangas ir A. Rakauskas-Vijoklis susisprogdino.
Dženkauskaitė Bronė iš Skevonių k. Birštono vlsč. Žuvo 1945.03.12.
Juodsnukis Benas - Žvangas iš Pavytės k. Garliavos vlsč. Geležinio Vilko rinktinės Kęstučio kuopos partizanų vadas. 1946.03.12 išduotas grupės partizano Rugieniaus-Mėnulio, Ražiškių k. Garliavos vlsč. bunkeryje pas Štuopienę susisprogdino.
Rakauskas Antanas - Vijoklis iš Pavytės k. Garliavos vlsč. Kęstučio kuopa. Žuvo 1946.03.12 Ražiškių k. Garliavos vlsč. kartu su B. Juodsnukiu.
Kiauneliškio kautynės
Iš Aldonos Vilutienės asmeninio archyvo
Generalinio štabo aviacijos mjr. Bronius Vaivada-Vilkas.
Iš Aldonos Vilutienės asmeninio archyvo
1944 m. spalio mėn., Leono Vilučio-Bitinėlio ir jo bendražygių pastangomis įsteigus LLA Tigro rinktinės štabą ir sukūrus jo branduolį, skubiai parengti įsakymai, kuriais besislapstantys vyrai buvo suskirstyti būriais, kuopomis ir batalionais. Paskirta trylikos kuopų vadovybė Utenos, Švenčionių ir Zarasų apskrityse. 1944 m. pabaigoje šis štabas pasiekė nemažų rezultatų organizuodamas Švenčionių ir Utenos apskričių partizanus. Remiantis LLA nuostatais buvo prisaikdinti ir į LLA priimti per 600 kovotojų. 1944 m. gruodžio mėn. į LLA pogrindžio veiklą įsitraukė Švenčionių apskrities miškuose nuleista 12 desantininkų grupė.
1945 m. vasario mėn. vien Švenčionių aps. Benedikto Kaletkos-Kęstučio kuopoje buvo per 300 gerai ginkluotų partizanų. Kuopos vado įsakymu gen. štabo aviacijos mjr. Bronius Vaivada-Vilkas paruošė „Panteros“ planą, kuriame buvo numatyta Labanoro girioje įrengti dvi įtvirtintas, ilgalaikei gynybai pritaikytas stovyklas, savotiškas tvirtoves.
LLA Tigro rinktinės partizanų būrio vadas Apolinaras Juršys-Vytenis.
Iš Aldonos Vilutienės asmeninio archyvo |
 LLA Tigro rinktinės kuopos vadas Benediktas Kaletka - Kęstutis Iš Aldonos Vilutienės asmeninio archyvo |
LLA Tigro rinktinės partizanų būrio vadas Antanas Krinickas-Romelis.
Iš Aldonos Vilutienės asmeninio archyvo
|
Pirmą tokį bunkerį dar 1944 m. rudenį netoli Kiauneliškio įrengė LLA Tigro rinktinės Apolinaro Juršio-Vytenio vadovaujamas apie 60 partizanų (daugiausia iš Šiškinių kaimo) būrys. Žiemą prie jo prisidėjo Antano Krinicko-Romelio vadovaujamas taip pat apie 60 partizanų būrys, kuris įrengė kitą bunkerį. Tai buvo gerai įrengti didžiuliai bunkeriai su apkasais. A. Juršio partizanai gyveno Margio bunkeryje, o A. Krinicko–Kauno bunkeryje.
1945 m. kovo 11 d. partizanus apsupo 500 NKVD kariuomenės karių. Prasidėjo kautynės.
Kovo 11 - Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo diena
LIETUVOS RESPUBLIKOS AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS
A K T A S
DĖL LIETUVOS NEPRIKLAUSOMOS VALSTYBĖS ATSTATYMO
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, reikšdama Tautos valią, nutaria ir iškilmingai skelbia, kad yra atstatomas 1940 metais svetimos jėgos panaikintas Lietuvos Valstybės suvereninių galių vykdymas, ir nuo šiol Lietuva vėl yra nepriklausoma valstybė.
