LAIŠKŲ KNYGA. PANEVĖŽYS-PEČIORA, PEČIORA-PANEVĖŽYS 1946-1954 M.

Išvežimas iš tėvynės

Jono Bernatonio (m.1986) “nusikaltimas” - laikraštėlių “Į Laisvę” vežiojimas iš Kauno į Panevėžį. Tai buvo vokiečių okupacijos metais... Kratos metu rastos kelios antitarybinės knygutės, kišenėje - maldaknygės ir rožančius... Ir po devynių kalinimo mėnesių - vežimas.

1946-ųjų liepos 26-oji. Iš Vilniaus išvežami politiniai kaliniai. Tarp jų ir Jonas Bernatonis. 1946-ųjų rugpjūčio 5-ąją pasiekta Pečiora.

Ilgai nežinojome, kur išvežė. Pagaliau brolis gavo laišką, tik adresas dar laikinas. Siunčiame laiškus, laikraščius. Nueis-nenueis? Nežinia. Jo sesuo siunčia siuntinį, kuris pirmasis, kaip gelbėtojas, bus ten gautas. Sužinome - vieta nepasikeitusi, tik užrašas truputį pakeistas.

Taigi - ryšys yra!

Ir nusities lyg Paukščių takas ilgas ilgas kelias: Panevėžys-Pečiora, Pečiora-Panevėžys.

Kas tada galėjo pagalvoti, kad ant mano stalo gulės per pusantro šimto laiškų, per aštuonerius metus, iš Pečioros. O kiek dar atvirlaiškių! Išliko ir dauguma mano laiškų nuorašų, kartais tik juodraščių.

Atėjo laikas, kai galėjo rašyti kiek nori, tik cenzūra buvo griežta. Nedaug ką galėjo pasakoti apie kančią. Teko rašyti net pagiriamąjį žodį (kad tik laiškas pasiektų Tėvyne) arba kokį žodį, vos įžiūrimose kabutėse. Bet prasiverždavo ir kančia, kartais nežymiai, kartais labai skaudžiai. O jei retkarčiais pasitaikydavo, kad laišką kas nors galėdavo įmesti į laisvųjų pašto dėžutę - jis greičiau ateidavo ir turbūt netikrintas. Bet tai - retenybė.

“Mes čia esam tikrai gerai aprūpinti. Tik, žinoma, kūno atžvilgiu esu panašus į dėdę Griaučių”.    Pečiora, 1947 I 22

Nemaloni šiaurė įsiviešpatauja kartu ir dūšioje. Taip ir jautiesi dar labiau prislėgtas sunkia sunkia velėna, uždarytas it į gilų bešviesį požemį...

Ir jeigu ne tikėjimas į Amžinąjį Gyvenimą, Amžiną Meilę, Motiną ir turėjimą brangių sau asmenų, nežinia ką vargšas žmogelis padarytum!

Ir taip viltis, viltis į ką nors vis pakelia dvasią, apšviečia tamsią, juodžiausią padėtį”.    Pečiora, 1947 X 14

Mes lyg gyvi lavonai... atskirti nuo pasaulio, atskirti nuo meilės, nuo grožio, išplėšti nuo dvasinio gyvenimo... ”Pečiora, 1953 I 23

Skaitykime šiuos laiškus. Jie kalba į mus po penkiasdešimties metų.

Skaityti daugiau: LAIŠKŲ KNYGA. PANEVĖŽYS-PEČIORA, PEČIORA-PANEVĖŽYS 1946-1954 M.

AUTOPORTRETAS ARTIMIESIEMS

Leonas Juškevičius

Leonas Juškevičius Magadane□Leonas Juškevičius Magadane 1955 m. Autoportretas

Gimiau 1922 m. vasario 28 d. Šventežeryje, Lazdijų aps. 1926 m. tėvai persikėlė į Alytų. Gausios šešių vaikų šeimos tėvas tapo tarnautoju. Vyriausioji dukra Rūta gimė 1920 m. Iš penkių brolių vyriausias buvau aš, po manęs 1923 m. gimė brolis - Vytenis, 1925 m. - Benjaminas, 1929 m. - Algimantas ir 1937 m. -jauniausias Romualdas.

Tėvas mirė 1938 m. Kadangi tėvas iš Žemės ūkio banko buvo paėmęs 5000 litų paskolą namo statybai, ją reikėjo grąžinti, kad neišvaržytų namo. Aš tuo metu mokiausi Alytaus gimnazijoje. Baigęs 6 klases turėjau mesti mokslą ir ieškoti darbo, kad galėčiau sumokėti bankui skolą. Gimnazijos mokytojams Brazdžiui ir Klimavičiui rekomendavus, mane priėmė dirbti į Lietuvos Banką pasiuntiniu-praktikantu. Taigi pradėjau dirbti nuo 16 metų ir pusę atlyginimo kas mėnesį atiduodavau paskolos padengimui. Sesuo tuo metu mokėsi Klaipėdos pedagoginiame institute, tad aš tapau pagrindiniu šeimos ramsčiu. Po metų mane paskyrė sąskaitininku, vėliau - buhalteriu. 1940 m. sesuo baigė institutą, ištekėjo ir dirbo mokytoja Alytuje, vėliau, vokiečių okupacijos metais, persikėlė į Vilnių.

Per pirmąją rusų okupaciją Lietuvos Bankas virto Valstybiniu banku, o aš, norėdamas ten dirbti, privalėjau kursuose mokytis rusų kalbos, kurios gimnazijoje tada nemokė. Vokiečiams išvijus rusus vėl dirbau Lietuvos Banke ir 1943 m. baigiau mokėti skolą bankui.

Brolis Vytenis baigė Kėdainių aukštesniąją geodezijos-kultūrtechnikos mokyklą ir įsigijo geodezininko specialybę. Brolis Benjaminas vokiečių okupacijos metais baigė gimnaziją ir įstojo į gen. P.Plechavičiaus Vietinės rinktinės Karo mokyklą Marijampolėje. Vokiečiai norėjo juos pasiųsti į Rytų frontą. Brolis pabėgo ir slapstėsi pas gimines kaime.

Per antrąją rusų okupaciją, norėdamas išvengti mobilizacijos, Alytaus plentų valdybos viršininkui parašiau pareiškimą, kad priimtų dirbti buhalteriu. Reikėjo rašyti rusų kalba. Viršininkas užrašė rezoliuciją, kad mane priima dirbti nuo 1944 08 01. Pareiškimą nešiojausi su savimi. Likus savaitei iki tos datos pakliuvau mieste į vyrų gaudynes. Ginkluota sargyba atvedė į karinio komisariato mobilizacinį punktą. Karininkui parodžiau pareiškimą su plentų valdybos viršininko rezoliucija. Jis perskaitęs tik nusijuokė ir paklausė, ar pats rašiau pareiškimą. Pasakiau, kad pats. Tada pasiliko pareiškimą ir kitus mano dokumentus, o man išdavė pažymą, kad esu mobilizuotas laikinam darbui kariniame komisariate. Liepė sėstis ir rašyti pažymas rusų ir lietuvių kalba. Tam darbui buvo mobilizuoti mokytojai ir tarnautojai, mokėję rusų kalbą ir gražiai rašę.

