Garbė Tau, Viešpatie,

 Garbė Tau, Viešpatie, už amžinąjį taką
Nuo žemės dulkų lig dangaus žvaigždžių.

Garbė už Saulę, kur kas rytą teka,
ir už didybę mus mažų širdžių.

( Br. Brazdžionis)

     Kol kas partizanų vėl netremia į Sibirą ir nešaudo, bet jau kai kur neleidžia Lietuvoje viešai pasisakyti... Š. m. rugpjūčio 6 d. Ariogaloje buvo metinė Lietuvos partizanams ir Laisvės kovotojams pagerbimo šventė. Ji liūdnai baigėsi. Mano kalbą buvo nutraukė šventės organizatoriai. Belieka vienintelis kelias išsakyti savo mintis dešinioje spaudoje. Gavau kvietimą rugpjūčio 6 d. atvykti į Ariogalą į Lietuvos tremtinių, politinių kalinių ir laisvės kovų dalyvių sąskrydį, kuris apvainikuotas šūkiu, „Su Lietuva širdy". Organizacijos komiteto pirmininkais pasirašė Juozo Gruodžio konservatorijos rektorius Kęstutis Blūjus ir LPKTS pirmininkas dr. Povilas Jakučionis, o Lietuvos radijas paskelbė, kad Ariogaloje bus politinių kalinių ir tremtinių sąskrydis. Važiuodamas į Ariogalą nežinojau kaip šį sąskrydį pavadinti. O juk šio sąskrydžio pagrindinis subjektas turėtų būti Lietuvos partizanai, jų ryšininkai, rėmėjai ūkininkai, kurie davė duonos partizanams ir leido įsirengti bunkerius savo sodybose, nors gerai žinojo, kad jų auka baigsis sodybos ir šeimos sunaikinimu, geriausiu atveju ilga kančia, o gal ir mirtimi Sibire. Toliau šiame sąraše turėtų eiti politiniai kaliniai, tremtiniai ir visi Laisvės kovotojai. Deja, šioje šventėje partizanai nefigūravo, tarsi jie nebūtų dalyvavę Laisvės kovoje. O partizanų pakvietimas į šventę yra tarsi saldainis, kuris juos nuramintų visiems metams iki sekančio sąskrydžio. Manau, kad dr. Povilas Jakučionis puikia žinojo, kad laisvės kovose dalyvavo ir partizanai. Šio kvietimo programoje buvo parašyta - Šv. mišios, sveikinimai ir koncertas, bet problemų jokių. Ne vienam jų trūksta sveikatos, pinigų vaistams ar kitiems buitiniams reikalams, o be to, aiški grėsme naujai Lietuvos okupacijai ir sunaikinimui.

     Ar daug gali padėti vien sveikinimai ir koncertas?Taigi politiniai kaliniai ir tremtiniai negali imti visosatsakomybės ant savo pečių. Jeigu vyskupai ir kunigai nebūtų padėję partizanams, jie nebūtų kovoję 10 metų. Šia proga jums turiu priminti ir paaiškinti dėl ankstyvos partizanų žūties. 1948 m. buvo įkurti kolūkiai ir Lietuvos žmonės neteko duonos. Už darbadienius mokėjo tik 100 g. prastų grūdų į dieną. Tuo pačiu neteko duonos ir partizanai, kurie karo metu buvo populiarūs Lietuvoje ir juos vadino meiliai - žaliūkias ir partizanai nebeturėjo šovinių. Tuo metu sovietų kariuomenė buvo taip demoralizuota kaip pasireiškė vėliau. Sovietai pardavinėdavo čečėnams ginklus ir nuo tų ginklų patys žūdavo. Lietuvos partizanai tokių galimybių neturėjo. Vakarų srities vadas maj. S. Staniškis „Litas" paskutiniais metais turėjo tik 2 pistoleto šovinius. Žmonės buvo jam suradę dar 2 šovinius.

Skaityti daugiau: Garbė Tau, Viešpatie,

Broliai ir sesės, Lietuvos katalikai ir patriotai,

 Broliai ir sesės, Lietuvos katalikai ir patriotai,

 

     Mūsų vidaus ir išorės priešai, Lietuvą šmeižia ir niekina, niekina mūsų dvasinį vadą, Romos popiežių, Benediktą XVI. Leidžia neatsakingais pareiškimais, žydams pulti mus už Lietuvoje augantį antisemitizmą. Todėl šaukiuosi Jūsų pagalbos ir skubios reakcijos.

