ROŽANČIAUS KARALIENEI
POEZIJOS HORIZONTAI
Lacrima
Atverk man lūpas, Motina Mergele,
Kad aš galėčiau garbinti Tave,
Leisk padėkoti Tau už savo kelią
Ir už malones, plaukiančias srove.
Šauki mane, rankas meiliai ištiesus,
Į saugų krantą per kovų audras,
Patraukė sielą laimės toliai šviesūs -
Ir ji kelionėj atilsio neras.
Giedosiu Tau, kol vakaro šešėliai
Šios žemės dieną gęstančią lydės...
Gražesnei dienai Tu mane prikėlei
Apsupus meile Motinos širdies.
Tau mano meilė, jėgos ir gyvybė,
Tau mano sielos amžina ramybė.
(Iš kn. Švč. Mergelės Marijos litanija. Sonetai.)
