LAIŠKŲ KNYGA. PANEVĖŽYS-PEČIORA, PEČIORA-PANEVĖŽYS 1946-1954 M.
Išvežimas iš tėvynės
Jono Bernatonio (m.1986) “nusikaltimas” - laikraštėlių “Į Laisvę” vežiojimas iš Kauno į Panevėžį. Tai buvo vokiečių okupacijos metais... Kratos metu rastos kelios antitarybinės knygutės, kišenėje - maldaknygės ir rožančius... Ir po devynių kalinimo mėnesių - vežimas.
1946-ųjų liepos 26-oji. Iš Vilniaus išvežami politiniai kaliniai. Tarp jų ir Jonas Bernatonis. 1946-ųjų rugpjūčio 5-ąją pasiekta Pečiora.
Ilgai nežinojome, kur išvežė. Pagaliau brolis gavo laišką, tik adresas dar laikinas. Siunčiame laiškus, laikraščius. Nueis-nenueis? Nežinia. Jo sesuo siunčia siuntinį, kuris pirmasis, kaip gelbėtojas, bus ten gautas. Sužinome - vieta nepasikeitusi, tik užrašas truputį pakeistas.
Taigi - ryšys yra!
Ir nusities lyg Paukščių takas ilgas ilgas kelias: Panevėžys-Pečiora, Pečiora-Panevėžys.
Kas tada galėjo pagalvoti, kad ant mano stalo gulės per pusantro šimto laiškų, per aštuonerius metus, iš Pečioros. O kiek dar atvirlaiškių! Išliko ir dauguma mano laiškų nuorašų, kartais tik juodraščių.
Atėjo laikas, kai galėjo rašyti kiek nori, tik cenzūra buvo griežta. Nedaug ką galėjo pasakoti apie kančią. Teko rašyti net pagiriamąjį žodį (kad tik laiškas pasiektų Tėvyne) arba kokį žodį, vos įžiūrimose kabutėse. Bet prasiverždavo ir kančia, kartais nežymiai, kartais labai skaudžiai. O jei retkarčiais pasitaikydavo, kad laišką kas nors galėdavo įmesti į laisvųjų pašto dėžutę - jis greičiau ateidavo ir turbūt netikrintas. Bet tai - retenybė.
“Mes čia esam tikrai gerai aprūpinti. Tik, žinoma, kūno atžvilgiu esu panašus į dėdę Griaučių”. Pečiora, 1947 I 22
Nemaloni šiaurė įsiviešpatauja kartu ir dūšioje. Taip ir jautiesi dar labiau prislėgtas sunkia sunkia velėna, uždarytas it į gilų bešviesį požemį...
Ir jeigu ne tikėjimas į Amžinąjį Gyvenimą, Amžiną Meilę, Motiną ir turėjimą brangių sau asmenų, nežinia ką vargšas žmogelis padarytum!
Ir taip viltis, viltis į ką nors vis pakelia dvasią, apšviečia tamsią, juodžiausią padėtį”. Pečiora, 1947 X 14
Mes lyg gyvi lavonai... atskirti nuo pasaulio, atskirti nuo meilės, nuo grožio, išplėšti nuo dvasinio gyvenimo... ”Pečiora, 1953 I 23
Skaitykime šiuos laiškus. Jie kalba į mus po penkiasdešimties metų.
Skaityti daugiau: LAIŠKŲ KNYGA. PANEVĖŽYS-PEČIORA, PEČIORA-PANEVĖŽYS 1946-1954 M.