Palaimintasis Jurgis Matulaitis
Aukoju Tau, Viešpatie, mano Dieve, visus savo darbus, vargus, rūpesčius, visus nemalonumus, sunkenybes, kryžius. Duok, Dieve, kad Tau ir Tavo Bažnyčiai dar daug galėčiau dirbti, vargti ir kentėti.
Duok, kad sudegčiau kaip ta žvakė ant altoriaus nuo darbo kaitros ir meilės ugnies Tau ir Tavo Bažnyčiai.
Ačiū Tau, Viešpatie, kad mane išvedei iš šio pasaulio, kur klaidžiojau, o gal ir kitus klaidinau, - tai vis neva iš uolumo. Tu, Viešpatie, atitaisyk.
Už visas malones, kurias Tu man suteikei, dėkoju. Koks Tu, Viešpatie, dosnus! Kaip gausiai dalini savo malones mums, nevertiems sutvėrimams!
Dieve, mano Dieve, kaip saldu Tau tarnauti! Kas bus Tavo danguje, jei čia, ant žemės, tokiomis saldybėmis sielą pripildai. <...> Kad ne Tavo galybė, regis, numirtum iš tos meilės, iš tų saldybių. Viešpatie, koks nuostabus esi! <...> Norėčiau iki paskutinio kraujo lašelio pasiaukoti už Tave, viską atiduoti, visko išsižadėti, - ir gyvenimo, ir visko, - kad tik Tavo garbė augtų ir Tavo Bažnyčia tarptų ir kiltų...
(Užrašai, 1913. 1911 m.)