Lietuvos Tarybos 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės aktas ir 1920 m. gegužės 15 d. Steigiamojo Seimo rezoliucija dėl atstatytos Lietuvos demokratinės valstybės niekada nebuvo nustoję teisinės galios ir yra Lietuvos Valstybės konstitucinis pamatas.
Lietuvos valstybės teritorija yra vientisa ir nedaloma, joje neveikia jokios kitos valstybės konstitucija.
Lietuvos valstybė pabrėžia savo ištikimybę visuotinai pripažintiems tarptautinės teisės principams, pripažįsta sienų neliečiamumą, kaip jis suformuluotas 1975 metų Europos saugumo ir bendradarbiavimo pasitarimo Helsinkyje Baigiamajame akte, garantuoja žmogaus, piliečio ir tautinių bendrijų teises.
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba kaip suvereninių galių reiškėja šiuo aktu pradeda realizuoti visą Valstybės suverenitetą.
LIETUVOS RESPUBLIKOS
AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS
PIRMININKAS V.LANDSBERGIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS
AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS
SEKRETORIUS L.SABUTIS
Vilnius, 1990 m. kovo 11 d.
Skaityti daugiau: Kovo 11 - Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo diena
Kovo 9-10 d. žuvę partizanai
Žuvę Tauro apygardos partizanai.
Pagal KGB sužymėjimą pirmas -Valentinas Dainelis-Jūrininkas, antras - Vaclovas Kutkaitis-Vytautas, trečias - Antanas Ardzijauskas-Slapukas, ketvirtas - Juozas Štrimas-Putinas.
Kūnai išniekinti 1949 m. kovo 10 d. Jankuose. (Genocido aukų muziejus)
Kutkaitis Vaclovas-Vytautas gimė 1918 m. Sakių apskrities Jankų valsčiaus Ardzijauskų kaime. Tauro apygardos partizanas. Žuvo 1949 m. kovo 10 d. karinės-čekistinės operacijos metu Jankų valsčiaus Liepalotų kaime
Ardzijauskas Antanas-Slapukas. Tauro apygardos Žalgirio rinktinės partizanas, 34-osios kuopos skyriaus vadas. Žuvo 1949 m. kovo 10 d. Jankų valsčiuje, netoli Žvirgždaičių įrengtame bunkeryje kartu su bendražygiais J. Štrimu-Putinu ir V. Daineliu-Jūrininku. Kūnai buvo išniekinti Jankuose
Dainelis Valentinas-Jūrininkas gimė 1918 m. Šakių apskrities Jankų valsčiaus Žūkų kaime. Į partizanų gretas įstojo 1947 m. gegužę. Tauro apygardos Žalgirio rinktinės 34-osios kuopos partizanas. Žuvo 1949 m. kovo 10 d. Jankų valsčiuje, netoli Žvirgždaičių įrengtame bunkeryje kartu su bendražygiais A. Ardzijausku-Slapuku ir J. Strimu-Putinu. Kūnai buvo išniekinti Jankuose
Štrimas Juozas-Putinas gimė 1911 m. Marijampolės apskrities Kazlų Rūdos valsčiaus Bagauskų kaime. Partizanas nuo 1944 m. Priklausė Tauro apygardos Žalgirio rinktinės 34-osios kuopos Žvirblio būriui. Žuvo 1949 m. kovo 10 d. Jankų valsčiuje, netoli Žvirgždaičių įrengtame bunkeryje kartu su bendražygiais A. Ardzijausku-Slapuku ir V. Daineliu-Jūrininku. Kūnai buvo išniekinti Jankuose
Foto: Numestas aikštėje 1946 m. kovo 10 d. žuvęs Algimanto apygardos partizanas. A. Paškevičius
https://partizanai.org/failai/html/kovojanti_lietuva.htm
Skaityti daugiau: Kovo 9-10 d. žuvę partizanai
Antanas Vaičikonis - Šermukšnis
1951 m. kovo 9 d. Panevėžio r. Narbutų k. (dabar – Panevėžio r. sav.) gyventojos Juzės Kaminskienės sodyboje MGB agentas (buvęs partizanas) nužudė partizaną Antaną Vaičikonį-Šermukšnį (iki 1950 m. rugpjūčio mėn. – Krištaponio rinktinės vadas). Sodybos šeimininkai nužudytojo palaikus palaidojo miške.