Tuo metu NKVD kariuomenė tikrino visų vyrų dokumentus, darė kratas namuose. Jauni vyrai įsirenginėjo slėptuves arba ėjo į miškus. Brolis Vytenis slapstėsi kaime be dokumentų. Brolis Benjaminas, rekomenduotas gimnazijos mokytojo K.Klimavičiaus, tuomet jau tapusio Švietimo skyriaus vedėju, buvo paskirtas mokytojauti į II Varėnos Barčių kaimą, buvusį lenkų okupuotoje Lietuvoje. Benjaminui nuvažiavus, naktį atėjo lenkų Armijos krajovos partizanai ir sužinoję, kad jis lietuvis, liepė nedelsiant iš ten išsikraustyti, nes bus sušaudytas. Brolis, sugrįžęs į Alytų, Švietimo skyriuje pasakė esąs išvytas. Tuomet jam pasiūlė važiuoti į Varanovo (dabar Baltarusijoje) rajono miškuose esančius lietuviškus kaimus, kur reikalingas mokytojas lietuvis. 1944 m. vasarą Benjaminas ten išvažiavo ir ilgai iš jo negavome jokios žinios.

Skaityti daugiau: AUTOPORTRETAS ARTIMIESIEMS

PRISIMINIMAI APIE PARTIZANINĘ VEIKLĄ IR LAGERINĘ KANČIĄ

Kazimieras Algirdas Pečiukonis, Aurelija Griciūtė

Kazimieras Algirdas Pečiukonis□Kazimieras Algirdas Pečiukonis

Algirdas Pečiukonis gimė 1929 m.sausio 1 d. Lazdijų aps.

Rudaminoje. Tėvas Algirdas Pečiukonis, kaip Lietuvos savanoris, gavęs žemės Rudaminoje,Lazdijų aps. pasistatė namus.

Dirbo Lazdijų mokesčių inspekcijoje, buvo Šaulių sąjungos vadas. Motina Veronika Pečiukonienė augino septynis vaikus ir prižiūrėjo nedidelį ūkį. Tėvas mirdamas vaikams pasakė: “Būkite ištikimi Motinai-Tėvynei, nesiklaupkit atėjūnams...” Tėvas mirė 1944 metais griaudžiant patrankoms, tuo metu, kai rudąją tironiją Lietuvoje keitė raudonoji.

- Aš tuo metu su nuostaba stebėjau, kaip į valdžią atėję įvairaus plauko proletarai garsiai šlovino sovietinio režimo pranašumus, žadėdami visiems šviesų komunizmo rojų. Baisiausia buvo tai, kad kas nepakluso, nepatikėjo skleidžiamomis iliuzijomis, buvo patyliukais, slaptomis areštuojami, tremiami. Jaunus vyrus gaudė ir vertė tarnauti raudonojoje armijoje. Sugautas buvo ir mano vyriausias brolis Vytas, bet greitai pabėgo ir slapstėsi, - prisimena A.Pečiukonis.

Tuo metu Lietuvoje įsiviešpatavo svetima valdžia, kėlė nerimą ir baimę svetima kalba, temdė mūsų tautos padangę svetima dvasia. Tokios aplinkybės ir iš atminties neišblėsusios 1940-1941 metų represijos vertė apsispręsti, kur, su kuo eiti, ką daryti. Be to tuo metu sklidusios žinios iš vakarų apie artėjančias permainas ir pogrindžio dvasia vis kaitino patriotinius jausmus ir skatino burtis ginkluotam pasipriešinimui prieš sovietinės okupacijos savivalę ir smurtą.

Skaityti daugiau: PRISIMINIMAI APIE PARTIZANINĘ VEIKLĄ IR LAGERINĘ KANČIĄ

SU PARTIZANAIS

Antanas Mozeris

Antanas Mozeris□ Antanas Mozeris, 1964 m.

Keturiasdešimt šeštųjų rugpjūčio antroje pusėje nuvykau į Tauragę. Tenykštėje gimnazijoje veikė pusiau privatus vakarinis skyrius. Reikėjo tik pasiteirauti, ar mano prašymas patenkintas, ar esu įtrauktas į sąrašus. Gavęs teigiamą atsakymą iš mokymo dalies vedėjo, gerai nusiteikęs išėjau į miestą. Bevaikščiodamas išgirdau, kad netoli geležinkelio stoties stovi paruošti prekiniai vagonai žmonėms vežti į Sibirą. Tvirtai nusprendžiau atidėti visus reikalus, kuriuos tėvas man buvo prisakęs, žūtbūt susirasti tą vietą ir pamatyti. Na, galvoju, eisiu, nors iš tolo palydėsiu savo brolius į kelionę. Paspartinau žingsni Vytauto gatve, tiesiai geležinkelio stoties link. Klausiu vieno, klausiu kito praeivio, kur tie vagonai - niekas nematęs, niekas negirdėjęs. Sutinku aukštą, pražilusį, jau gerokai į septintą dešimtį įkopusį vyriškį, su nedidele žila barzdele ir lazda rankoje. Atsiprašau, klausinėju... Peržvelgė jis mane nuo galvos iki kojų ir sako:

- Ten, tuose laukuose, stovi vagonai, dar koks kilometras iki tos vietos. Eik ta kryptimi, tik būk atsargus - visur išdėstyta rusų sargyba.

Nuoširdžiai padėkojau ir pažadėjau, kad būsiu atsargus. Ėjau greitai. Sušilau. Nusivilkęs švarkelį užsimečiau ant peties. Staiga posūkyje pasirodė mašina su kareiviais. Ji važiavo dulkėtu vieškeliu miesto link. Tada supratau, kad esu netoli tikslo. Kiek paėjęs girdžiu šaukia: “Kuda idioš?!” (Kur eini?!) Pamačiau šalia vieškelio stovintį kareivį su automatu. Pasukau į dešinę, per dobilieną, lyg niekur nieko einu truputėlį keisdamas kryptį. Vagonai jau matėsi. Jie stovėjo ant atskiros bėgių atšakos laukuose. Aplink vaikščiojo kareiviai, o aš, eidamas dobiliena, vis sukau vagonų link. Netoliese matėsi didelis krūmas. Kryptis buvo pavojinga. Nusprendžiau būtinai pasiekti krūmą, patogiai įsitaisyti jame ir viską pamatyti. Pasilenkdamas ir pritūpdamas palengva artėjau. Liko gal penkiolika metrų. Matau, ateina tiesiai į mane kareivis. Atsisėdau ir lyg niekur nieko nusiavęs batą ėmiau akmenuku kalti. Priėjęs kareivis kažką kalbėjo, kodėl ir kur privalau eiti. Rodžiau, kad ten ir eisiu. Kareiviui nuėjus arčiau vagonų, palengva nuslinkau prie krūmo. Apsižvalgiau, susiradau kelmą, patogiai atsisėdęs nulaužiau šakas ir pasidariau angą, pro kurią galėčiau viską sekti.

