Lietuviai Kariai Laisvajame Pasaulyje
Gauta žinia, kad Mardvijoje, Fotmos priverčiamo darbo stovykloje, mirė Lietuvos kar. savanoris kpt. Jonas Steikūnas. Jis buvo kalinamas Lietuvoje ir Sibire. Lapkričio 12 d. Čikagoje mirė Balys Pupalaigis, buvęs Lietuvos kar. 5 pulko karys, šaulys ir spaudos darbuotojas. Povilas Jocas, buvęs Karo policijos puskarininkis, žuvo spalio 10 d. Kanadoje, ties Torontu, gyveno Montrealyje. Sav.-kūrėjas E. Sinkevičius mirė lapkričio 17 d. Worcesteryje, sulaukęs 68 m. Spalio 8 d. mirė Konstantinas Andrijauskas, Dariaus ir Girėno posto narys. Jis, karinėm iškilmėm, buvo gražiai palaidotas Liet. šv. Kazimiero kapinėse. Visų mirusių šeimoms ir artimiesiems reiškiame užuojautą.
Detroito jūros šaulių švyturio kp. šaulys Algirdas Norkūnas tarnauja Amerikos kariuomenėje, kur už gerą šaudymą buvo atžymėtas augščiausiu ženklu.
Mjr. Martynas Lidys
— Plk. ltn. Antanas Vaitiekūnas Azorų salose dirba karinio inžinieriaus darbą.
— Sav.-kūrėjas Konstantinas Petrauskas, kuris yra darbštus skyriaus veikloje ir mūsų spaudoje, šiais metais surinko 10 naujų “Kario” prenumeratų Čikagoje. Kad taip pasidarbuotų kiekvienas ramovėnas, “Karys” galėtų lankyti daugelį šeimų.
— Serž. Lewis Striupas, atvyko į Čikagą pas savo tėvelius atostogų.
— Mjr. Martynas Lidys jau antrą kartą yra Pietų Vietname ir antrą kartą sužeistas. Už pasižymėjimus kautynėse buvo apdovanotas “Purple Heart” medaliu ir kt. atžymėjimais.
— Dr. J. Vidžiūnas atliko taikos misiją Pietų Vietname. Dirbdamas 2 mėn. Que Nhon ligoninėje, jis įvedė naujos tvarkos, pagerinimų ir lankė raupsuotųjų vaikų koloniją. P. Vietnamo spauda apie jį plačiai rašė.
— Jonas Baškauskas, ištarnavęs 6 metus Amerikos armijoje, grįžo į Čikagą sveikas, nors jam teko ilgai būti ir Vietnamo frontuose. Jis sugrįžo atgal į šaulių Vytauto Didžiojo kuopą toliau veikti.
— Kūrėjas-sav. Juozas Grybauskas, kuris gyvena Hot Springs, Arkansas valstybėje, organizuoja savanorius ir šaulius į vienetus.
— Loreta Žemaitytė, baigus Kennedy augštesniąją mokyklą, įstojo į JAV aviacijos tarnybą. Apmokymą atlieka Lackland aviacijos bazėje, — Texas.
— Ukrainiečių Karo Veteranų s-gos c.v. ir jų Čikagos skyriaus valdyba paskyrė 25 dol. Bražinskų laisvinimui. Ukrainiečiai labai nuoširdžiai dalyvauja mūsų kariuomenės šventėse, net programose.
— Plk. J. Tumas, buvęs Červenės kankinys, yra sunkiai susirgęs. Ilgą laiką jis buvo ligoninėje, o dabar namuose.
Inž. plk. ltn. JONAS MATONIS-MACULEVIČIUS
išlaikė valstybinius egzaminus Mass. valstijoje ir įsigijo registruoto profesijos inžinieriaus (Reg. Professional Engineer) titulą ir teises projektuoti, tvirtinti projektus ir vykdyti neriboto dydžio trobesių, tiltų ir kt. statybas.
Reg. prof. inž. Jonas Matonis yra baigęs Lietuvos Karo mokyklą ir Augšt. Karo Tech. kursų Statybos skyrių, kur gavo karo techniko ir statybos techniko laipsnius. Būdamas kariuomenėje lankė Vytauto Didžiojo universiteto teisių ir technikos fakultetus, ir įgijo statybos inžinieriaus laipsnį. Be tiesioginių pareigų kariuomenėje buvo lektorium Karo mokykloje ir Augšt. Karo Tech. kursuose; nuo 1928 iki 1940 m. buvo “Kario” redakcinės kolegijos narys technikos sričiai; reiškėsi spaudoje Lietuvoje ir Amerikoje, — vien Liet. Enciklopedijoje yra tilpę virš 100 jo straipsnių įvairiais technikos klausimais.
JAV su šeima gyvena nuo 1949 m. Iki 1969 m. rudens dirbo projektuotoju - tikrintoju garo jėgainių statybos bendrovėje Riley Stoker Corp., Wor-cesteryje, Mass.