    Neseniai, nežinomas asmuo įmetė keletą spauzdintų popieriaus lapų į mano pašto dėžutę. Viename jų buvo parašytas pranešimas apie Popiežiaus vizitą į Angliją. Tai buvo gana trumpa bei išsami informacija. Kiti lapeliai iš „Lietuvos ryto – Komjaunimo tiesa“ portalo, pažymėti 2011 08 10 dienos data. Pasirodo, kad tai „Lietuvos ryto – Komjaunimo tiesos“ akcija per savo portalą, prieš Lietuvą ir Katalikų bažnyčią.  Iš šio straipsnio komentarų paimtas tik vienas, nr. 21. Jame, neva, psichinis ligonis visaip dergia Romos Popiežių, ir piktai užkabina žydus. Vienu šūviu nori nušauti du zuikius. O šiam „ligoniui“ atsako ir moko „gydytojas“. Pasikalbėjimas vyksta ne ligoninės kambaryje, o per masines informacijos priemones visam pasauliui. Šis „ligonis“ nori paniekinti Romos Popiežių ir užpjudyti ant Lietuvos žydus, kad jie, paskaitę šį piktą straipsnį, galėtų šaukti visam pasauliui, kad Lietuvoje kyla baisus antisemitizmas. Lietuvoje antisemitizmo nėra, nebuvo ir nebus. LDK ir pirmojoje Respublikoje, žydai naudojosi ir naudojasi visomis pilietinėmis teisemis. Dabar, šis „antisemitizmas“, dirbtinai kuriamas bei puoselėjamas. „Lietuvos rytas – Komjaunimo tiesa“, šiems nusikaltėliams talkininkauja, o gal būt ir jie ne vieni yra šio nusikaltimo autoriai. Neseniai šis laikraštis pardavė rusams 30% savo akcijų. Autoritetingai reikia pridurti, kad „Lietuvos rytas – Komjaunimo tiesa“, nėra Lietuvos sapuda. Per 50 bolševikų kruvinos okupacijos metų šis laikraštis kolaboravo. Buvo leidžiamas lietuvių ir rusų kalbomis, bei vygdė visus Maskvos nurodymus. Dabar piktybiškai naudojasi, žmonių krikščionišku atlaidumu. Už baisius nusikaltimus po okupacijos, Lietuvoje nenukentėjo nei vienas tardytojas, teisėjas ar prokuroras, nei vienas kolaborantas. Vokietijoje ir Prancūzujoje, buvo sušaudyti tūkstančiai.

     Apie šį piktą nusikalstamą komentarą Lietuvoje, žino ne daug žmonių. Daugelis jų dirba dėl kasdienės duonos kąsnio. Todėl žinantys turi reaguoti, prieš šią nusikalstamą akciją ir jai užkirsti kelią. O per 50 metų turkusią bolševikų ir nacių okupaciją netekome beveik trečdalio Lietuvos gyventojų. Kiek išlieta prakaito, ašarų ir kraujo? Kiek parodyta heroizmo kovoje už Laisvę ir nepriklausomybę?

Pirmiausia priminsiu patį nusikalstamo rašinio tekstą, nukreiptą prieš Romos Popiežių ir žydus. Kitaip neuprasime šio nusikaltimo baisumo. Ir taip „Lietuvos ryto – Komjaunimo tiesos“ portalo žodžiai pilni melo bei neapykantos. Dabar bent trumpai pacituosiu, šį nusikalstamą tekstą:

    Na, tikriausiai niekas neneigia, kad šetonas pas žydelkaitę naktimis lankosi, nors oficialiai vis dar nevedus, o vesti šėtono oficialiai ji negali.

     Popiežius apipjaustytas žydas, bet kodėl žydai nuo pasaulio slepia?.. Gerai kad ne Lietuvoje, nes Kubilius iš biudžeto dar kokį milijardą ištrauktų – pora milijonų popiežiaus sutikimui, o likusius sutinkančių žydų.

     Popiežius apipjaustytas žydas, nes negi žydai leistų, kad šėtoniško padaro – apipjaustyto žydo, Kristaus bažnyčiai vadovautų ne žydas?

    Šėtono vergas, popiežius vadovauja bedievių sukurtai ir iškrypėlių valdomai katalikų bažnyčiai, kurią nedelsiant reikia panaikinti... Mūsų višpatį Jėzų Kristų kompromituojanti iškrypusi katalikų bažnyčia yra besimasturbuojančių, pajaco rūbus dėvinčių, pedofiliją platinančių, bedievių būstas.