Skaityti daugiau: SU PARTIZANAIS

JONAS STRUMSKIS

IŠ REZISTENCIJOS ENCIKLOPEDIJOS

Jonas Strumskis, gimė 1925 m. vasario 16 d. Kėdainių aps., Krakių vls., Šilainių k., ūkininko šeimoje. Tėvai turėjo 5 ha žemės. Šeimoje augo keturi vaikai: Zuzana, Birutė, Jonas ir Alfonsas (žuvo 1945 m. balandžio 17 d. žuvo mūšyje netoli Berlyno).

1935 m. Jonas baigė Šilainių pradžios mokyklą ir pradėjo mokytis Krakių pradinės mokyklos 5-ame skyriuje. Baigęs 6 skyrius mokėsi Kėdainių gimnazijoje, o 1940-1944 m. - Krakių progimnazijoje.

Pradėjus šaukti jaunuolius į okupanto armiją, kurį laiką slapstėsi namuose, o susiformavus partizanų būriui išėjo į mišką, kur buvo iki 1944 m. gruodžio 16 d. Okupantų armijai apsupus mišką, žuvo Paliepių girininkijos pušyne. Kartu su ten žuvusiais partizanais buvo atvežtas į Krakių miestelį ir paguldytas prie pradinės mokyklos, kurioje Jonas buvo mokęsis. Po to visus užkasė Smilgos upelio krantuose. Dabar ten kanalas. Sovietiniais laikais kasant kanalą iškasti kaulai buvo susemti ir išvežti nežinia kur.

Mūsų brolį Joną Paliepių pušyno mūšyje sužeidė iš kulkosvaidžio į kojas. Jis negalėjo trauktis. Draugai partizanai bandė įkalbėti, kad važiuotų su kitais sužeistaisiais (ten buvo ir daugiau sužeistų), bet brolis atsisakė - jis buvo labai atsidavęs Tėvynei ir draugams. Pasakė: “Geriau žūsiu, bet priešo vergu nebūsiu!” Tokie paskutiniai Jono žodžiai. Po to jis nukreipė į save automatą... Tai pasakojo likę gyvi jo draugai partizanai ir buvęs vadas ltn.Vladas Pabarčius, kuris pas mus apsilankė 1945 m. sausio antroje pusėje. Jie atėjo šešiese naktį, tarp jų buvo V.Lebedys, K.Noreika ir kt.

Pirmi užėjo Vladas Pabarčius su Vladu Lebedžiu. Kiti liko sargyboje. Mūsų mama pradėjo labai verkti ir sakė: “Kur jūs, vaikai, einate?” (Vaikais mūsų tėvai vadino visus partizanus.) Tuomet V.Pabarčius nusiėmė kepurę, atsiklaupė prieš mūsų mamą ir apkabinęs pasakė: “Atleiskite mums, kad neišsaugojome jūsų sūnaus Jono”. Mudvi su seserimi Birute verkėme, tuomet V.Pabarčius priėjo prie mūsų ir pasakė: “Sesės, mes liksime jūsų broliais. Jūs esate jaunos, kai užaugsite, visuomet prisiminkite mus visus - miško brolius”.

□Vladas Pabarčius (1915-1945)

Skaityti daugiau: JONAS STRUMSKIS

Daugiau įrašų...

  1. NAUJOS KNYGOS
  2. Pavardžių ir vietovardžių rodyklė
  3. Partizanai prisiminimų nuotrupuose
  4. Vyties kuopos archyvas

Subkategorijos

  • Laisvės kovų archyvas 5 t. 1992 m.

    Dzūkų rinktinės archyvas. Lietuvos rezistencijos centralizacijos klausimu (tęsinys). J. Suraučius-Tauras. Žaliojoj rikiuotėj. Kap. Domininkas-Jėčys (1896—1947). A. Statkevičius. Okupantų ir kolaborantų valdomoje Lietuvoje. VRM archyvo dokumentai

  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 6 T. 1993 m.

    Partizano Dzūko dienoraštis. Padėties Dainavos apygardoje analizė. K. Savičius. Tautos pašauktas. P. Šiupaila. Laisvės kovų verpetuose. V. Voronavičius. Konsulas apie žuvusį brolį. (1941 m. birželio sukilimas). Apie PL sr. štabo likvidavimą ir S. Staniškio-Lito žūtį. Pokalbis su K. Stanaičiu. J. Jakavonis. Žiupsnelis prisiminimų. A. Rupšienė. Štuthofo įkaitai. V. Kašauskienė. Lietuvių laisvės kovos okupantų dokumentuose. N. Gaškaitė. Lietuvos pasiuntinybė Maskvoje 1926—40 metais. Iš Dainavos ap. partizano Ikso užrašų knygelės.

  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 7 T. 1993 m.

    Žemaičių ap. Kardo (Kardų) rinktinės apžvalga (dok. rink.). S. Karalius, K. Budginas. Rezistencija Žemaitijoje ir Klaipėdos krašte. D. Kuodytė. Lietuvos rezistencijos centralizacijos klausimu (pabaiga). Vyčių sąjunga (dok. rink.). J. Malūkaitė-Petkevičienė. Kardo rinktinės partizanai. R. Vaštokas. Žvilgsnis į genocidą iš visuotinės perspektyvos. A. Kliunka. Atmintis (V. Svilo netekus). „Kęstučio“ karinė organizacija. V. Gregoraitis. Iš VRM Informacinio centro archyvo. A. Anušauskas. Genocidas. MVD—MGB tardymo metodai. V. Ašmenskas. Lietuvos Tautinė Taryba ir jos veikėjai. Partizano St. Augusčio dienoraštis. V. Banienė. Komentarai „Kovų prisiminimams“

  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 8 T. 1993 m.

    D. Kuodytė - Lietuvos Žalioji rinktinė. Visvaldas - LLKS Žaliosios rinktinės istorija 1944—1951. A. Malinauskaitė - Vytauto Didžiojo rinktinė. D. Kuodytė - KGB ir centrinės vadovybės kūrimosi pradinis etapas. V. Vyšniūnas-Aušrelė - Atsakinga užduotis. V. Pabikauskas - Raudonoji šmėkla. V. Telksnys - 16 lietuvių, pasmerktų lėtai mirčiai. Kas jie? V. Telksnys - Vienos Kauno rezistencinės spaudos grupės veikla sovietų ir vokiečių okupacijos metais. A. Bubnys - „Ginkluotos Kovos Sąjungos“ Kauno apgardėlės sukūrimas ir veikla 1940—1941. N. Gaškaitė - KGB veiklos metodai pokario metais

  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 9 T. 1993 m.

