Lietuviai kariai laisvajame pasaulyje
Dienos bėga, su jomis kartu išnyksta ir mūsų tautos daug brangių tautiečių, tai, Lietuvoje, liepos 17 d. Tytuvėnuose mirė kun. Povilas Durasevičius, buvęs kariuomenės kapelionas, 4 metus išbuvęs Sibire. Čikagoje mirė plk. Vincas Sakalas - Sakalauskas.
Hynes veteranų ligoninėje mirė Antanas Chesteris, vos 20 m. amžiaus, geg. 23 d., pernai, jis buvo sunkiai sužeistas kariniuose pratimuose. Gimęs buvo Čikagoje.
Philadelphijoj, nuo išrdies smūgio, mirė Kazys Valaitis, Neprikl. Lietuvos karys, tarnavęs gusarų pulke.
Tillinsburge, Kanadoje, mirė Adomas Trečiokas, Lietuvos kar. kapitonas, sulaukęs 74 m.
Cicero mieste atsiskyrė su šiuo pasauliu Andrius Wastakas, išauginęs gražią šeimą. Priklausė Kareivių ir Dariaus ir Girėno klubams.
Korėjos karo veteranas Kęstutis Kudžma, staigiai paliko jauną šeimynėlę New Yorke.
Cicero mieste mirė sav. kūrėjas Pranas Lepertas, 75 m. amžiaus.
V. Vokietijoje mirė LS kuopų narys Stasys Ralys. Ten mirė ir Kazys Kučas, sulaukęs 57 metų. Abu laidojant patarnavo kun. Lubinas.
Birželio 17 d., Bostone, Veteranų ligoninėje mirė kun. Jonas Daunls, JAV kariuomenės kapelionas II pas. kare. Už drąsą buvo pakeltas į kapitono laipsnį.
Marinų korp. D. M. Vaikšnoras, grįžo iš P. Vietnamo į Cleveland. Kovose jis buvo sužeistas, ir apdovanotas medaliu. Netoli savo namų, geg. 21 d. Windermere stotyje, jis buvo plėšikų užpultas ir sunkiai sumuštas. Spėjama, kad tai padarė komunistiniai agentai, už tai kad jis kariavo Vietname.
Sp/ Ronaldas Rubasir Petras Lankas, abu iš Čikagos, dėkoja iš Vietnamo, per SW Herald laikraštį, visiems, kurie aukojo pakietėlius ir įvairias dovanas. Jie jaučia, kad likę laisvoje Amerikoje žmonės juos gerbia ir nepamiršta.
Jonas Preikšaitls,“Draugo” spaustuvės tarnautojas, geg. 20 d. išvyko į JAV kariuomenę. Išleidžiant, kun. Garšva ir Spačkauskienė tarė šiltus žodžius, palinkėdami sėkmės naujoje tarnyboje ir laimingai grįžti ją pabaigus.
— Jūr. R. Jerkaitls, kurio tėveliai gyv. Čikagoje, kovoja P. Vietname, kur mažais laiveliais, ties Mekong Delta, seka priešą.
— Juozas Kepalas, kuris laimingai grįžo iš P. Vietnamo, netikėtai gavo tarnybos sutarties sutrumpinimą ir jau visam parvyko į namus, Stone Park, pas tėvelius.
— J. Janusas, kurio tėvai gyvena Čikagoje, išbuvęs 5 mėnesius marinų daliny ir gavęs du medalius už taiklų šaudymą, birželio mėn. 17 d. išvyko į P. Vietnamą. Linkime jam ten sėkmės!
Pranas Ponelis, V. Vokietijoje, įstojo į vokiečių karo laivyną kaip mechanikas. W. Voitkovičius, K. Viliūnas, J. Orlair P. Gucaitis tarnauja prekybiniame laivyne, užimdami ten įvairias pareigas.
Drąsius Pajeda sugrįžo sveikas ir laimingas iš P. Vietnamo į namus Čikagoje. Jis yra Lietuvos vyčių kuopos narys. Likusią tarnybą baigs JAV; tėveliai ir sesuo Vanda džiaugiasi, kad jis sveikas sugrįžo.
Dr. J. Jučas, gavęs kapitono laipsnį, dabar dirba P. Vietname.
