Kronika
PAGERBTI LVS RAMOVE GARBĖS NARIAI
Lietuvių Veteranų Sąjungos Ramovės Čikagos skyriaus susirinkimas, įvykęs š.m. kovo mėn. 9 d., Jaunimo Centre, buvo gausus nariais ir svečiais. Jame dalyvavo Lietuvos gen. kons. dr. P. Daužvardis ir gražus būrelis birutininikių, nes susirinkimas buvo iškilmingas.
Jau keli metai, tapo lyg tradicija, prieš kiekvieną ramovėnų susirinkimą, skaityti tėvynės prisiminimą — maldą, kuris kiekvienam primena pavergtą tėvynę Lietuvą ir mūsų įsipareigojimus jai.
Toliau sekė naujos skyriaus valdybos pristatymas ir veiklos plano priėmimas. Po to, vyko garbės diplomų įteikimas dviems ilgamečiams Ramovės c. valdybos pirmininkams — gen. P. Plechavičiui ir prof. inž. gen. St. Dirmantui. Susirinkimo pirmininkas gen. M. Rėklaitis, trumpai bet įdomiai papasakojo, kad gen. P. Plechavičius jau kovėsi su bolševikais 1918 m., kai dar Lietuvos kariuomenės nebuvo. Vėliau, labai narsiai kovojo Seinų fronte prieš lenkus, kurie jį įvertino, kaip gerą organizatorių įr kietą kovotoją. Gen. St. Dirmantas — mokslo žmogus, istorikas, visuomenininkas. Lietuvoje dirbo nepaprastos svarbos krašto gynimo darbą (strateginis krašto parengimas karui ir kt.).
Susirinkimo sekretorius Jonas Gaižutis perskaitė garbės diplomų tekstus, kuriuos abiems generolams įteikė susirinkime dalyvavęs Lietuvos gen.kons. dr. P. Daužvardis.
Po susirinkimo, Artesian restorane, įvyko garbės nariams pagerbti kuklios vaišės, kuriose dalyvavo birutininkės ir ramovėnai. Jaukiai praleista pora valandų ir pasidalinta įspūdžiais.
(j. g.)
Iš k. gen. kons. dr. P. Daužvardis, gen. P. Plechavičius, gen. S. Dirmantas, gen. M. Rėklaitis ir gen. V. Mieželis.
L.V.S. Ramovės garbės nariai, iš k.: gen. Povilas Plechavičius, gen. kons. dr. Petras Daužvardis ir gen. inž. prof. Stasys Dirmantas.
IŠ CLEVELANDO BIRUTININKIŲ VEIKLOS
D.L.K. Birutės D-jos Clevelando skyriaus narių metinis susirinkimas įvyko 1939 m. gegužės 4 d. pp. Garlauskų namuose. Susirinkimą atidarė skyriaus pirm. p. V. Nagevičienė, padėkodama skyriaus narėms už atsilankymą. Ji patiekė susirinkimui darbotvarkę ir pasiūlė susirinkimui vesti ir pirmininkauti p. O. Mikulskienę, sekr. A. Kubiliūnienę. Susirinkimas vienbalsiai pritarė.
O. Mikulskienė prezidiumo vardu padėkojo už pasitikėjimą ir perėjo prie darbotvarkės vykdymo. Praėjusio susirinkimo protokolą perskaitė p. I. Jonaitienė. Protokolas buvo be pakeitimę vienbalsiai priimtas.
Metinę sk. veiklos apyskaitą davė skyriaus pirm. V. Nagevičienė. Ji padėkojo sk. valdybos narėms — I. Jonaitienei, P. Bliumentalienei, M. Apanienei ir Macijauskienei už nuoširdų bendradarbiavimą metų bėgyje, dėka darnaus valdybos veikimo, skyrius yra pasiekęs teigiamų rezultatų. Ypač didelis dėkui p. I. Jonaitienei, kuri išnešė ant savo pečių susirašinėjimą su Birutininkių Centro Valdyba, L. F. ir kt. Taipgi nuoširdi padėka Kontrolės Komisijai, kurią sudarė pp. Garlauskienė,. Leknickienė ir Pautienienė. Nemažesnę padėką ji pareiškė ir visoms skyriaus narėms, kurios prisidėjo įvairiais savo darbais skyriaus veikloje, darant parengimus, talkininkaujant Radijo valandėlėje ir t.t.
Perrinkus skyriaus valdybą ir pasiskirsčius pareigomis, valdybos posdėyje buvo priimtas “Metinis skyriaus veiklos planas”. Buvo stengiamasi jį įvykdyti. Metų bėgyje skyrius turėjo 4 susirinkimus, gi skyriaus valdyba dar 7 val. posėdžių.
