JO GARBĖ NETURĖTŲ IŠBLĖSTI
ŽIVILĖ MAKAUSKIENĖ
- Mielas Algirdai, siunčiu Tau savo nuotrauką, kad Tu niekad nepamirštum mano padarytų darbų dėl Jūsų Dzūkų krašto, - tokią dedikaciją Seinų krašto lietuviui Algirdui Nevuliui užrašė Vilniaus krašto lietuvis, Štuthofo koncentracijos lagerio kalinys, Kazys Rakūnas. Likimas jį atvedė į Sūduvos kraštą, su kuriuo nebeatskiriamai susijo visas jo gyvenimas Lenkijoje. Seinų-Punsko krašto lietuviams, kurie Rakūną pažino kaip Kazį Markauską ir nepiktai pravardžiavo jį Mostele (gal dėl jo polinkio gydyti žmones tepalais), jis yra pirmiausia kovotojas dėl lietuvių teisių Seinų, Smalėnų bei Punsko bažnyčiose.
Kazimieras Markauskas (1987 m.) ir kalinys Stutthofo lageryje (1945 m.).
Paslaptinga mėlyna valiza
Prisimenu, vaikystėje pas tėvus kartais užsukdavo keistokas žmogus - aukštas ir tiesus, nors jau nebejaunas, nepaprastai švarus ir senamadiškai elegantiškas, asketiškos išvaizdos, truputį šlubuojantis, keistos laikysenos, kurioje, nežinau, ko buvo daugiau : išdidumo ar konspiracijos. Mostelė - taip jį visi nepiktai pravardžiavo - nesiskyrė su tamsiai mėlina nemaža valizėle. Mums, vaikams, tuomet labiau rūpėjo ta paslaptinga valiza, nei jos savininkas. Nors tėvai griežtai draudė peržengti svečio kambario slenkstį , vieną kartą abi su sesute, nutaikiusios gerą progą , užmėtėme akį į tą valizėlę. Ir baisiai nustebome, kai atidariusios pamatėme ant dugno tik žalią obuolį , kaklaraištį ir du baltus vokus.
Praėjus trisdešimčiai su kaupu metų, vėl pamačiau tą valizą, tik jau sunaikintą , apiplyšusią . Ją atidaryti leido man Kazio Rakūno testamento vykdytojas Algirdas Nevulis. Mėlynoje valizoje buvo keliasdešimt sąsiuvinių , laikraščių iškarpos, laiškai, sąskaitos. Tai ir viskas. Visas užgyventas Štuthofo kalinio turtas. Tik tiek.