Pasitaikius progai perlaidoti į Tumagalio k. (dabar Panevėžio r. Miežiškių sen.) kapines prie neseniai palaidoto mirusio vietos gyventojo.
Šiaurės rytų Lietuvos partizanų sritis, Atlasas, 1 dalis, Vilnius: LGGRTC, 2014, p. 179.
Antanas Vaičikonis gimė 1920 m. balandžio 24 d. Panevėžio aps. Raguvos vls. Sodeliškių k. Girelės vnk. Kartu augo trys broliai ir dvi seserys. Tėvai turėjo per 50 ha žemės, gražią sodybą (sudeginta sovietų okupantų). Nacių okupacijos metais dirbo seniūnu.
Partizanas nuo 1944 m. Nuo 1946 m. Vyčio apygardos būrio, kuriame partizanavo ir du jo broliai Jonas-Dobilas (g. 1925 m.) ir Juozas- Meška (g. 1912 m.), vadas.
Vyčio apygardos Krištaponio rinktinės vadas Antanas Vaičikonis-Šermukšnis (antroje eilėje iš kairės penktas) su bendražygiais. Iš Genocido aukų muziejaus fondų
Skaityti daugiau: Antanas Vaičikonis - Šermukšnis
Adolfas Kubilius - Balys
Adolfas Kubilius gimė 1918 m. liepos 26 d. Kretingos aps. Kartenos vls. Budrių k. Leono Kubiliaus ir Onos Daugintaitės-Kubilienės šeimoje.1936 m. baigė Kretingos gimnaziją. 1940 m. pavasarį pašauktas į Lietuvos kariuomenę, tarnavo 2-ajame ulonų pulke. Tų pačių metų rudenį demobilizuotas.
Vokiečių okupacijos metais dirbo Kauno radiofone, vėliau – Vilniaus tabako fabrike. Studijavo žurnalistiką Vytauto Didžiojo universitete. Nuo 1943 m. pradžios, ėmus persekioti gestapui, gyveno nelegaliai. 1943 m. liepos mėn. įstojo į Lietuvos laisvės armiją (LLA), buvo jos centrinio štabo Vilniuje Organizacinio sektoriaus Ryšių skyriaus viršininkas. Rūpinosi antinacinės spaudos platinimu, naujų narių telkimu. 1944 m. rugpjūčio mėn. išvyko į vokiečių žvalgybos mokyklą Noihofe (Rytų Prūsija). Vadovavo penkių asmenų desantui, 1944 m. lapkričio 17 d. nuleistam į Platelių ir Alsėdžių miškus. Netoli Alsėdžių, Skirpsčių k., ūkininkų Pocių sodyboje, vėliau – ir kitose vietose įsirengė bunkerius, užmezgė ryšius su LLA Šiaulių apygarda ir jos vietos skyriais, taip pat Vanagų būriais Telšių, Kretingos, Mažeikių ir Tauragės apskrityse. Rūpinosi ginklų įsigijimu, rinko žinias apie Raudonąją armiją, karinių dalinių dislokaciją, technikos judėjimą. Gautas žinias siųstuvu perduodavo į Vokietiją. Palaikė ryšius su Telšių vyskupu Vincentu Borisevičiumi, iš kurio gaudavo paramą maistu. 1945 m. kovo mėn. kartu su Adolfu Eidimtu suvienijo Vanagų būrius į LLA Žemaičių legioną ir sudarė jo štabą: vadas – A. Kubilius, Organizacinio sektoriaus viršininkas – Šarūnas Jazdauskas, jo padėjėjas – Jonas Dūda, Žvalgybos skyriaus viršininkas – Algis Šertvytis, iždininkas – Antanas Každailis.