1968 m. liepos mėn. suruoštas Birutininkių išvažiavimas į “Rūtos” vilą, kuriame dalyvavo gražus būrys birutininkių su šeimomis ir svečiais, ir jaukiai bei smagiai buvo praleistas sekmadienio popietis atviroje gamtoje. Ta pačia proga buvo įrašyta įstojusios į skyrių naujos narės: pp. Ona Mikulskienė, Regina
Nasvytienė, Danguolė Vodopalienė ir Nijolė von Kiparski. Tais pačiais metais įvykusiame Clevelando Tautybių baliuje dalyvavo 7 birutininkės su puošniais tautiniais drabužiais ir žygiavo išilginiame marše. Ponai Milita ir Vincas Apaniai paaukojo $75.00 skyriui, primindami, kad pinigai būtų panaudoti sveikatos pataisymui lietuvaitės seselės Ksaveros, atvykusios iš Amazonės džiunglių misijų darbų. Ksavera — Emilija Šakėnaitė — buvo pasiųsta poilsiui vienai savaitei į Kneip Springs. Be to, dar buvo padaryti žygiai pas šv.
Jurgio liet. parapijos kleboną kun. B. Ivanauską, kuris sutiko leisti vieną sekmadienį sumos metu, antrą rinkliavą padaryti misijų naudai. Buvo surinkta $100.00 ir įteikta misijoms. Clevelando Liet. Radijo valandėlės vedėjas p. J. Stempužis pakvietė birutininkės jo rengiamam literatūros vakare talkininkauti. Visos birutininkės pakvietimą priėmė ir prisidėjo darbu. Lapkričio 23-24 d.d. Čikagoje įvyko birutiečių suvažiavimas. Pasižadėjo vykti pp. V. Nagevičienė, Iz. Jonaitienė ir A. Leknickienė. Suvažiavimas įvyko neper-gausiausias, bet produktingas. Buvo pertaisytas draugijos statutas; padaryti įdomūs pranešimai iš skyrių ir kt.
1968 m. gruodžio 30 d. netekome savo draugijos garbės pirmininkės a. a. Sofijos Smetonienės. Birutininkių valdyba ėmėsi iniciatyvos ir suorganizavo garbės sargybą. Pirm. V. Nagevičienė Birutininkių Centro Valdybos ir Clevelando sk. vardu tarė atsisveikinimo žodį. Per Birutininkių suvažiavimą Čikagoje p. V. Nagevičienė pasiūlė įamžinti draugijos garbės pirmininkės Sofijos Smetonienės vardą Lietuvių Fonde. Vienbalsiai visų buvo pritarta. Patiekus aukų lapą, birutininkės ir ramovėnai tuoj sumetė $75.00. 1969 m. vasario mėn. įvykusiame Clevelando sk. narių suvirinkime p. V. Nagevičienė pasiūlė įamžinti kartu ir a. a. prezidento Antano Smetonos vardą L. F. Susirinkimas tam irgi vienbalsiai pritarė ir valdybai pavedė tai įvykdyti. A. a. prez. Antano ir Sofijos Smetonų vardas Lietuvių Fonde yra įamžintas, jau pasiųsta $407.00 ir vajus L. F. yra atidarytas.
1969 m. kovo 23 d. šv. Jurgio liet. parap. salėje, tuoj po sumos pamaldų, birutietės surengė Lietuvos Partizanės viešą minėjimą. Publikos atsilankė daugiau kaip 200. Prof. Aldona Augustinavičienė savo paskaitoje išryškino Lietuvos partizanės meilę Lietuvai. Prelegentė pabrėžė, kad laisvojo pasaulio valdovai nesirūpina žmonių gėriu, nėra meilės žmogui. Mūsų Tėvynę Lietuvą pavergė komunist. Rusija, šimtus tūkstančių lietuvių išgabeno į Sibiro taigas lėtam išmarinimui, kad į jų vietą atgabenus rusus kolonistus. Dėl Pabaltijo valstybių pavergimo ir naikinimo nekaltų žmonių ar laisvojo pasaulio valdovai pajudino nors pirštą ? Praleido ir leidžia negirdomis, nes jų dar nepalietė. Gi, komun. Rusija, kaip voras, siekia vis daugiau pavergti laisvąjį pasaulį. Nesenai pavergė Čekoslovakiją. Ką gi padarė Jungtinės Tautos ir didžiosios laisvosios valstybės? Net neprotestavo!