    Dzūku grupės štabo veiklos dienoraštis. V.Vitkus. Karo inžinieriaus pulkininko leitenanto Juozo Vitkaus biografija. E.Arbas-Arbačiauskas. Rezistentas - Kęstutėnų štabo viršininkas. J.Petraika. Kunigaikščio Vaidoto grupės kūrimosi pradžia. A.Suraučius-Tauras. Žaliojoj rikiuotėj. 1945 metų kovas-spalis. S. Katauskas. Tik prisipažink. V.Baranauskas. Pradžia. Lietuviai okupantų vokiečiu akimis. Gen. E.Justo parodymai. N.Gaškaitė. Dainavos štabo išdavystė (pagal KGB dokumentus). N.Gaškaitė, A.Kašėta. Adolfo Ramanausko - Vanago sekimo ir arešto detalės. N.Gaškaitė. Specpriemonės KGB praktikoje. Mykolo Bandonio laiškai iš fronto

  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 10 T. 1994 m.

    G.Vaičiūnas. Vyties apygardos istorinė apžvalga. Vyties apygardos Briedžio rinktinės štabo dokumentų rinkinys. K.Kasparas. Laisvės kovų pradžia antrosios rusų okupacijos metu. /istorinės apžvalgos metmenys/. A.Paulavičius. Iš mirties ateinu.../pokalbis su partizanu B.Juospaičiu/. B.Kemeklis. Nesipriešinti prievartai negalėjom. A.Šiukščius. Nenugalimas /apybraiža apie partizaną A.Kraujelį/. Gen A.Justo parodymai /tęsinys/. A.Kašėta. Lietuvos gyventojų genocido vykdytojai. Linksma, kad pavasaris, skaudu, kad karas. /partizano B.Eglinsko-Sauliaus dienoraštis./

  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 11 T. 1994 m.

    Dalia Kuodytė. Bendras Demokratinis Pasipriešinimo Sąjūdis 1946m. pabaigoje- 1948m. pradžioje. Nijolė Gaškaitė. Peslys. Kęstutis Kasparas. Laisvės kovų pradžia antrosios rusų okupacijos metu - 2 /istorinės apžvalgos metmenys/ Juozas Bogušauskas. Lietuvos Jaunimo Vyčių Sąjunga. Vincentas Seliokas. Ar galėjau likti abejingas? Kęstutis Lakickas. Spaudos platinimas. Juozas Starkauskas. Buvusio LTSR VSK Archyvo 18-ojo fondo dokumentų rinkinys. Skirmanto žūtis. Nijolė Gaškaitė. Žmonės be Dievo. NKVD agentai smogikai. Dalius Stancikas, Inga Bogomolovaitė. Vyskupo Vincento Borisevičiaus tardymas ir žūtis. Algis Kašėta. Dvasininkijos auka pokario metais. Ištakos. Kai kurie slapto ir viešo pasipriešinimo bruožai 1940-1942m. dokumentuose. Pokalbis su pulk. Kaziu Škirpa ("Lietuvių dienos"). Bonifacas Ulevičius. Tauro apygardos spauda.

  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 12 T. 1994 m.

    Dalia Kuodytė. Jungtinės Kęstučio apygardos kūrimas. Kęstutis Kasparas. Laisvės kovų pradžia antrosios rusų okupacijos metu. Algis Kašėta, Dalia Kuodytė. Partizanų periodinė spauda. V.Rudienė. Tų rūmų lenkiamės. J.Žičkus-Širšė. Istorija, žmonės, likimai. Gaurės užpuolimas /užrašė V.Almonaitis/ N.Nausėdaitė-Rasa. Ne vien duona gyvi. Ištakos. Kai kurie slapto ir viešo Pasipriešinimo bruožai 1940-42m. dokumentuose. Nepalaužtas. Kazimiero Palčiausko atsiminimai iš vokiečių okupacijos laikų. Agentų smogikų grupių veiklos bruožai (dokumentų rinkinys, parengė J.Starkauskas). Nijolė Gaškaitė. MGB agentūra pokario Lietuvoje. Žemaitijos partizano dienoraštis. 

  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 13 T. 1995 m.

    Dalia Kuodytė. Kęstučio apygardos kūrimasis. Kun. Robertas Grigas. Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika. Juozas Bagušauskas. Jaunimo organizacija "Laisvę Lietuvai". Juozas Bagušauskas. Partizanų antspaudai. Jonas Žičkus-Širšė. Ir vėl prisiminimų nuotrupos. Jonas Gaidauskas-Breivė. Batakių (Bijūno) valsčiaus OS vado prisiminimai. Įsiveržimas į Batakius (užrašė Vytenis Almonaitis). Algirdas Mocius. Kelias į Tėvynę. Joana Dijokaitė-Kerežienė. Dvasios palaužti nepajėgs. Nijolė Gaškaitė. Partizanų vadas Jonas Žemaitis. Nijolė Gaškaitė. Lietuvos okupacija: suėmimai ir tardymai. Juozas Starkauskas. Agentas Kirvis-Balandis. Algirdas Vokietaitis. Lietuviškoji rezistencija. Žemaitijos partizano dienoraštis.

  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 14 T. 1995 m.

    Lietuvos Laisvės Armija ir jos reikšmė pokario pasipriešinimui. Lietuvos Laisvės Armijos dokumentų rinkinys. Pasipriešinimas sovietiniams okupantams Zarasų krašte 1944-1945m. Labanoro girios (Kiauneliškio) kautynės. Antisovietinio pasipriešinimo mastai Lietuvoje 1944-1953m. Iš 4-osios Vėtravo divizijos veiklos 1950 metais. Čekistų žvalgybininkų pažyma apie Lukiškių kalėjimą. Algirdas Vokietaitis. Lietuviškoji rezistencija. Juozas Kojelis. Leitenantas Adolfas Eidimtas. LLA Žemaičių legionas. Adolfo Kubiliaus grupė. Su Adolfo Kubiliaus parašiutininkais. Generolas leitenantas Motiejus Pečiulionis. Savisaugos batalionų karių laiškai.

  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 15 T. 1995 m.