Suimto Adolfo Kubiliaus fotografija iš baudžiamosios bylos
1945 m. balandžio 23 d. Vilkų kaime prie Alsėdžių suimtas. Kalintas NKGB Vilniaus vidaus kalėjime. 1946 m. sausio 9 d. LSSR NKVD kariuomenės karo tribunolo nuteistas mirties bausme. A. Kubiliui ir dar keturiems jo bendrabyliams bausmė įvykdyta 1946 m. kovo 9 d. Vilniuje, NKGB centrinės būstinės rūsyje įrengtoje mirties bausmės vykdymo patalpoje. Palaikai slapta užkasti buvusio Tuskulėnų dvaro teritorijoje. 1994–1996 ir 2003 m. archeologinių kasinėjimų metu Tuskulėnų kapavietėje rasti nužudytųjų palaikai 2004 m. perkelti į Tuskulėnų rimties parke įrengtą koplyčią-kolumbariumą.
LGGRTC medžiaga
Šaltinis: http://genocid.lt/UserFiles/File/Atmintinos_datos/2016/201603_kubilius_biog.pdf
Juozas Survila - Šarūnas
Paminklas ir Lietuvos kario kryžiai 1989–1991 m. iš Ukmergės m., Deltuvos, Šešuolių ir Vidiškių mstl., Siesikų sen. Vaivadiškių k., Pivonijos šilo užkasimo vietų perkeltiems ir šioje vietoje palaidotiems 1944–1955 m. Ukmergės apylinkėse žuvusiems Didžiosios Kovos ir Vyčio apygardų partizanams atminti. Bendras memorialo, paminklo, atminimo lentos paminkle ir vienos iš atminimo lentų vaizdas. Ukmergės r. Naujosios Ukmergės miesto (Dukstynos) kapinės. Atidengtas 1991 m. rugsėjo mėn. Aut. architektas Medardas Grigaliūnas ir skulptorius Jonas Žentelis. R. Trimonienės nuotr., 2003 m.
Juozas Survila gimė 1921 m. balandžio 27 d. Vilkmergės (Ukmergės) aps. Siesikų vls. Gružų k. turtingų ūkininkų Stanislovo ir Marijonos Survilų šeimoje.
1944 m. pavasarį jis tapo gen. P. Plechavičiaus Lietuvos vietinės rinktinės Marijampolės karo mokyklos kariūnu. Naciams rinktinę paleidus, grįžo į tėviškę. 1944 m. rudens pradžioje kartu su broliu Vincu, Juozu ir Petru Zimbliais slapstėsi Gružų miške, o 1944 m. lapkričio mėn. tapo Ukmergės rinktinės Vanagų kuopos Siesikiečių grupės 2-ojo būrio (vadas viršila Petras Žėruolis) partizanu. 1944 m. lapkričio 2 d. Gružų miške kautynėse su enkavėdistais žuvo J. Survilos brolis partizanas Vincas ir keturi jo bendražygiai.
1945 m. balandžio mėn. Vyčio apygardos vadas Danielius Vaitelis-Atamanas (vėliau Briedis) paskyrė J. Survilą-Šarūną partizanų būrio vadu.