Gruodžio 21 d. Čikagoje mirė Jonas Tamošaitis, I Pasaulinio karo veteranas. Buvo palaidotas V. Vokietijoje Holdesheimo kapinėse spalio 24 d. Ilgus metus jis tarnavo lietuvių sargybų kuopose, buvo 67 m. amžiaus. Gruodžio 28 d., nuo sunkios ligos mirė William Kazlauskis, gyv. Čikagoje, sulaukęs vos 47 m. amžiaus, II Pasaulinio karo veteranas, pilotas navigatorius. Montrealyje, gruodžio 22 d., mirė policijos leitenantas Eduardas Lenkaitis.
— Sgt. Walter Sabaliauskis, pasižymėjęs P. Vietnamo kare, apdovanotas Bronzos žvaigždės ordinu ir kitais žymeniais, jau trečią kartą grįžo iš Vietnamo ir paskirtas į West Point, N. Y., JAV Karo akademiją instruktorium.
— Kpt. Stasys Ripskis, tarnavęs P. Vietname parašiutininkų daliniuose, dabar dirba V. Vokietijoje, prekybos atstovybėje.
— Stela Pavilionis, Amerikos J. Swift legiono posto pagelbinio moterų vieneto pirmininkė, suorganizavo dovanas, paruošė pakietėlius ir įteikė prieš Kalėdas West Side ligoninėje esantiems karo veteranams. Hynes veteranų ligoninėje yra ir lietuvių, seniau juos aplankydavo lietuvės, nesigirdi, kad dabar tas būtų daroma.
— Mykoias Maldėnas, kurio tėvai gyvena Marquette Parke, Čikagoje, dabar yra 6 pėstininkų brigadoje, P. Vietname, Chu Lai apylinkėje. Jis buvo pakeltas į Sp/4 laipsnį.
— Karininkas VI. Gedmintas, kuris dirba Belgijoje, buvo nuvykęs į Nottinhamo lietuvių rengtą Lietuvos kar. šventės minėjimą lapkr. 28 d. ten skaitė paskaitą apie lietuvių jaunimą JAV. Jo paskaita buvo išspausdinta “Nepriklausomoje Lietuvoje” kalėdiniame numeryje.
— Vytautas Kamantas yra išrinktas JAV LB Tarybos pirmininku. 1951-53 m., kai vyko Korėjos karas, jis tarnavo JAV kariuomenėje.
— Sav. kūrėjas Alfonsas Liškevičius, invalidas, gyv. Čikagoje, buvo paguldytas Loretos ligoninėje, jo pažįstami jam linki greitai pasveikti.
— Lionginas Kublickas, kuris prieš eilę metų pabėgo į Švediją, kartu su dviem kitais jūrininkais, parašė S. Kudirkos reikalu straipsnius ir laiškus sen. Percy, sen. Stevensonui ir adm. Bendes. Jie atsakė ir apgailestavo, kad taip įvyko.
— Mjr. Robertas Aleksiūnas yra išvykęs į V. Vokietiją dviems metams tęsti armijoje tarnybą. Ten gyvena ir jo šeima.
— Sgt. Geris Statkus yra P. Vietnamo šiaurinėje dalyje. Jam, kartu su kitais JAV kariais, tenka daug vargo pakelti per ten užeinančias liūtis, kai ištisai ilgai lyja iki prilyja 100 inčų. Jis apie tai parašė TODAYS dienraščiui Čikagoje.
— Kun. L. Sabalis, Green Baret dalinių kapelionas, grįžo iš P. Vietnamo, ten jis aplankė 17 stovyklų. Kun. Sabalis yra apdovanotas net dviem Bronzos žvaigždėm, Aviacijos medaliu, Vietnamiečių štabo medaliu. Jis atvyko Į Port Ord., Cal., kur gaus naują paskyrimą.
— Ed. Jurėnas, iš Čikagos, JAV karys, NYT pranešimu, dalyvavo komunistinio jaunimo kongrese ir ten kvailai išsireiškęs spaudos atstovams, kad prez. Nixconas karių yra laikomas didžiausiu šio šimtmečio žmogžudžiu. Didelė gėda Amerikos lietuviams, kad 23 metų Jurėnas drįsta stoti į komjaunuolių organizaciją, matomai jo yra išplauti smegenys.
— Baltimores ir kitų vietų lietuviai veteranai, per savo postus, pasiuntė protestus dėl S. Kudirkos išdavimo.
TREJUOSE HORIZONTUOSE
Anapus Geležinės uždangos
Niekad taip nebuvo terorizuojamas lietuvis savame krašte, kaip šiame — 20-tojo amžiaus laikotarpyje ir taip jau virš 25 m. Ne tik šiaip žmonės, bet ir jaunuoliai, kurie yra prievarta imami į Sovietų armijas, aviaciją, jūreivių ir kt. dalinius. Nors tie jaunuoliai jau išauginti “vyresniojo brolio”, su, neva, išplautais smegenimis, tačiau reikia pasidžiaugti, kad lietuviai kariai raudonojoje masėje pirmauja kariniame moksle, nors rusiškasis komunistas juos ir laiko žemesniais. Jų kasmet, iš mūsų žaliųjų sodybų ir gražiųjų miestų, patenka į karinę tarnybą virš 34 tūkstančių, kur jie būna išskirstyti po plačią Rusiją. Mes gerai žinome, kad jų žuvo Sibire, Kinijos pasienių susidūrimuose, o taip pat ir Čekoslovakijoje, kai jaunimas degino sovietų tankus Pragoję 1968 m. Apie 10 buvo palaidoti, slapta Kaune, net nei artimiesiems nepranešant. Lietuvis karys, anapus, yra priverstas aukoti savo gyvybę priešo pusėje.