    Algis Kašėta. Antisovietinio ginkluoto pasipriešinimo ištakos Dzūkijoje. Lietuvos Laisvės Armijos dokumentų rinkinys (Parengė Dalia Kuodytė). Algis Kašėta. Kiek buvo suimtų ir įkalintų antisovietinio pasipriešinimo dalyvių Lietuvoje pokario metais. Nijolė Gaškaitė. Keli štrichai Jono Deksnio portretui. Diana Varnaitė. Okupantai bijojo jų net mirusių. Iš 4-osios Vetrovo divizijos veiklos 1950 metais (Parengė Juozas Starkauskas) Juozas Matusevičius. Antrosios sovietinės okupacijos pradžia. Kai kurie pasipriešinimo bruožai 1941-1942m. dokumentuose. Parengė Kęstutis Kasparas. Jonas Pajaujis. Vietinė rinktinė. Atgarsiai (atsiliepimai į LKA Nr. 11 publikaciją). Tamsūs laikai. Kroatijos politiniai kaliniai 1918-1991m. Pranas Veverskis. Kazys Veverskis-Senis (1913-1944). Liudvikas Raudonis. Žemaičų Legiono štabas A.Kubiliaus grupė ir Markulio tinklai. (Užrašė Zenonas Jaška). Z.Jaškos pastabos apie LLA Žemaičių Legiono štabo (Kubiliaus grupė) veikla. Savisaugos batalionų karių laiškai(Parengė Rimantas Zyzas).

  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 16 T. 1996 m.

    Laimonas Abarius. Lietuvos partizanų Šiaurės Rytų srities 3-oji Vytauto apygarda (1945-1952m.) Artūras Vaitekaitis. Valstybės vizija pasipriešinimo dokumentuose ir spaudoje (1940-1952m.) Dalius Stancikas. NKVD kovos prieš Bažnyčią metodai 1940-1941m. Nepataisomas. Trys kunigo Alfonso Svarinsko bylos. (Parengė Dalius Stancikas.) Juozas Matusevičius. Antrosios sovietinės okupacijos pradžia: kadrų klausimu 1944-1945m. KGB pastangos 1989-aisias. (Parengė Dalius Stancikas) Atgarsiai (atsiliepimas į LKA Nr.11 publikaciją). Juozas Kojelis. Okupantų teroro įtaka partizanų kovai.(Jugoslavijos pavyzdys). ( Parengė Kęstutis Kasparas) Anelė Dručkutė-Siniauskienė. Brolių keliais. Algirdas Šiukščius. Paskutinis partizanas. Žvejo Kazio Jurevičiaus dienoraštis.

  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 17 T. 1996 m.

      Algis Kašėta. Dainavos apygarda. (Ginkluoto pasipriešinimo pradžia) Juozas Bagušauskas. Jaunimo antisovietinis pasipriešinimas Lietuvoje 1944-1960 metais. Nijolė Gaškaitė. Ką sako partizaninio karo statistika. Leipalingio partizanų palaikų perlaidojimas 1991 m. Juozas Starkauskas. Stribai. Antanas Suraučius. Žaliojoje rikiuotėje. Marija Kruopienė. Lietuvos partizanų veikla Pietų Dzūkijoje. J.Mirijauskas. Kalniškės mūšis (1945m. gegužės 16d.). Panaros kautynes prisiminus. (1947m. p.Raganiaus atsiminimas). Kajetonas Karčiauskas. Negaliu nutylėti... J. ir B. Vailionytės. Vailionių šeimos likimas. Rankraščiai nedega. (Parengė Nijolė Gaškaitė). Jurgis Krikščiūnas-Rimvydas. (Parengė Vytautas Krikščiūnas).

  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 18 T. 1996 m.

    Kęstutis Kasparas. Į tėvynę - iš dangaus. Juozas Matusevičius. Jurbarko partizanai irJungtinė Kęstučio apygarda. Nijolė Gaškaitė. Partizanų mirties nuosprendžiai: prasimanymai ir tikrovė. Vytautas Bukauskas. Alma mater auklėtiniai kovos sąjūdyje. Diana Varnaitė. Ar tikrai nereikia ieškoti kaltų dėl pastato Gedimino pr. 40, Vilniuje, išniekinimo? Ag. Petrausko-J.Deksnio veikla septintajame dešimtmetyje. Juozas Starkauskas. Lietuvos partizanų požiūris į sovietinius rinkimus. Juozas Starkauskas. Lietuvos Laisvės Armija. Ištrauka iš Karolio Drungos-J.Valiulio 1944-45m. atsiminimų. Algis Šertvytis. Laisvės keliu. Ona Mockutė-Šimoliūnienė. Dirbome Lietuvai. Z. Kašeliauskas. Kybartų šeimos tragedija. Leitenantas Adolfas Eidimtas (Parengė Povilas Raila). Vida Kasperavičūtė-Tereikienė. Šviesus tėvelio paveikslas(Juozo Kasperavičiaus atminimui). Elvyra Lukoševičūtė-Narutienė. Partizano Vytauto Lukoševičiaus - Lizdeikos gyvenimas ir kova. Giedrė Tamulevičiūtė. Gyvenimo kelias (Mano senelis Jonas Tamulevičius pasakoja). Deimantas Sidorenko. Paskutinė Kovos diena.

  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 19 T. 1996 m.

    N. Gaškaitė. Jaunimo pasipriešinimas ir jo slopinimas šeštajame-septintajame dešimtmetyje. D. Varnaitė. Šiandien - žinybų susirašinėjimas, ateityje - archyviniai dokumentai. J.Starkauskas. Pokario Lietuva čekistų dokumentuose. E. Grunskis. Sovietinių "liaudies gynėjų" (stribų) Lietuvoje istoriografija. J.Matusevičius. Lietuvos kolonizacija 1940-1941 metais. V.J.Rimgaila. Palangos gimnazijos 1945-1948m. pogrindis ir pogrindininkų likimai. B.Merkys. Iš pogrindžio metų Šiauliuose. V.Gurskis. Kelmės pogrindininkai. Šilalės krašto partizanai 1947-1948m. /Parengė V.Almonaitis/. J.Žičkus. Kankinių kapinaitės Skaudvilėje. Likau amžinai skolinga /Užrašė Jadvyga Bartašienė/. J. Būda. Kaliniai Rytprūsiuose. O.Vanagaitė-Lapinskienė. Mūsų jaunystės dienos. A.Šertvytis. Taišetlago džiunglėse. P. Girdzijauskas. Dialogai su profesoriais ir NKVD.

  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 20 T. 1997 m.

    Ulevičius B. Jos mylėjo Tėvynę. Žaliosios rinktinės archyvo dokumentai. Juknevičius B. Žaliosios gimimas ir žūtis. Raseinių krašto partizanai ryšininkų prisiminimuose/F.Tiškus. Jokimaitė-Valantinienė S. Paskutinis kpt.Juozo Čeponio prieglobstis. Malinauskailė-Bakutienė E. Ramybė baigėsi. OS ryšininkas Bronius Laurinavičius prisimena. Du laiškai/P.Sabonaitis, A.Dabašinskienė. Dirmauskaitė-Latožicnė B. Radau juodą kaspiną. Matuzas P. Kovojo ir spausdintas žodis. Molavėnų mūšis. Tylaitė-Sakalauskienė B. Ilgas ir sunkus kelias i laisvę. Svėdasų partizanai/V.Valunta. 1941 m. sukilimui pažymėti. Atstopas F. Apie 1941 metų birželio sukilimą Papilės valsčiaus Klaišių apylinkėje. Kasparas K. Teorinė pasipriešinimo samprata ir klasifikacija.

