DAINAVOS APYGARDOS DZŪKŲ RINKTINĖS VAIDOTO GRUPĖS PARTIZANO BRONIAUS VASILIAUSKO-BEVARDŽIO DIENORAŠTIS
Dienoraštį pradėjau vesti nuo 1947 metų. Ką prisiminsiu, parašysiu ir iš 1945 metų gyvenimo.
Tėvų netekau 1945 m. gruodžio mėn. - juos išvežė į Rusiją. Atsitiktinai likęs Lietuvoje iki 30 d. slapsčiausi. 30 d., vienos pažįstamos panelės padedamas, susisiekiau su partizanais ir buvau priimtas į jų gretas. 31 d. naktį su grupe partizanų išėjau į žygį.
Partizaninis gyvenimas man patiko. Miško stovykloje gyvenome apie 15 vyrų. Iki šv.Kalėdų nieko ypatingo neįvyko. Atėjo Kūčios. Kūčių dieną grupės vadas atvedė mus į Aukštąjį Balbieriškį pas vieną komunistą. Turimomis žiniomis pas jį turėjo atvažiuoti istrebiteliai pasiimti šventinio šnapso. Jų laukėme išsidėstę pas du ūkininkus. Atėjo vakaras. Istrebiteliai neatvažiavo, ir mes pasitraukėme į mišką. Grįžę į stovyklą, išsivalėme ginklus ir išėjome į kaimą valgyti Kūčių. Po vakarienės aš su Bijūnu išėjome švęsti šv.Kalėdų. Buvo ramu. Rusai per šventes apylinkėse nepasirodė ir į stovyklą grįžome tik ketvirtą dieną. Stovykloje radome grįžusį tik vieną partizaną. Kiti susirinko tik rytojaus dieną. Artėjo Naujieji metai.
Naujų metų sutikti išėjome visas pirmas būrys. Sutikimas buvo labai linksmas ir gražus.