Lietuvoje tėra tik viena radiotechnikos karininkų mokykla Vilniuje. Karo mokyklos vadovas yra rusas gen. mjr. K. Logvinovskis. Vasarą buvo tos mokyklos išleistuvės, tarp 19 pirmaujančių karininkų buvo ir šių lietuvių pavardės: Jonas Kvietkauskas, Algirdas Tareševičius, Bronius Vasiliauskas, Sigitas Paškauskas, Vytautas Bagdonavičius ir Jokūbas Žukauskas. Kiti —- rusai. Iškilmės vyko rusų kalboj, tik kompartijos sekr. A. Barkauskas tarė: “Kariūnai, palaikykit glaudžius ryšius su Lietuva, kur bebūtų atliekama karinė tarnyba, neužmiršti, jog karininkais tapote Lietuvos sostinėje”. Iš tokio sekretoriaus prašymo, peršasi išvada, kad lietuviam karininkam nebus įmanoma pasilikti Lietuvoje. Jų greičiausia laukia Kinijos pasienis Sibire, ar kita kuri tolima Sovietų imperialistų vietovė. Ypač dabar, kai Bražinskai lėktuvu pabėgo ir S. Kudirka bandė laisvės prašytis, lietuviai kariai ypatingai bus sekami, nes pagal Stef. Rūkienės patirtus didžiulius kentėjimus Sibire, kuri savo knygose pažymi, kad visoje komunistinėje sistemoje kas trečias žmogus yra kompartijos užverbuotas seklys - šnipas.
Tikėkime, kad atėjus rimtam momentui, lietuvis karys nepabūgs milijoninių armijų, vyks atgal į laisvą Lietuvą sau ginklu kelią skindamas, kaip atsitiko 1917-19 m. Tas laikas nebetoli, Lietuva nežlugs, iki dar klesti viltis, anapus, jaunimo tarpe.
Pietų Vietnamo padangėje
JAV daliniuose Vietname yra nemaža ir lietuvių karių, kurie ten išgyvena įvairius pavojus ir netenka gyvybių. Pažiūrėkime, kokios jų ten nuotaikos. “Mes riedame pirmyn”, rašo Jurgis Gliaudys. “Vietomis stovi šarvuočiai, purvini, rudu moliu aplipę tankai, šalia jų rūko sau ploni Vietnamo tankistai. . . atrodo kaip vaikai. Jie liekni, žemi ir smulkūs. Tik arčiau žiūrint, galima matyti kietus jų kūnus ir sugrubusius veidus. Karas sendina visus: žmones ir įrankius ... Esame smarkiai apsiginklavę. Prie šono revolveris, šautuvas, du amunicijos diržai, jaučiamės apsikrovę ginklais, bet jų mums dar trūksta . .. Tolumoje bumtelia duslūs karo garsai ir garsi džiunglių tyla pranyksta .. Prasiveržiame į iškirstą, dumbliną plotą. Matome spygliuotų vielų apsuptus bunkerius, sunkvežimius, keletą artilerijos pabūklų ir žmonių darbo garsai jau dusina ausis. Pribėga apdriskęs ir be marškinių sargas iš bunkerio ir pradaro mums spygliuotos vielos vartus. Atvažiavome. Prakaitas bėga čiurkšlėmis... Atsidustame. .. Gyveni tikrai rizikos momentą, gyvenimo siūlas kiekvieną minutę gali būti perkirptas .. . čia, prakeiktas purvas ir pavojų pragaras. . .”
Išvada yra aiški — sunki kario būklė P. Vietname, tačiau, Amerikos karys jos nebijo, tuo labiau ir lietuvis. Bet kai čia Amerikos žemėje suka lizdus komjaunuoliai, tai kariai, parvykę iš Vietnamo drąsiai rašo į spaudą, kad tokius turi išmesti iš Amerikos ir nepriimti atgal, ypač tuos, kurie dezertyravo iš karinės prievolės. Amerikos tauta tyli iki tam tikro laipsnio. 45 tūkstančiai karių padėjo galvas P. Vietnamo žemėje, likusios jų šeimos skaudžiai išgyvena jų netekimą. Stengiasi dar išvaduoti 1500 papuolusių š. Vietnamo komunistų nelaisvėn.
Laisvėj gyvenę vergais nebūsim
Pasaulinė situacija eina prie stipraus susikirtimo tarp dviejų polių: laisvės ir vergijos. Artimieji rytai, Azijos klampynės, Europos judėjimas ir pačioje komunizmo pekloje verda kruvina smala. Ateities susikirtimas nebus ilgas, bet žaibiškas, be didesnių perspėjimų.
Balys Svalia