Skaityti daugiau: Juozas Survila - Šarūnas
Kovo 8 d. žuvę partizanai
Vytauto apygardos Liūto rinktinės Jovaro kuopos partizanai apie 1947-1948 m. Iš kairės: Jonas Šimonis-Šposas, Povilas Grumbinas-Ąžuolas (VŽM)
ŠIMONIS Jonas, Jono-Šposas, gim. 1926 m. Beržoniškio k., Andrioniškio vls., ūkininkų šeimoje, tėvai turėjo 33 ha žemės. Vytauto apygardos Liūto rinktinės Jovaro kuopos Perkūno būrio partizanas. 1949 m. kovo 8 d., traukdamasis iš NKVD dalinio apsupties, paskendo Šventosios upėje. Palaidotas Andrioniškio mstl. kapinėse.
https://partizanai.org/failai/html/drasiai-stovesim.htm
Blaškevičius Antanas iš Makrickų k. Gudelių vlsč. V. Dranginio būrio partizanas. 1919-1945.03.08. Kartu žuvo dar 8 partizanai. Palaidoti Gudeliuose.
https://partizanai.org/failai/html/istark-mano-varda.htm
Kovo 8 d. Krekenavos vls. NKVD garnizonui krečiant Pašilių mišką, Žvirblių k. apsuptyje besigindami nuo priešų gyvi sudegė 4 partizanai: I.Kadžys, Antanas Biliūnas, Edvardas Plėštys ir Stasys Krikščiūnas.
https://partizanai.org/failai/html/lietuvos_karas.htm
Skaityti daugiau: Kovo 8 d. žuvę partizanai
Kovo 6-7 d. žuvę partizanai
Dainavos apygardos vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas (rikiuotėje pirmas) Šarūno rinktinės vizitacijoje.
Antroje eilėje pirmos -Benediktas Labėnas-Kariūnas, paskutinis - Juozas Gegužis-Diemedis.
(Genocido aukų muziejus)
Dainavos ir Tauro apygardų partizanų susitikimas.
Stovi iš kairės: Vaclovas Voveris-Žaibas, Jurgis Krikščiūnas-Rimvydas, neatpažintas,
Adolfas Ramanauskas-Vanagas, Sergijus Staniškis-Litas ir Jonas Kučinskas-Spyruoklis.
Klūpo (dešinėje) Motiejus Jaruševičius-Lakštingala. Kiti neatpažinti. 1948 m. vasara.
(Genocido aukų muziejus)
Labėnas-Labenskas Benediktas-Kariūnas gimė 1918 m. vasario 20 d. Seinų apskrities Lazdijų valsčiaus Papėčių kaime. Partizanas nuo 1945 m. Nuo 1947 m. rugsėjo 25 d. — Šarūno rinktinės vadas. Nuo 1948 m. spalio, pavaduodamas A. Ramanauską-Vanagą, laikinai ėjo Dainavos apygardos vado pareigas. Žuvo 1949 m. kovo 7 d. apygardos štabo bunkeryje Daugų valsčiaus Kalesninkų miške (nušautas MGB agentų K. Kubilinsko ir A. Skinkio). 1999 m. gegužės 19 d. LR Prezidento dekretu B. Labėnas-Kariūnas apdovanotas Vyčio kryžiaus 3-iojo laipsnio ordinu (po mirties)
Voveris Vaclovas-Žaibas gimė 1922 m. Trakų apskrities Onuškio valsčiaus Bakaloriškių kaime. Partizanas nuo 1944 m. Nuo 1948 m. rugpjūčio vadovavo Kazimieraičio rinktinei, 1948 m. lapkritį paskirtas Dainavos apygardos vado pavaduotoju. Dalyvavo apie trisdešimtyje kautynių su okupacine kariuomene ir vietiniais kolaborantais — stribais. Žuvo 1949 m. kovo 7 d. Alytaus apskrities Daugų valsčiaus Kalesninkų miške MGB agentams K. Kubilinskui ir A. Skinkiui išdavus apygardos vadavietę. Po mirties jam suteiktas Laisvės kovotojo karžygio vardas. 1997 m. lapkričio 20 d. LR Prezidento dekretu V. Voveriui-Žaibui suteiktas Vyčio kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinas (po mirties).