     Kaip tik žydas, kaip ir šventasis, palaimintasis, garbės pilietis, pe‘dikas, žmogžudys, kunigas eferistas, ar dar koks pasižymėjęs šėtoniškos sistemos veikėjas, juk tik žydams pirmenybė visuose šėtoniškumo pasireiškimuose.

    Tai ŠĖTONIŠKŲ PADARŲ – ŽYDŲ sunaikinimo būtinybė neatšaukiama...

   Kai parazitai nereikalingi Dievui, nereikalingi geros valios žmonėms. Ir darosi nereikalingi šėtonui, tai šėtoniškų padarų – Žydų sunaikinimo būtinybė. ŽYDŲ SUNAIKINIMO GALIMYBĖ NEATŠUKIAMA – AMEN.

Kitų išsireiškimų dėl bjaurasties nesinori ir cituoti.

     Tai noras pakenkti Lietuvai, KGB braižas. Tai partizanų žudymo, mirtinų trėmimų, Rainių, Pravieniškių, sovietų spaudos radijo ar televizijos aidas. Šis Popiežius , Benediktas XVI, padarė daug gero Katalikų bažnyčiai, todėl nieks neturi teisės iš Lietuvos jį niekinti ir šmeižti.

Skaityti daugiau: Broliai ir sesės, Lietuvos katalikai ir patriotai,

del prezidentes metines spaudos konferencijos

 

Šaukiu aš tautą, GPU užguitą 
Ir blaškomą it rudenio lapus:
Į naują vieškelį, į naują buitį,
Kur niekad šiaurūs vėjai neužpūs.

Šaukiu lietuvį burtis prie lietuvio
Ir gyvą širdį prie gyvos širdies,
Kad tamsiame vidurnakty nežuvę
Pakiltų rytmečiui gyventi ir žydėt.

 

Bernardas Brazdžionis

 

 

                      Šių metų dar tik liepos mėnuo, bet jau buvo daug religinių ir tautinių švenčių. Sakoma, kad kai kuriose renginiuose buvo šiek tiek daugiau žmonių negu pernai. Tai žadina optimizmo jausmą. Bet einant tokiu tempu Lietuvos atgimimui reikėtų bent 100 metų. O žinome, kad žmogaus amžius yra per daug trumpas. Ir mes galime šito atgimimo nesulaukti.

                      Buvo ir daug įvairių minėjimų, sukakčių. Prisiminėme visus žuvusius už Tėvynės laisvę ir nepriklausomybę: partizanus, ryšininkus, tremtinius ir ūkininkus, kurie laužė sunkiai uždirbtą duoną su Laisvės kovotojais ir leido savo sodybose išsikasti bunkerius, nors gerai žinojo, kad visa tai baigsis gyvybės ir sodybos sunaikinimo auka ar ilga ir varginga kančia Sibire.

                      Netekome apie 22 tūkstančius partizanų, žuvusių Lietuvos miškuose, ir dalies jų, patekusių į KGB rankas ir sušaudytų Vilniuje. Iš lagerių grįžo tik maža dalis. Gyvų partizanų dar yra apie 200, bet ir jų didelė dalis prikaustyti prie ligonio lovos.

                      Per bolševikų ir nacių okupacijas Lietuva neteko apie trečdalio gyventojų!

                      Nors daug paaukojome ant Tėvynės laisvės aukuro, bet išgyvenome. Buvome įsitikinę, kad Tėvynės laisvė - tokia vertybė, kad už ją negaila net gyvybės aukos, o kapituliuoti yra labai ir labai negarbinga.

Šios didžios aukos mums primena ir mus įpareigoja toliau tęsti Lietuvos išlaisvinimo kovą iki visiškos pergalės. Mes dar neturime tikros laisvės. Dievas paliko kai kuriuos Laisvės kovotojus gyvus ne dėl to, kad jie būtų kuo ypatingai nusipelnę, bet kad jie laisvės kovų fakelą perduotų sekančioms kartoms.

Visi minėjimai ir prisiminimai kelia mums daug džiaugsmo. Mes visus kovotojus paminėjome malda, gražiais prisiminimais ir didžiu ryžtu ateičiai.

Šių metų liepos 12 d. buvo transliuota per televiziją Prezidentės metinė spaudos konferencija. Vienas iš kairiųjų korespondentų Prezidentės paklausė: „Ar ne per daug Bažnyčia kišasi į politiką?“ Klausimas atrodė provokuojantis. Manau, kad Prezidentė galėjo atsakyti paprastai ir tiesiai: „Šiuo svarbiu klausimu domisi Bažnyčia – tikintieji, ir visi Lietuvos patriotai“. Prezidentė pareiškė, kad Konstitucija skelbia, jog Bažnyčia atskirta nuo Valstybės.