Ričardas Kružikas, kilęs iš Wau-kegano, Ill., baigęs ryšių mokyklą, išvyko į P. Vietnamą. Visi linki jam sėkmės!
Kpt. Algimantas Šparkevičlus, išPhiladelphijos, tarnaująs EI Paso Tex., ilgą laiką dirbęs Korėjoje ir Vokietijoje prie raketų, dabar vėl išvyko į P. Korėją dvejiems metams. Jo brolis irgi yra pašauktas į karinę tarnybą. Kitas brolis, Adomas, jau yra atitarnavęs.
Marinas korp. Andrius Slonskls, kilęs iš Čikagos, baigęs dviejų savaičių specialius kursus, pateko į antros marinų divizijos štabą.
Kpt. R. Marcinkus, kuris buvo nužudytas prieš 25 metus, II pasaulinio karo metu, patekęs su Britanijos kariais į nelaisvę, buvo prisimintas Londone, kur karo aviacijos bažnyčioje buvo atlaikytos pamaldos už žuvusius, lietuvius atstovavo Lietuvos atstovas V. Balickas.
Lygiai prieš 40 m., Kaime per atentatą prieš Voldemarą, žuvo kpt. Pr. Gudynas. Čikagos spauda jį plačiai paminėjo.
Sav. kūr. P. Venclova įstojo į Čikagos LŽS skyrių ir tapo išrinktas į valdybą. Jo rašiniai spaudoje yra labai aktualūs; Imkime jam sveikatos ir našios veiklos.
— V. Vokietijoje, Lietuvių darbo 8591 kuopa gegužės mėn. 1 d. paminėjo savo 20 m. veiklos sukaktį. Kuopos vadas yra inž. J. K. Valiūnas. Ji stovi Schwetzingeno miestelyje.
— Gediminas Gasparas, kurio tėveliai gyveno Čikagoje, vos tik baigęs fizikos mokslus, tuoj buvo pašauktas į JAV kariuomenę ir dabar yra Luoisianoje, Fort Polk, specialiame dalinyje.
— Romas Kankus, kuris ką tik baigė Vietname karinę tarnybą, parvykęs į Čikagą sukūrė šeimos židinį. Jis buvo helikopterio vairuotojas, prie lėktuvo turėjo Lietuvos Vytį. Sėkmės jam gyvenime!
— Petras Laurinaitis,kurio tėvelis gyvena Čikagoje, tarnauja JAV kariuomenėje, visą laiko tarnauja Aliaskoje, netoli Sovietų Rusijos sienos. Jis yra tankistas. Į Čikagą buvo parvykęs dalyvauti savo mamytės laidotuvėse. Giliausia užuojauta Laurinaičių šeimai!
— Ltn. Vytas Paškauskas,vos tik rudenį įstojęs į JAV kariuomenę, dabar yra Fort Bening, Ga. Išeitą ROTC kursą karinė vadovybė patvirtino ir pripažino laipsnį, gautą universitete.
—Leonas Rusėnas,kurio tėveliai gyvena Chicagoje, jau penki nėnesiai, kaip tarnauja Pietų Vietname, kur dirba prie raketų.
— Kpt. P. Bojevas,kuris jau antrą kartą išvyko į P. Vietnamą, Čikagoje paliko du sūnelius, su žmona Dalia. Visų artimųjų ir bičiulių jam linkėjimai, laimingai ten baigti tarnybą.
— S-/4 Ronaldas Junkas,kurio tėveliai gyvena Čikagoje, buvo apdovanotas P. Vietname Purple Heart ir Bronze Star medaliais už kautynių metu išgelbėjimą kito kario gyvybės. Dabar jis yra grįžęs į JAV ir toliau tęsia tarnybą Fort Hood, Tex.
— Kęstutis Eidukonis,liepos 1 d. baigė Illinois universitetą ir ROTC atsargos karininkų kursą. Jis tuoj buvo pakeltas į leitenanto laipsnį ir prisaikdintas, dalyvaujant karininkams ir tėveliams.
— A. Lipčius, iš New Haveno, Conn., tarnauja JAV aviacijoj.
— Linas Ausiejus, kurio tėveliai gyvena So. Bostone, atlieka karinę prievolę. Jis buvo parvykęs atostogų, o po jų išvyko į P. Vietnamą.