  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 21 T. 1997 m.

    Svėdasų partizanai (2) / sudarė ir parengė Vytautas Valunta. Indrašius S. Nematomais takais. Lauciūtė G. Per auką tėvynė laisva tepaliks. Litinskas A. Negalėjom likti nuošaly. Čelutka-Nemunėlis L. Mano jaunystės vargai. Palangos gimnazijos 1945-1948 m. pogrindis ir pogrindininkų likimai (2)/sudarė V.Rimgaila. Daukšaitė-Aleksonienė R. Žvilgsnis į praeitį. Jurevičiūtė M. Apie Palangos kuopą. Paškonis A. Marijampolės karo mokyklos kariūno likimas. Prajeraitė-Stankevičienė E. Turėjome gyventi. Pociūnas R. Paminklas tremties ir laisvės kovų aukoms.

  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 22 T. 1997 m.

    Povilas Vaičekauskas. Ne sau šviesą liejom. Veronika Gabužienė. Pasipriešinimo sąjūdžio Jonavos rajone istorijos puslapiai. Kęstutis Balčiūnas. Zanavykuos narsuoliai. Juozas Skaržinskas-Dramblys. Tikėjome Lietuvos laisve. Anelė Devyžytė-Marcinkevičienė-Klajūnė. Juodi debesys virš Dzūkijos. Pirmasis Radviliškio partizanų rinktinės vadas Juozas Šereiva-Arvydas. Valerija Alksnytė-Šereivienė. Viskas atiduota Lietuvai. Antanas Gintautas Bružas. Jungtinės Kęstučio apygardos Povilo Lukšio rinktinė. Antanas Gintautas Bružas. Kaip buvo sekamas, suimtas ir tardomas Povilo Lukšio rinktinės vadas Antanas Ragauskas-Ragelis. Algirdas Šiukščius. Vaikinas nuo Dubingių.

  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 23 T. 1997 m.

    Vincas Žilys. Pirmąkart širdį atveriant. Bonifacas Ulevičius. Vadu gimstama. Tauro apygardos štabo ir Bendro Lietuvos Pasipriešinimo Sąjūdžio Vadovybės dokumentai (Antano Baltūsio-Žvejo vadovavimo periodas). Parengė Bonifacas Ulevičius. Labanoro girios partizanai. Parengė Vylenis Almonaitis. Antanas Valiūnas. Pabiržės partizanai. Irena Lukoševičiūtė-Žemaitienė. Eržvilko partizanai. Jončių šeimos tragedija. Jurgis ir Jonas Šinkūnai. Antanas Šimėnas. Vorkuta 2

  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 24 T. 1998 m.

    Balys Gajauskas. Okupuota Lietuva. Kazimieras Banys. Nemuno-Dubysos-Mituvos trikampio partizanai. Stasė Gedvilaitė-Andriulienė. Mūsų šeimos likimas. Vytautas Dambrauskas. Šiluvos rezistencinės organizacijos įsijungimas į LLA. Kazytė Rašimaitė-Stankienė. Kur jų kapai, Viešpatie? Leitenantas Ignas Šapkūnas. Apie Šatrijos rinktinės partizanus/Parengė Zenonas Jaška. Apie Alkos rinktinės partizanus/ Parengė Zenonas Jaška. Stasė Stanienė-Danilevičienė. O būdavo visaip. Albertas Gargasas. Apie LLA Žemaičių apygardos 43 štabo susikūrimą ir žūtį. Adolfas Preibys. Kardo rinktinė Markulio naguose. Severina Markaitienė. Mūsų partizaninis gyvenimas. Stepas Stepanavičius (Stasys Juodkazis). Kaip sušaudė partizanus. Edmundas Barkauskas. Marijampolės kariūnai. Antanas Gintautas Bružas. 1946 metų Kalėdos Labūnavos dvaro bokšte. Jonas Venckevičius. Palemono partizanų žūties 50-metis. Petras Girdzijauskas. Trečiasis Kęstučio apygardos vadas Henrikas Danilavičius-Vidmantas. Rezistencijos Enciklopedijos puslapius verčiant. Angelė Stučkienė. Spąstai. Balys Juknevičius. Nuo Birutės kalno.

  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 25 T. 1999 m.

    Patarimai, kaip laikytis tardymo metu. Mindaugas Luobikis. Partizanų statutai. Edvardas Guoga-Glaudys. Išėjo broliai tėvynės ginti. Bonifacas Ulevičius. Kapitono Jurgio Valčio laisvės kovotojai Šakių aps. Leonas Pališkis. Pašventę jaunystę už laimę Tautos. Juozas Puslys. Dievo ir tėvynės meilės vedami. Janina Vytautė Januškienė. Nulaužti ąžuolai... Antanas Baužys. Plungės gimnazistai laisvės kovoje. Alfredas Jonušas. 1941 m. birželio 25 d. mūšis prie Biržulio ežero. Antanas Dundzila. Jaunime Budėk! Jonas Venckevičius. Stipresni už mirtį. Petras Girdzijauskas. Prisiminimai iš Mordlago

  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 26 T. 1999 m.

    Partizanų statutai Parengė Mindaugas Luobikis. Balys Gajauskas. Laiškai iš Kučino. Albina Treigytė. Toks mano likimas. Kęstutis Lakickas. Amžina šlovė didvyriams! Pijus Krušinskas. Pakaunės partizanai. Laisvės kovos ir tragedijos Biržų rajone. Parengė Erena Aukštuolienė. Janina Jalinskaitė-Kluonienė. Kovok! Juozas Matusevičius. Sovietinės valdžios ir okupacinės kariuomenės padaryta žala lietuvių kultūros paveldui 1940-1941 metais. Bonifacas Ulevičius. Kario dalia. Rezistencijos Enciklopedijos puslapius verčiant. Petras Girdzijauskas. Kęstutėnų patriarchas. Vidmantas Vitkauskas. Dar viena knyga apie Pasipriešinimo metus. Naujos Laisvės kovų archyvo bibliotekos knygos.

  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 27 T. 2000 m.