Mums taip kalbėjo sovietai ir kolaborantai, kurie negailestingai griovė Lietuvą. Toks Prezidentės atsakymas sukėlė tikinčiųjų širdyse skausmą.

Skaityti daugiau: del prezidentes metines spaudos konferencijos

Šių metų Šiluvos Šv. M. Marijos atlaidus prisiminus...

Rudens oras buvo ganėtinai geras. Tiesa, kartą per Šv. Mišias, ypač per Šv. Komuniją labai lijo. Daugelis turėjo skėčius. Todėl didelės bėdos nebuvo. Kauno arkivyskupas S. Tamkevičius kalbėjo, kad sekmadienį per pagrindines Šv. Mišias galėjo būti apie 10 000  žmonių. Bet vis gi, visi buvo pagyvenę žmonės. Jaunimas turbūt žiūrėjo krepšinio transliacijas per televiziją. Tiesa, vieną vakarą susirinko apie 700 jaunuolių iš Šiaulių ir Kauno. Prieš vakarines pamaldas vienas iš vadovų pasakė: „Jaunime, kam reikia atlikti išpažintį, eikite į bažnyčią!“ Kunigai, susėdę klausyklose, laukė. Ir atėjo, gal būt, penkios dešimtys. Kiti pasyviai sėdėjo per Šv. Mišias. Ir atsigavo per koncertą... Reikia daugiau kreipti dėmesio į kokybę!

Buvo ir vienas džiuginantis Šiluvą vaizdas. Prieš atvykstant kariams, krašto apsaugos ministrė p. Rasa Juknevičienė ir keli aukšti karininkai padėjo vainiką prie ketvirtojo Lietuvos prezidento generolo Jono Žemaičio-Vytauto paminklo-koplytstulpio. Dalyvavo ir Kauno arkivyskupas S. Tamkevičius. Jų pavyzdys neliko nepastebėtas.

Skaityti daugiau: Šių metų Šiluvos Šv. M. Marijos atlaidus prisiminus...

KELETAS PASTABŲ PO DIDŽIŲJŲ BIRŽELIO MINĖJIMŲ

 Iš praeities tavo sūnūs
te stiprybę semia

(Lietuvos himnas)

 

KELETAS PASTABŲ PO DIDŽIŲJŲ BIRŽELIO MINĖJIMŲ

 

                      Jau baigėsi šių metų pirmasis pusmetis, ir birželis buvo gausus įvairiomis bažnytinėmis šventėmis: Sekminės, Šv. Trejybės, Dievo Kūno ir Kraujo, Šv. Jono Krikštytojo, Šv. Petro ir Pauliaus. O 1940 birželio 15 d. Lietuvos okupacija ir 1941 birželio 13–14 d., trėmimai, o taip pat, daugelio partizano vadų žūtis. Dėl gausybės renginių buvo sunku visus aplankyti ir pabuvoti. Teko pasitenkinti artimesniais ir didesniais renginiais. Buvo galimybė atgaivinti atmintį, ir širdžiai suteikti, mums taip reikalingo, džiaugsmo, pagerbti šventuosius ir tautos didvyrius. Pabandysiu trumpai pasidalinti savo skausmu. Šios šventės atnešė ir skausmo. Sakoma, kad ir šaukštas deguto sugadina visą medaus statinės skonį.
            Birželio 14-tą dieną Seime vyko iškilmingas posėdis, skirtas Laisvės gynimo ir didžiųjų netekčių atminimui. Buvo miela sekti taurių paskaitininkų mintimis, bet kai kurių senų, „nusipelniusių“ nesinorėjo matyti scenoje. Negavo žodžio ir partizanai, nors jų žuvo apie 21 000 Lietuvos miškuose. Dalis pateko į KGB rankas, buvo kankinti ir sušaudyti Vilniuje, buvusiuose KGB rūmuose. Šių kankinių pavardės iškaltos ant rūmų pamatų. Deja dar ne visos, kitų nesuspėjo atžymėti per 21 nepriklausomybės metus. Kiti pateko į lagerius ir tik dalis grįžo. Dar yra apie 200 gyvų partizanų, bet daugelis iš jų yra prirakinti prie lovos, ir gyviesiems renginių rengėjai nedavė žodžio. Kaip ir kasmet Ariogaloje partizanus traktuoja kaip darželinukus: davė saldainį ir visiems metams ramybė.

Skaityti daugiau: KELETAS PASTABŲ PO DIDŽIŲJŲ BIRŽELIO MINĖJIMŲ

Subkategorijos