— Steven Lickus ir Juozas Žylius iš Čikagos išvyko karinės prievolės į karo laivyną.
— Česlovas Kybartas, Vietnamo karo veteranas, baigęs tarnybą toliau tęsia mokslą. Jis liepos 5 d. sukūrė lietuvišką šeimos židinį su Rita Kavoliūte. Sėkmės jiems naujame gyvenime ir moksle!
— Jurgis Gliaudys, teisių daktaras - advokatas, atlieka dabar karinę prievolę. Jis dirba teisiniame kariuomenės personale. Buvo pakeltas į kapitono laipsnį. Jo tėvelis kaip žinoma, yra mūsų gabus rašytojas.
— Mindaugas Kašiuba, neseniai atliko Kansase nustatytą atsargos karininkų apmokymą; kai baigs universitetą, gaus leitenanto laipsnį. Dabar jis studijuoja III. un. aeronautikos inžineriją.
— V. Benetas, buvęs legionierius, gyvena Madagaskare nuo 1953 metų, jis esąs vienintelis lietuvis toje saloje. Dirba Morombe mieste.
— M. D. Avelis, kurio šeima gyvena Čikagoje, išbuvęs metus P. Vietname, sugrįžo į JAV, kur baigs karinę tarnybą.
— Japonijoje yra šiuo metu JAV karinėje tarnyboje keletas lietuvių: plk. V. Petkus, plk. A. Audickas.
— Lietuvos Karo Mokyklos 50 metų sukakties proga liepos 6 d. Čikagoje įvyko trumpas paminėjimas: Jėzuitų koplyčioje buvo pamaldos, prie paminklo padėtas vainikas. Reikėtų ateinantį rudenį per Kariuomenės atkūrimo šventę plačiau paminėti mūsų garbingus karius, gyvus ir mirusius.
Trejuose horizontuose
Netoli jau 30 metų, kai Lietuva išgyvena baisų laikotarpį. Tūkstančiai lietuvių nugrusti į Sibirą, daug jų ten išmirė, virš 40 tūkstančių partizanų krito nelygioje kovoje su okupantu; tūkstančiai per bombas ir karo siaubą pateko į laisvąjį pasaulį ir čia tapo išsklaidyti po plačias šalis. Ir kur tų lietuvių šiandien neužtiksi! Australijoje, Kanadoje, Anglijoje, V. Vokietijoje, JAV, P. Vietname, Korėjoje, Indijoje, Izraelyje, Pietų Amerikoje, net komunistinėje Kuboje ir kitur jų rasi.
Siaubas okupuotos Lietuvos žemėje...
Mes, čia laisvėje gyvendami, kuriam savo ateitį, kaip kas išmanome, tačiau, likusi tauta anapus geležinės uždangos, turi priespaudoje gyventi. Koks ten gyvenimas, jau daugelis yra patyrę ant savo kailio, kiti tik matę, o dabar atvykstantieji iš tėvynės viską mums išsako.
Du kartus per metus, gegužės ir spalio mėnesiais, visi sulaukę 19 m. amžiaus jaunuoliai turi stoti į kariuomenę. Jie išskirstomi po “Matušką Rosiją”, jos įvairius kampus. Motinų, tėvų ir artimųjų akys ašaras lieja, išleidžiant savą jaunimą į svetimus kraštus, tarnauti svetimoje kariuomenėje. Tokiomis dienomis, visi naujokai organizuotai suvežami į Vilnių, kur jų laukia iš įvairių rusų kariuomenės dalinių atvykę seržantai, ar karininkai. Jie pasiima “kiekvienas savo” ir išsiveža. Tas darbas atliekamas padedant sovietiniams kietuviams karininkams. Jie net kalbas išlydint pasako, pripasakodami visokių nesąmonių ir melgaysčių.
Jaunimas yra neliksmas, liūdnas, bet juk kitos išeities nėra. Kur gi dėtis? Partizanauti nebeįmanoma, neklausyti įstatymų negalima; o ištik-rųjų Sovietų Rusija, pagal tarptautines teises, okupuoto jaunimo neturi teisės imti kariuomenėn. Bet kasgi tuo reikalu šiapus protestuoja ar kokių žygių daro ? Taigi, okupuotos Lietuvos jaunų vyrų, šiuo metu, Sovietų įvairiuose daliniuose yra virš 30 tūkstančių.