Ir čia lietuvės moterys, Armonienė ir Rūkienė, iškalėjusios Sibire po 10-20 metų ir pasiekusios laisvąjį pasaulį, išleido atsiminimus, kuriuose atidengia pilnoj nuogybėj komun. Rusijos elgesį su žmonėmis, ypač priverčiamųjų darbų stovyklose, kur žmogus yra visai nužmoginamas, kur elgiamasi su juo blogiau kaip su beverčiu daiktu. Tačiau ir Sibiro taigose moteris lietuvė neprarado žmogiškos asmenybės, tikėjimo į Dievą, meilės tėvynei ir vilties sulaukti išauštančio laisvės ryto mūsų Tėvynei Lietuvai.
Meninė dalis: montažą paruošė R. Nasvytienė ir Iz. Jonaitienė. Jį išpildė V. Nasvytytė, J. Banionytė, D. Januškytė ir S. Kazėnaitė. Deklamavo I. Bublienė ir U. Stasaitė. Vysk. M. Valančiaus lit. mokyklos kanklių orkestras, vadovaujamas mokyt. O. Mikulskienės, išpildė keletą dalykėlių, harmonizuotų muz. Al. Mikulskio. Programai pasibaigus visi atsilankę į minėjimą buvo pavaišinti paruoštais užkandžiais ir kavute. Minėjimas, publikos atsiliepimais, buvęs labai pavykęs.
Mūsų skyrius pasiuntė 3 siuntinius į Lenkijos Suvalkų trikampį: Skyr. iždin. p. Pr. Bliumentalienė davė skyriaus iždo apyskaitą, Kontrolės Komisijos tikrinimo aktą perskaitė p. Garlauskienė. Prezid. pirm. p. O. Mikulskienė susirinkimui pasiūlė skyr. pirmininkės p. V. Nagevičienės nuveiktų darbų metų bėgyje pranešimą, ižd. p. Pr. Bliumentalienės skyriaus iždo apyskaitą ir Kontrolės Komiąijos aktą perskaitytą p. Garlauskienės, priimti ir patvirtinti, jų darbus užgirti ir už gerą veiklą išreikšti nuoširdžią padėką. Susirinkimas pasiūlymą vienbalsiai patvirtino.
Skyriaus valdyba ir Kontrolės Komisija atlikusi pareigas atsistatydino. Į naują valdybą, slaptu balsavimu, išrinkta ir pareigomis pasiskirstė: pirmin. — V. Nagevičienė, vice-pirm. — Iz. Jonaitienė, kultūros reikalų vad. — O. Mikulskienė, iždin.— Pr. Bliumentalienė ir sekretorė— A. Kubiliūnienė. Į Kontrolės Komisiją, slaptu balsavimu, išrinkta: Garlauskienė, A. Leknickienė ir Pautienienė.
Nutarta: š. m. birželio 29 d. surengti skyriaus pikniką su šeimomis ir svečiais pp. Budrių sodyboje.
Darbotvarkei išsisėmus, susirinkimas buvo baigtas Lietuvos Himnu.
Namų šeimininkė p. Garlauskienė visas susirinkimo dalyves, baigus darbą, pakvietė pasivaišinti paruoštais užkandžiais ir kavute. Taip pat pakvietė ir svečius, kurie buvo atlydėję savo žmonas. L. L.
New Jersey ramovėnai Katriuomenės atkūrimo minėjime 1968 m. lapkričio 23 d. Iš k. į d. pirmoje eilėje: K. Jankūnas, K. Trečiokas, A. Rugys, P. Lanys, V. Kiaunė; antroje eilėje: K. Ambraziejus, V. Misiūnas, S. Kontrimas, L. Juodytė, K. Tiknis, J. švedas, P. Mačiulaitis ir A. Žukauskas. V. Maželio nuotr.
KARIUOMENES ŠVENTĖS MINĖJIMAS
50 metų sukaktis nuo Lietuvos kariuomenes atkūrimo New Jersey ramovėnų buvo iškilmingai paminėta pr. m. lapkričio 23 d. Elizabethe, dalyvaujant platesnei lietuvių visuomenei. Šia proga buvo įsigyta skyriaus vėliava, kurią salėje pašventino kun. Juozapas Pragulbickas. Vėliavos krikštatėviai buvo savanoris-kūrėjas V. Tiknis, kariuomenės talkininkė p. Ambroziejienė, N. J. ALT pirmininkas V. Mėlynis ir skaučių veikėja ir vadovė p. Bartytė-Lora. Šventės tema kalbėjo Rytinio pakraščio lituanistinių mokyklų inspektorius Masionis, papasakodamas keletą vaikystės įspūdžių, susijusių su pirmosiomis Lietuvos kariuomenės kūrimosi dienomis, šiai šventės daliai, į kurią visiems įėjimas buvo laisvas, pasibaigus, šventės minėjimas buvo tęsiamas prie iškilmingai vakarienei paruoštų stalų, prie kurių susėdo apie 150 senesnių ir jaunesnių lietuvių ir išklausė solistės Lionės Juodytės - Mathews atliekamų solo dainų. Jai akomponavo muzikas Liudas Stukas.