    Albinas Milčiukas-Tigras. Siekiant laisvės. Dienoraštis. Liudvika Kaminskaitė-Kelpšienė-Kuosa. Buvome pasiryžę mirti. Stefa Jakubonytė-Jakubonienė. Stiklo būrys. Elena Bisturytė-Budrienė. Žemaitkiemio apylinkės Valų kaimo partizanai. Stasys Valaikis. Žuvo už Tėvynę. Kotrina Kilienė-Brodulskaitė. Partizanų ir rėmėjų šeima. Kunigas Jonas Burneika. Stasys Valaikis. Vytautas Strazdas-Bebras. Antanas Jakutis. Apie Rapolą Jakutį. Genovaitė Zurzaitė-Varkauskienė. Paskutinis susitikimas su tėveliu. B rinktinės (Plieno) partizanų sąrašas. Petras Girdzijauskas. Juodgirio mūšis. Elena Kreivėnienė. Lašų sukilimas.

  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 28 T. 2000 m.

    Apie pirmąsias Kėdainių krašto partizanų kautynes. Mūšis Valatkaičių pelkėje. Povilo Ligeikos prisiminimai apie brolį Antaną-Perkūną. Liongino Meškausko - Sakalo prisiminimai. Žudynės Ruseinių kaime. Labūnavos kautynės ir po to sekę išdavystės. Birutės būrio vadas Antanas Kvedaras-Tautvydas ir jo partizanai. Juozas Paliūnas-Rytas. Jo veikla, sekimas ir žūtis. KGB agentai, informatoriai, skundikai. MGB agentai: išdavystės ir bausmės. Kalėjimuose ir lageriuose

  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 29 T. 2001 m.

    Petras Vėlyvis, Vytautas Vyšniauskas. Prieš smurtą ir priespaudą. Partizanai Žuvinto paliose 1944-1951 m. Partizaninis sąjūdis Salamiesčio apylinkėse. Parengė Vygintas Dragūnas. Bronislavas Latvys. Žvyruotas kelias. Marija Tarvydienė. Apie brolį Stanislovą-Lapą ir mus visus. Celestinas Ajauskas, Kazimieras Banys, Vytautas Bukauskas, Adomas Lukaševičius. Partizanų vadą Antaną Bakšį-Germantą prisiminus. Kazimieras Banys. Nemuno-Dubysos-Mituvos trikampio (Kęstučio apygardos Vaidoto rinktinės) partizanai. Antanas Valiūnas. Kelionė į Nežinią. Antanas Gintautas Bružas. Mato Mažeikos šeimos ir sodybos Ruseinių kaime sunaikinimas. Antanas Gintautas Bružas. Partizanai broliai ir seserys Lisiai. Bonifacas Ulevičius. Tauro apygardos vadas Viktoras Vitkauskas-Saidokas, Karijotas. Pranas Petkevičius-Kariūnas.

  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 30 T. 2001 m.

    Petras Girdzijauskas. Laisvės gynėjas. Petro Paulaičio biografijos bruožai. Balys Gajauskas. Nuteisti už Lietuvos nepriklausomybės siekimą. Doc.Kazys Strazdas. Balninkiečių rinktinės Nikodemo Liškausko-Beržo būrio laisvės kovos. Gražina Marija Stanionytė-Zujienė . Komunizmo nusikaltimai Lietuvos Raudonojo Kryžiaus organizacijai. Stasys Mačiulis. Keturių valandų mirties šokis. (Tankų ataka). Už Lietuvą atidavė viską. Iš partizano Liudo Sudeikio prisiminimų. Parengė Zuzana Stunžėnienė. Petras Čepkauskas. Čepkauskų šeima. Augustinas Švenčionis. Skleidęs šviesą. Andrius Rondomanskis, Kęstutis Pluščiauskas. Lietuvos Laisvės Armijos politinė mintis ir valstybinė idėja. Zigmas Juozas Tamakauskas. Jaunimo tautinės savimonės pasireiškimas sovietinės okupacijos metais. Andrius Dručkus. Paminėta Vytauto apygardos vado Balio Vaičėno-Pavasario žūtis. Adomas Bartusevičius-Narsuolis. Parengė Vilija Jakučiūnaitė. R.Strazdas. Apie ltn. Mykolą Kazaną ir kitus.

  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 31 T. 2002 m.

    Irena Montvydaitė-Giedraitienė. Žemaičių priesaika: partizanų vadas Vladas Montvydas-Žemaitis ir jo kariai. Mečislovas Vitkus. Nepriklausomybės atgavimo keliu žengiant. Marta Vyšniūnienė. Partizanų ligoninės seselė. Eugenija Ivanauskaitė-Ennukson. Tvirtai pasiryžęs apginti tėvynę. Vladas Meškauskas. Jurbarko partizanai. Dar kartą apie kpt.Juozą Čeponį. Parengė Feliksas Tiškus. Angelė Laurinavičiūtė-Dabašinskienė. Mane vadino Rūta. Doc.Kazys Strazdas. Lietuvos laisvės kovos ideologas. Elena Pakalniškytė. Išėję nesugrįžta. Vladas Meškauskas. Mes - "lagų" žmonės. Balys Juknevičius. Liudija grįžę. Tamara Grigorjeva. Balchašlago kaliniai. Humoristinės partizanų dainos ir eilėraščiai.

  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 32 T. 2002 m.
     
    Eugenijus Ignatavičius. MES NEBUVOME BĖDOS VAIKAI. Apmatai partizanų vado Juozo Kasperavičiaus portretui. Petras Girdzijauskas. Paskutinė Kęstutėnų užduotis. Danutė Jarmalaitė-Pauliukonienė. AUDRŪNAS. Kęstučio apygardos štabo narys, mokytojas Stasys Jarmala (Vincas Ulevičius)-Šarūnas, Briedis, Audrūnas. Petras Girdzijauskas. Kankinė-didvyrė Onutė Preilauskaitė. Albinas Raudonis. Akmenyje iškaltos penkios pavardės. Jonas Žičkus. Neįvykdyta užduotis. Petras Girdzijauskas. Batakių būrio vadas Jonas Strainys-Saturnas. Petras Girdzijauskas. Kadagio kuopos, būrio vadas Antanas Jonikas-Rolandas, Liutauras, Daktaras. Petras Girdzijauskas. Pirmasis Paupio būrio vadas Kazys Tamulis-Kulkys, Senis. Petras Girdzijauskas. Paupio būrio ir rinktinės štabo apsaugos grandies vadas Jonas Starkus-Maželis. Antanas Kisielius-Mikutis. Pavidaujo būrio vadas Telesforas Kisielius-Bitinas. Petras Girdzijauskas. Lydžio rinktinės žvalgybos skyriaus ir štabo apsaugos būrio vadas Antanas Stoškus-Raila. Antanas Kisielius-Mikutis. Lydžio rinktinės pirmosios (Kadagio) kuopos vadas Gaudentas Kisielius-Tomas, Arėjas. Doc.Kazys Strazdas. TRYS PASAKOJIMAI APIE DIDŽIOSIOS KOVOS APYGARDOS B RINKTINĖS PARTIZANUS. DIDŽIOJI A RINKTINĖS PARTIZANŲ LAISVĖS KOVA. Prisiminimus parengė Salomėja Užupienė-Rūta. Apie Taparauskus. Eugenijus Taparauskas. LAISVĖS KOVŲ IR KANČIŲ KELIAI BIRŽŲ KRAŠTE. Prisiminimus parengė Erena Aukštuolienė. Juozas Matusevičius. Nepriklausomos spaudos naikinimas ir sovietinės informacijos priemonių kūrimas 1940-1941 m. Partizano eilėraščiai. Parengė Rimvydas Racėnas.
     
