Juozas Survila - Šarūnas
Paminklas ir Lietuvos kario kryžiai 1989–1991 m. iš Ukmergės m., Deltuvos, Šešuolių ir Vidiškių mstl., Siesikų sen. Vaivadiškių k., Pivonijos šilo užkasimo vietų perkeltiems ir šioje vietoje palaidotiems 1944–1955 m. Ukmergės apylinkėse žuvusiems Didžiosios Kovos ir Vyčio apygardų partizanams atminti. Bendras memorialo, paminklo, atminimo lentos paminkle ir vienos iš atminimo lentų vaizdas. Ukmergės r. Naujosios Ukmergės miesto (Dukstynos) kapinės. Atidengtas 1991 m. rugsėjo mėn. Aut. architektas Medardas Grigaliūnas ir skulptorius Jonas Žentelis. R. Trimonienės nuotr., 2003 m.
Juozas Survila gimė 1921 m. balandžio 27 d. Vilkmergės (Ukmergės) aps. Siesikų vls. Gružų k. turtingų ūkininkų Stanislovo ir Marijonos Survilų šeimoje.
1944 m. pavasarį jis tapo gen. P. Plechavičiaus Lietuvos vietinės rinktinės Marijampolės karo mokyklos kariūnu. Naciams rinktinę paleidus, grįžo į tėviškę. 1944 m. rudens pradžioje kartu su broliu Vincu, Juozu ir Petru Zimbliais slapstėsi Gružų miške, o 1944 m. lapkričio mėn. tapo Ukmergės rinktinės Vanagų kuopos Siesikiečių grupės 2-ojo būrio (vadas viršila Petras Žėruolis) partizanu. 1944 m. lapkričio 2 d. Gružų miške kautynėse su enkavėdistais žuvo J. Survilos brolis partizanas Vincas ir keturi jo bendražygiai.
1945 m. balandžio mėn. Vyčio apygardos vadas Danielius Vaitelis-Atamanas (vėliau Briedis) paskyrė J. Survilą-Šarūną partizanų būrio vadu.
Dukterėčios Anelės Zimblienės prisiminimu dėdė buvo valingas, ryžtingas, turėjo autoritetą. Norėdami sekti J. Survilos pavyzdžiu jo būrio partizanais tapo bendramoksliai, kaimynai ir giminaičiai.
Veiklos pradžioje būrį, veikusį Ukmergės aps. Siesikų vls., galėjo sudaryti 60–65 partizanai, ginkluoti kulkosvaidžiais, automatais, šautuvais, pistoletais, granatomis ir šaudmenimis.
Nuo 1946 m. pavasario J. Survila-Šarūnas vadovavo 20 partizanų būriui, veikusiam Ukmergės aps. Siesikų vls. Gružų, Meilūnų, Šiliūnų k., Taujėnų vls. Ringės, Šalnų, Varžų k., taip pat Kėdainių aps. Surviliškio vls. Kalnaberžės k. apylinkėse. 1946 m. vasario mėn. J. Survila paskirtas Vyčio apygardos vado D. Vaitelio-Briedžio antruoju pavaduotoju, kartu einant ir būrio vado pareigas.
1946 m. balandžio mėn. D. Vaitelis ir J. Survila suformavo naują partizanų būrį, veikusį Ukmergės aps. Deltuvos vls. Jam vadovauti buvo paskirtas Benediktas Narkevičius-Algis.
Yra žinoma, kad J. Survilos-Šarūno būrys 1946 m. balandžio 10 d. Ukmergės aps. Taujėnų vls. prie Varžų k. susidūrė su NKVD daliniu. Kautynių metu žuvo 10 būrio partizanų. 1946 m. rugsėjo 26 (28?) d. partizanų būrys puolė Siesikų miestelį. Puolimo metu sudegintas NKVD Siesikų vls. poskyrio pastatas, nušauti keli sovietiniai aktyvistai.
1947 m. kovo 9 d. Ukmergės aps. Taujėnų vls. Baravykų (dokumente – Borovikovo) kaime MGB Taujėnų valsčiaus sovietinės įgulos būrio kareiviai, vadovaujami serž. Malinovskio, ir MBG Taujėnų valsčiaus poskyrio darbuotojai, vadovaujami ltn. Ryžich, aptiko septynis partizanus. Karinės operacijos metu buvo nukautas vienas partizanas. Vėliau žuvęs partizanas identifikuotas kaip Šarūno būrio vadas J. Survila-Šarūnas.
Žuvusiojo palaikai buvo niekinti Šalnuose, Taujėnuose ir Siesikuose.
Tiksli J. Survilos-Šarūno palaikų užkasimo vieta nėra išaiškinta. Liudininkų teigimu, tai buvo smėlio duobės šalia Siesikų miestelio (sovietmečiu užkasimo vietoje pastatytos grūdų ir bulvių saugyklos).
2005 m. lapkričio 28 d. J. Survilai pripažintas kario savanorio statusas,
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 15 d. įsakymu jam su teik tas vyresniojo puskarininkio laipsnis.
Parengė Rūta Trimonienė
Šaltinis: http://genocid.lt/UserFiles/File/Atmintinos_datos/2017/201703_survila_biog.pdf