Dabar Kinijos raudonajam slibinui užkabinus “Matušką Rusiją”, kaip filmoj nesenai čia Amerikoj rodė, tai ten tikriausiai Maskvos įsakymu bus grūdami ir okupuotos Lietuvos vyrai už Sovietiją guldyti galvas!
Lietuvio kario aimanos iš P. Vietnamo
Mes negalim pamiršti savų karių ir šiapus, laisvame pasaulyje. Juk jau keliolika yra žuvę su tais pačiais priešais besikaudami P. Vietname. Jų išgyvenimai yra baisūs ir nelinksmi. Amerikoj mes juos, naujokus, gražiai išlydime, vieni jie vyksta savanoriais, kiti pašaukti. Nors ir čia tėvai ir artimieji apsišluostė ašaras, tačiau jos ne tokios graudžios. JAV karys yra gerai aprūpintas, gerai paruoštas ir daugelis jų fronto nemato.
Pasiklausykim ką sako lietuvis karys iš P. Vietnamo karo lauko.
— Jau trys mėnesiai, kaip esu Vietname. Mamyte, tėveli, ir artimieji, dažnai žinau, mąstote, kaip man čia sekasi. Aš pamėginsiu kiek apie tą gyvenimą papasakoti. Čia tikras pragaras! Drėgnas oras, tvanku, beveik kiekvieną dieną lyja, o deginanti saulė neduoda ramybės. Kartais nėra nei švaraus vandens nusiprausti. Koks būtum laimingas, jei galėtum bent vieną kartą į mėnesį gerai išsimaudyti.
Uodai ir kiti vabalai gelia ir lenda į valgį. Nuvargęs ir baimindamasis einu miegoti. Bijau, kad naktį neužpultų priešas, išsigandęs, kad kokia nuodinga gyvatė neįgeltų. Ne, čia džiaugsmo nėra, bet juk negali kariauti būdamas namuose ir žiūrėdamas televiziją ...
Bet visa tai nebūtų dar taip blogai. Daug baisiau, kai pamatai užmuštą ar sunkiai sužeistą draugą: be kojų, be rankų, be akių ... Sėdžiu ir rašydamas galvoju: ar ir Lietuvoje reikėjo taip sunkiai kovoti, ginant savo žemę ... Aš irgi kovoju ir jei reikės mirsiu, kad ne tik šis kraštas būtų laisvas, bet ir visas pasaulis galėtų gyventi ramy ..Čia nutrūko laiško žodžiai. Užgęso jaunuolis lietuvis svetimoje žemėje, o jo tėvelis, palikęs ūkyje, Lietuvoje, išėjęs į mišką partizanauti, niekada jau nebegrįžo .. .
Lietuvos karys laisvajame pasauly
Išlikę buvę Lietuvos kariuomenės nariai, čia susitelkę į “Ramovės” organizaciją, išlaiko “Karį”, kartais pamini partizanus, savanorius, žuvusius karius. Kyla, tačiau, klausimas, ar neperdaug įsigyvenom į šio krašto gerbūvį, o pamiršome savo priesaiką, kad kovos ginklo nenuleisim, iki laisva Lietuva kelsis. Ar netaip prisiekėme ties Nemunu ir kitur, karo metais? Iki mūsų jėgos dar nenusilpusios, pasiryžkime nors kiek padirbėti dėl Laisvės aukuro. Mums reikia eiti kartu su gyvenimu. Įsijunkime į gyvenamų kraštų politinį ir visuomeninį gyvenimą, skelbkime, kad, štai, Lietuva tokioje baisioje nelaimėje, Lietuvos sūnūs žūsta Vietname. Lietuvis ten nedezertiruoja, kaip kiti JAV jaunuoliai, kurių 53,357 yra dezertyravę iš kariuomenės 1967-68 m. bėgyje. Anot Balio Sruogos, kad ateities kartos žinotų, kad čia gyvenome, mes su kovos dvasis dėl savosios Tėvynės laisvės. Pagalvokime visi, ką laisvėje būdami galime stipresnio padaryti!
Balys Svalia
