NE TAU, NE TAU
IŠ VYNMEDŽIO ŠAKELĖS POEZIJOS
Ne tau, ne tau, žemele miela,
Širdis karštoji sukurta.
Ne tau pavergti mano sielą,
Ne tau, ne tau ji paskirta.
Žinau, Aukščiausias mane leido
Palietęs ugnimi dangaus.
Ir pažymėjęs mano veidą,
Man vardą suteikė žmogaus.
Jis pats išpuošęs pamylėjo,
Paskyrė mane dėl savęs.
Man amžių laimę pažadėjo
Ir pats su meile ten įves.
Vien Jo beieško mano siela,
Be Jo vien ilgisi širdis...
Ne tau skirta aš, žeme miela,
Ne čia, ne čia širdis atgis.
Sudieu! Sudieu! Graži žemele,
Tavyj gyvensiu, bet ne tau -
Malonė mano sielą kelia,
Kur laimę amžiną matau.
Skrendu tad aš sparnais malonės,
Kur giesmės skamba angelų,
Į juos panašūs tapę žmonės
Aukščiausiam gieda giesmes jų.
(1922 m. Palanga, ant Birutės kalno)