https://partizanai.org/failai/html/uz_laisve_ir_tevyne.html
1949 m. kovo 7 d. Alytaus aps. (dabar - Alytaus r. sav.) Kalesninkų miške MGB vidaus kariuomenės 34-asis šaulių pulkas vykdė karinę čekistų operaciją. Jos metu buvo sunaikinti du Dainavos apygardos štabo bunkeriai - prie Žemaitėlių ir Jotiškių k. Viename - Dainavos apygardos štabo - bunkeryje MGB agentai „Rytas“ (Algirdas Skinkys) ir „Varnas“ (būsimas garsus LSSR poetas Kostas Kubilinskas) nušovė miegantį Šarūno rinktinės vadą, nuo 1948 m. spalio mėn. laikinai ėjusį Dainavos apygardos vado pareigas Benediktą Labėną (Labenską)-Kariūną. Kitame - Kazimieraičio rinktinės štabo - bunkeryje žuvo Dainavos apygardos vado pavaduotojas ir Kazimieraičio rinktinės vadas Vaclovas Voveris-Žaibas, Kazimieraičio rinktinės ir Geležinio Vilko tėvūnijos štabo viršininkas Viktoras Kazlauskas-Vanagas, šios tėvūnijos būrio vadas Jonas Kazlauskas-Šermukšnis ir skyriaus vadas Petras Šilanskas-Labutis.
Žuvusiųjų palaikai buvo niekinti MGB Alytaus aps. skyriaus kieme. Jų užkasimo vieta neišaiškinta.
Pietų Lietuvos partizanų sritis, Atlasas: Dainavos ir Tauro apygardos, Vilnius: LGGRTC, 2008, p. 61.
Skaityti daugiau: Kovo 6-7 d. žuvę partizanai
Labėnas-Labenskas Benediktas-Kariūnas
Benediktas Labėnas (Labenskas) gimė 1918 m. vasario 20 d. Seinų aps. Lazdijų vls. Staidarių (Papėčių) k. Besimokydamas Seinų „Žiburio“ gimnazijoje Lazdijuose bendradarbiavo spaudoje - kūrė eilėraščius, rašė prozą, publicistiką. 1938 m. išmėgino plunksną ir literatūros kritikoje. Daug rašė į „Trimitą“, „Kariūną“ ir „Jaunąjį ūkininką“.
1939 m. B. Labėnas buvo pašauktas į Lietuvos kariuomenę. Pirmosios sovietų okupacijos metu (1940 m. spalio 1 d.) jis baigė Karo mokyklą. Buvo paleistas į karininkų atsargą, karininko laipsnis nesuteiktas dėl politinių motyvų.
Nacių okupacijos metais tarnavo Lietuvos saugumo policijos Vilniaus apygardoje, tačiau darbas jam nepatiko ir 1943 m. jis įstojo į 3-iąjį lietuvių statybos batalioną. Pasak sesers Eugenijos Sušnienės, brolis fronte nebuvo - jis tiesė kelius, miške kirto medžius, dirbo kitus karo pionierių darbus. 1944 m. batalionai buvo išformuoti. Tais pačiais metais Vokietijoje, Drezdeno mieste, buvo sutelktas lietuvių karininkų rezervas - tarp šių karininkų buvo ir B. Labėnas. 1944 m. gruodžio 7 d. kartu su 11 karininkų jis buvo pasiųstas į Liepojos (Latvija) apsupimą. Karui baigiantis, prie Tukumo pateko į sovietų nelaisvę ir kartu su vokiečiais belaisviais buvo išvežtas į Komsomolską prie Amūro (Sevvostlagas) Chabarovsko kr. Po pusantrų metų buvo paleistas, grįžo į Lietuvą.
Dainavos apygardos Šarūno rinktinės partizanų rikiuotė. Priešais ją stovi rinktinės vadas Benediktas Labėnas (Labenskas)-Kariūnas. Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus fondų.
