Kovo 11 - Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo diena

LIETUVOS RESPUBLIKOS AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS

 A K T A S

 DĖL LIETUVOS NEPRIKLAUSOMOS VALSTYBĖS ATSTATYMO

Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, reikšdama Tautos valią, nutaria ir iškilmingai skelbia, kad yra atstatomas 1940 metais svetimos jėgos panaikintas Lietuvos Valstybės suvereninių galių vykdymas, ir nuo šiol Lietuva vėl yra nepriklausoma valstybė.

Lietuvos Tarybos 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės aktas ir 1920 m. gegužės 15 d. Steigiamojo Seimo rezoliucija dėl atstatytos Lietuvos demokratinės valstybės niekada nebuvo nustoję teisinės galios ir yra Lietuvos Valstybės konstitucinis pamatas.

Lietuvos valstybės teritorija yra vientisa ir nedaloma, joje neveikia jokios kitos valstybės konstitucija.

Lietuvos valstybė pabrėžia savo ištikimybę visuotinai pripažintiems tarptautinės teisės principams, pripažįsta sienų neliečiamumą, kaip jis suformuluotas 1975 metų Europos saugumo ir bendradarbiavimo pasitarimo Helsinkyje Baigiamajame akte, garantuoja žmogaus, piliečio ir tautinių bendrijų teises.

Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba kaip suvereninių galių reiškėja šiuo aktu pradeda realizuoti visą Valstybės suverenitetą.

LIETUVOS RESPUBLIKOS
AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS
PIRMININKAS                                                                          V.LANDSBERGIS

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS
AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS
SEKRETORIUS                                                                          L.SABUTIS

 Vilnius, 1990 m. kovo 11 d.

          AŠ ČIA - GYVA

    Ieškojau tėviškės tamsioj naktyj, it kapas:
    —    Kur tu, tėvyne, kur tu, Lietuva?
    Ar plaka dar skausme širdis sukepus,
    Ar tu gyva ar negyva?

    Iškėliau, šaukdamas, rankas į dangų juodą:
    —    Kur tu, tėvyne, kur tu, Lietuva?
    Ir kai parpuoliau, bėgdamas per gruodą,
    Atsakė man: — Aš čia — gyva!

    —    Aš čia — gyva, — po kojų tarė žemė,
    —    Aš čia — gyva, — sūnau, ar nematai?
    —    Aš čia — gyva, — palinkę ir sutemę 
    Atsiliepė dangaus skliautai.

    —    Aš čia — gyva, — Dubysa subangavo,
    —    Aš čia — gyva, — jai pritarė krantuos,
    —    Aš čia gyva, — kaip aidas sudejavo 
    Daina pagojuose aukštuos.

    Ėjau klupau iš pirkios į pirkelę:
    —    Kur tu, tėvyne, kur tu, Lietuva?
    Tik balsas tas man rodė tamsų kelią:
    —    Aš čia — gyva, aš čia — gyva..

    Kaip skausmo ašaros, mirgėjo žiburėliai...
    —    Ar tu tenai, ar tu ten, Lietuva?
    Ir iš tamsos, ir iš nakties, ir iš šešėlių
    Atsiliepė: — Aš čia — gyva!

Bernardas Brazdžionis   1940.