VYTAUTAS ANTANAS DAMBRAVA
Ambasadoriaus dr. Vytauto A. Dambravos kalba, pasakyta 1999.01.30 Los Angeles Lietuvių Fronto bičiulių studijų savaitgalyje
Amb. Vytautas A. Dambrava skaito paskaitą Los Angeles LFB pol. studijų metu. Nuotr. J. Pupiaus.
Nuo Lietuvos ir nuo didžiųjų išeivijos židinių mane bent laikinai skiria dideli nuotoliai. Nežinau, ar ši padėtis man kenkia ar mane gelbsti. Nepalietus ranka žaizdos, yra sunku viską objektyviai vertinti. Tačiau, stebint iš perspektyvos mūsų meto reiškinius, galbūt trumpa analizė ir kritiškas žvilgsnis yra naudingi.
Šių laikų oportunistai, suprantama, nenori būti tuo vardu vadinami - jie surado savo stabams kitus vardus. Ir ne vienas mūsų moderniame, numoralėjusiame pasaulyje klausiame, kiek beliko mumyse idealizmo? Kodėl idealizmas blėsta? Kaip ilgai jis išsilaikys ir ar pajėgsime jį sugrąžinti atgal į mūsų gyvenimą? Tai apokaliptinis nuogąstavimas, primenąs Kristaus žodžius švento Luko evangelijoje: „Ar atėjęs Žmogaus Sūnus beras žemėje tikėjimą?"
Visi, be išimties, savyje nešiojame gėrio ir pikto pradus. Idealizmas ir oportunizmas yra ne kas kita, kaip tų pačių priešiškų jėgų - gėrio ir blogio - apraiškos mumyse. Kova tarp gėrio ir blogio tęsiasi visą gyvenimą, ir nuo mūsų pačių priklauso, kuri tų jėgų liks nugalėtoja. Toje dvikovoje glūdi žmogaus gyvenimo prasmė; ji apsprendžia kiekvieno likimą amžinybėje.
Pasaulis mamonos šimtmetyje mūsų akyse nesulaikomai rieda bedugnėn. Rieda jon oportunistai, kurie vergiškai taikosi prie kiekvienos padėties, ieškodami naudos, rieda ir apsimetėliai idealistai, kurie, rodydamiesi avių kailyje, viduje jau yra tapę plėšriais vilkais... „Juos pažinsite iš vaisių" - sako ir mus įspėja Kristus.
* * *
Kai aš buvau jaunas, turbut nė nežinojau žodžio „oportunistas", tik nuolat girdėjau žodžius: idėja, idealas, idealizmas, idealistas. Tie, sakyčiau, šventi žodžiai buvo kartojami ir šeimoje, ir mokykloje, ir bažnyčioje.
Skaityti daugiau: IDEALIZMAS IR OPORTUNIZMAS LIETUVOJE IR IŠEIVIJOJE
Vien ašarų neužtenka
Skaitant Janinos Semaškaitės straipsnį "Balto rūko skraistė" (Į laisvę Nr. 128) man nuriedėjo ne viena ašara. Bet to neužtenka. Kilo mintis, ar nebūtų galima iš autorių gauti adresus ne tik tos straipsnyje taip šiltai aprašytos partizanų ryšininkės Bronės Pupeikytės, bet ir daugelio kitų laisvės kovotojų, minimų "Į laisvę" žurnalo numeriuose.
Rožė Šomkaitė, So. Orange, NJ
Paminklai - Lietuvos istorija
Ačiū, kad žurnalą mums siunčiate. Jis labai Lietuvoje laukiamas. Visuomet įdomu, ką rašo V. Volertas, P. Jurkus, J. Semaškaitė ir kt. Lietuvoje kultūrinė spauda merdi: trūksta ne tik lėšų, bet ir spaudos darbuotojų, kurie būtų pasišventę "vardan tos Lietuvos".
Štai ir mūsų Zanavykuose -Šakiuose buvo pastatytas, nors ir kuklus, Lietuvos Himno autoriui dr. Vincui Kudirkai paminklas. Nuo jų nenori atsilikti ir vilkaviškiečiai, nes iš jų žemės kilęs šis Didysis Varpininkas. Tačiau mūsų spaudoje pasirodė rašiniai, kad žmonės neturi ko valgyti, o čia statomi paminklai. Tik neteko girdėti, kad iš bado būtų miręs nors vienas suvalkietis. O tokie paminklai labai reikalingi - tai Lietuvos istorija, kuri juk buvo sunaikinta sovietmečiu mūsų žmonių sąmonėje.
Eduardas Plečkaitis, Vilkaviškis
Skaityti daugiau: SKAITYTOJŲ ŽODIS