Skaityti daugiau: Labėnas-Labenskas Benediktas-Kariūnas
Vaclovas Voveris-Žaibas
1922 02 17-1949 03 07
Vaclovas Voveris gimė 1922 m. vasario 17 d. Trakų aps. Onuškio vls. Bakaloriškių k. Daugiavaikėje darbščių ūkininkų Viktorijos ir Andriaus Voverių šeimoje augo devyni vaikai: penkios dukterys ir keturi sūnus. Vaclovas buvo jauniausias iš sūnų. Mėgo drožinėti. Mokytis jam sekėsi, tačiau pavyko baigti tik šešis pradžios mokyklos skyrius, nes reikėjo pavaduoti sergantį tėvą. Tuo metu Vaclovas buvo vienintelis namuose likęs vyras: Boleslovas gyveno Latvijoje, Vladas tarnavo kariuomenėje, o Jonas jau buvo miręs. Vaclovui teko ir žemę arti, ir statybininku dirbti, nes Voverių šeima tuo metu statėsi naują namą vienkiemyje. Tėvui susirgus, statybos sustojo. Vis dėlto 1936 m. namas buvo baigtas, iškastas šulinys, užveistas sodas, pastatytas kluonas, tvartai, kiti trobesiai.
Antrojo pasaulinio karo metais Vaclovas kartu su kitais kaimo vyrais saugojo gimtąjį Bakaloriškių kaimą nuo plėšikaujančių sovietinių diversantų. Raudoniesiems partizanams 1943 m. Smailuose nužudžius kelis Voverių giminaičius, jis kartu su kaimynais įkūrė kaimo savisaugos būrį. 1944 m. balandžio 13 d. raudonieji partizanai sudegino 40 sodybų Bakaloriškių kaimą ir nužudė keletą žmonių. Savisaugininkai sutriko, bet atsipeikėję banditus pasivijo ir gerokai jiems įkrėtė.
Dainavos apygardos Kazimieraičio rinktinės Geležinio Vilko grupės partizanai. Iki 1948 m. rugsėjo 3 d. Pirmoje eilėje prigulę Ūkio skyriaus viršininkas V. Kazlauskas-Vanagas (kairėje) ir grupės vadas V. Voveris -Žaibas (dešinėje). Stovi pirmas iš dešinės grupės partizanas Vladas Gavelis-Banadas. Kiti - neatpažinti. Kitoje fotografijos pusėje ranka užrašyta:„Prisiminimui. Kovos draugui p.Tumui. Nuo Banado.48 IX. 3 d."). Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus fondų
Adolfas Ramanauskas-Vanagas
ADOLFAS RAMANAUSKAS-VANAGAS
(1918 03 06-1957 11 29)
Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio (LLKS) tarybos prezidiumo
pirmininko pirmasis pavaduotojas, ėjęs ir
LLKS Tarybos prezidiumo pirmininko pareigas,
LLKS Gynybos pajėgų vadas, dimisijos brigados generolas
Adolfas Ramanauskas gimė 1918 metais kovo 6 dieną New Britain mieste, JAV. 1921 m. su tėvais Liudviku ir Elena Ramanauskais sugrįžo į Lietuvą. Šeima įsikūrė Seinų apskrityje, Rudaminos valsčiuje, Bielėnų kaime. Adolfas Ramanauskas mokėsi Galinių pradžios mokykloje, buvo gabus ir darbštus mokinys. 1930 m., baigęs pradžios mokyklą, savarankiškai pasiruošė stojamiesiems egzaminams ir iš karto įstojo į antrąją Lazdijų „Žiburio" gimnazijos klasę. Čia už labai gerą mokymąsi buvo atleistas nuo mokslo mokesčio. Neturtingai šeimai tai buvo didelis palengvinimas. Sėkmingai baigęs gimnaziją 1937 m. išvyko studijuoti į Klaipėdos Pedagoginį institutą. Mokslas Pedagoginiame institute sekėsi labai gerai, užteko laiko ir saviveiklai, ir teatro būreliui, ir domėjimuisi Lietuvos bei pasaulio politiniais įvykiais. 1939 m. Klaipėdos Pedagoginis institutas, kuriame mokėsi Adolfas Ramanauskas, buvo perkeltas į Panevėžį, todėl 1939 m. baigė jau Panevėžio Pedagoginį institutą. Tais pačiais metais įstojo į Kauno karo mokyklą ir baigė paskutiniąją, 15-ąją karininkų laidą. 1940 metų rudenį pradėjo dirbti mokytoju Druskininkų krašte.