  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 34 T. 2003 m.

    Arvydas Anušauskas. Pratarmė. Česlovas Kavaliauskas. Norilsko sukilėlių himnas. Bronius Zlatkus. Norilsko Vyčiai. Lietuviai Norilsko lageriuose. Kazimieras Vezbergas. Šiaurės vėtrose. Vytautas Kaziulionis. Kruvina kelionė pragare. Irena Martinkutė-Smetonienė. Pasipriešinimas GULAG’e. Ala Makarova. Norilsko sukilimas. Kodėl 1953-iųjų metų vasaros įvykius Norilske mes vadiname „sukilimu“?  Edvardas Burokas. Išsilaisvinimo kovų pėdsakais. Edvardas Svilainis. 1955 m. streikas Vorkutos 40-ojoje šachtoje. Juozas Butrimas. Rečlagas. 1953 m. streikas Ajač Jagoje. T. Romankova. 1953-iųjų kruvinasis rugpjūtis. Bronius Zlatkus. Kengiro sukilimas. Vytautas Kaziulionis. Kaip mes buvome šaudomi. Eugenyus Ignatavičius. Pogrindis spygliuotų vielų užtvarose. Vincas Gurskis. Laisvės šūksniai prie Balchašo.

  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 35 T. 2003 m.

    Jonas Petkevičius, Vytautas Urbikas. Mirti buvo per anksti. Zenonas Rombergas. Prisiminimai apie LLA narių apmokymą vokiečių žvalgybos daliniuose 1944-1945 m. Irena Montvydaitė-Giedraitienė. Kęstučio apygardos Butageidžio rinktinės Šalnos tėvūnijos Jūros (Žalgirio) būrio partizanų likimai. Ona Lešinskaitė-Akacija. Mano partizaninis kelias. Petras Girdzijauskas. Kovos tikslas - laisvė ir nepriklausomybė. Aurelija Malinauskaitė. LLA Vyties (Vytenio) rinktinė. Petras Girdzijauskas. Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės štabo vadas Vladas Gečas-Tonis. Doc.Kazys Strazdas. Jono Čereškos šeimos tragedija. Gražina Zujienė. Dr.Antanas Garmus ir Lietuvos Raudonsis Kryžius pirmosios sovietų okupacijos metais. Bronius Valaitis. Tie metai juodi... Kengyro sukilimas. Sofija Dargužytė-Graužinienė. Tremtyje. Andrius Rondomanskis. Ad majorem LLA gloriam. Dr.Vincas Žilėnas. Gydytojas, pamynęs žmoniškumą!

  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 33 T. 2003 m.

    Partizano mintys apie demokratiją. Parengė B.Šidlauskienė. Vaidoto grupės nežinomo partizano dienoraštis. Vaidoto grupės partizano Broniaus Vasiliausko-Bevardžio dienoraštis. Parengė B.Ulevičius ir H.Rimkus. Antazavės mūšis; Nežinomo partizano užrašai. Parengė K.Kasparas. Jonas Žičkus. Dar kartą apie Petrą Paulaitį. Petras Girdzijauskas. Dar kartą apie Petrą Paulaitį ir jo laiškus iš Dubravlago. Petro Paulaičio laiškai Nijolei Sadūnaitei. Algirdas Radzevičius-Lapas. Mano jaunystės metai. Algimantas Morkūnas. Šeimos likimas. Bonifacas Ulevičius. Viltis žūsta... paskutinis. Kazys Strazdas, Linas Šmigelskas. Alfonsas Saugūnas-Žaibas. Jonas Ančerevičius. Vladas Kuročka-Dūdelė. Balys Gajauskas. Tolimoji Inta. Anelė Karkauskaitė. Martynas Karkauskas-Dievaitis. Polė Karkauskienė-Dievaitė. Birutė Baronienė. Pranas Pavilonis. S.K.Žemaitis. Juozas Grušys-Žilvinis (1915-2002).

  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 36 T. 2004 m.

    Janina Semaškaitė. SKAITYTOJUI IR MANO HEROJAMS. JUOZAPAS FRIČAS IR "JUTIS" KELIAI. Kazimieras Kalpokas. MANO LAIKAS - KARIO LIKIMAS. Konstantinas-Kostas Jasinevičius. KAM SKAMBĖJO LAISVĖS VARPAS. Feliksas Mažeikis. AR ĮAMŽINSIME JŲ VARDUS?. Povilas Mateikis. KUR SUPASI ŽEMĖ IR ŠLAMA ŠIMTAMETĖS LIEPOS. Anelė Varnaitė-Paškevičienė. MIRTIES KELIAIS Į POŽEMIO MIESTĄ. Bronė Pupeikytė-Birutė. BALTO RŪKO SKRAISTĖ. Antanina Masteikienė. LAUMĖS JUOSTĄ MAŽYLIUI ĮDĖJO. Bronė Kaselienė-Našlaitė. RYŠININKĖ. Alma Poškaitė. MUMS REIKIA SUSITIKTI. Česlovas Kazakevičius. KALVIO SŪNŪS. Zenonas Liutkus. KUO GYVENO LAGERIŲ IMPERIJA. Onutė Akelaitė. VAKARAI SU ONUTE. Liudvika Marūnienė. ŠIAURĖS GOLGOTA. Stasys Untulis. MEILĖS IR ILGESIO EILĖS TĖVYNEI.

  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 37 T. 2005 m.

    Pranas Aidukas. Ilga kelionė namo. Veronika Aleliūnaitė-Bernatonienė. Gyvoji istorijos ašara.  Dienoraštis apie 1944-1946 m. Panevėžį. Laiškų knyga. Panevėžys-Pečiora, Pečiora-Panevėžys 1946-1954 m. Leonas Juškevičius. Autoportretas artimiesiems. Antanas Mozeris. Su partizanais. Kazimieras Algirdas Pečiukonis, Aurelija Griciūtė. Prisiminimai apie partizaninę veiklą ir lagerinę kančią. Jonas Strumskis. Parengė Zuzana Zimaitienė.

  • Laukit, sugrįšim laisve nešini

    ANDRIUS DRUČKUS