1941 metais, prasidėjus karui, A. Ramanauskas dalyvavo sukilime ir vadovavo partizanų būriui Druskininkų apylinkėse. Vokiečių okupacijos metais persikėlė į Alytų ir dirbo Alytaus mokytojų seminarijoje. Mokytojo darbą vertino ir mėgo, kolegų bei auklėtinių buvo mylimas ir gerbiamas už kompetentingumą, principingumą, draugiškumą, mokėjimą bendrauti. Puikiai grojo akordeonu, gražiai dainavo. Mokytojų seminarijoje A. Ramanauskas dėstė lietuvių kalbos ir matematikos dėstymo metodiką, vadovavo fizinio lavinimo užsiėmimams bei pedagoginei praktikai, dėstė karinį parengimą. Pasirinkta mokytojo profesija buvo labai patenkintas, bet visus darbus ir planus sugriovė antroji sovietinė okupacija.
Adolfas Ramanauskas matė ir aiškiai suprato, kad okupantas siekia dvasiškai ir fiziškai sunaikinti lietuvių tautą, Lietuvos valstybingumą, tad paliko namus, mėgiamą darbą, visa, kas širdžiai buvo brangu, ir išėjo kovoti už Lietuvos Laisvę - tapo partizanu. 1945 metų pavasarį užmezgė ryšius su Alovės miškuose veikusiais partizanais ir netrukus įstojo į Nemunaičio apylinkėje veikusį partizanų būrį. Jau pirmąją dieną buvo išrinktas partizanų būrio vadu. Pasirinko „Vanago" slapyvardį.
Kovo 4-5 d. žuvę partizanai
Vyčio apygardos Kuprio ir Šermukšnio būrių partizanai. Iš kairės: Simonas Dailidėnas-Miesčionis, Vitas Ivanauskas-Dobilas, Antanas Mickūnas-Liepa, Romualdas Mačiulis-Papūnė, Jonas Bernatonis-Melagis, Bronius Dailidėnas-Ramunė, Juozas Kirsnys-Raudonikis, Antanas Dailidėnas-Prancūzas, Antanas Blauzdys-Konkurentas (R. Kauniečio asmeninė kolekcija)
MAČIULIS Romualdas, Petro-Papūnė, gim. 1914 m. Laukagalių k., Traupio vls. Vyčio apygardos Kuprio būrio partizanas. Žuvo 1948 m. kovo 5 d. Palaikai užkasti žvyrduobėse, dabartinių Troškūnų mstl. kapinių teritorijoje.
https://partizanai.org/failai/html/drasiai-stovesim.htm
Varnas Algirdas-Gaidelys gimė 1924 m. Utenos apskrities Anykščių valsčiaus Virkujų kaime. Nuo 1946 m. - Vytauto apygardos Aro būrio partizanų rėmėjas ir ryšininkas. Į partizanų gretas įstojo 1947 m. Priklausė Aro būriui. Žuvus būrio vadui, vadu tapo A. Varnas. Žuvo 1952 m. kovo 5 d. Debeikių apylinkės Stalėriškio kaime
https://partizanai.org/failai/html/uz_laisve_ir_tevyne.html
Antanas Pipinys-Kulbis, Jūžintų vls., Margio rinkt. Žalgirio b. Ž.1948 03 04.
Romas Mačiulis-Pupulia, Svėdasų vls., Laukagalių k. Ž.1948 03 05.
Alfonsas Paškevičius -Justas, Kamajų vls., Žebraičių k., būrio vadais. Ž.1946 03 05.
Daugiau įrašų...