Kitą dieną, sekmadienį, skyriaus pastangomis, buvo atnašautos iškil-ningos šv. Mišios už visus žuvusius už Lietuvos laisvę lietuvių parapijos bažnyčiose Elizabethe ir Newarke, kur dienai pritaikytus pamokslus palukė kun. J. Pragulbickas ir kun. Petras Totoraitis.
Reikia pažymėti, kad skyriaus darbuose aktyviai dalyvauja tik 12 “apaštalų”. Jų, o ypač energingos valdybos (pirm. Petras Lanys, sekr. Jonas Švedas ir ižd. Vincas Misiūnas) pastangomis ir buvo suruoštas šis platesnio pobūdžio minėjimas ir įsigyta skyriaus vėliava, kuriai nuolatinę būstinę sutiko parūpinti kelerius metus skyriui anksčiau pirmininkavęs, o dabar sutikęs būti skyriaus vėliavnešiu, Kazys Trečiokas.
K. J.
MŪSŲ DAILIOSIOS LITERATŪROS IR DAINOS VAKARAS BOSTONE
Vietinio skyriaus ramovėnai š. m. balandžio 20 d. surengė, “Kario” žurnalui paremti, dailiosios literatūros ir dainų vakarą. Mūsų raštijos dailaus žodžio pasiklausyti atsilankė nemažas būrys svečių ne tik iš Bostono, bet taip pat iš Worceste-rio, Norwoodo, Brocktono ir kitų vietovių. Programoje “Draugo” romano laureato rašyt. Vyt. Volerto paruoštą mūsų dailiosios literatūros ir dainos pynę “Margais takais keliauja žodis” meniškai išpildė Philadelphijos - New Jersey menininkai: Virginija Majauskienė, Aušra Mačiulytė - Zerr ir “Kario” Karinių žinių redaktorius Bronius Balčiūnas. Ją savo dainomis papuošė solistė Ona Pliuškonienė, taip pat iš Philadelphijos, akomponuojant komp. Jeronimui Kačinskui.
“ . . .Tai buvo įdomus, malonus ir nepaprastas vakaras”. — rašė, po to, vietinis laikraštis “Keleivis”. — Visi tie, taip įvairūs mūsų rašytojų kūriniai, Vyt. Volerto yra sumaniai parinkti ir meniškai surišti į tokią pynę, kokios čia dar nėra buvę. Mes klausėmės ausis ištempę, o žodžiai smigo į širdis, smigo todėl, kad jie ne tik gražiai parašyti, bet ir meniškai pasakyti. Vyt. Volerto paruoštas kolektyvas yra dar jaunas, vos tik kelis kartus viešai pasirodęs, bet jau augšto meninio lygio, kad sugeba įvairių rašytojų kūrybą perteikti su giliu įsijautimu ir autoriams būdingu spalvingumu. Literatūros pynę nuostabiai papildė damomis Ona Pliuškonienė, kuriai akomponavo kompoz. Jeronimas Kačinskas. Reikia pažymėti, kad dainininkė turi
Philadelphijos dailiojo žodžio menininkai Bostone Literatūros ir Dainos vakare, kurį surengė Ramovės sk. Iš k.: p-kas B. Bajerčius, solistė O. Pliuškonienė, A. Mačiulaitytė-Zerr, V. Majauskienė, B. Balčiūnas, B. Adomavičiūtė, V. Leščinskaitė ir programos vedėjas J. Vizbaras. P. Plikšnio nuotr.
gražų balsą tad gražios vilties ateičiai” — baigė savo straipsni “Keleivio” redaktorius.
Dailiojo žodžio pynė buvo pradėta pirmojo Martyno Mažvydo parašyto ir išspausdinto Katekizmo žodžiais: “Broliai lietuvininkai, imkite mane ir skaitykite! ... ir baigta šių dienų dar gyvų rašytojų posmais. Girdėjome: Donelaičio, Poškos, Strazdelio, Baranausko, Kudirkos, Vaičaičio, Valančiaus, Krėvės, Šeiniaus, Sruogos, Aisčio, Mačernio, Brazdžiono, Barono, Audronės, Mackaus, Santvaro, Gustaičio ir kitų mūsų dailiosios raštijos pačius gražiausius posmus su artistišku subtilumu perduodant publikai Vyt. Volerto paruoštų menininkų.
Mūsų jaunosios kartos solistė, Lietuvos operos solistės Juzės Augaitytės dainavimo studijos mokinė Ona Pliuškonienė, akompanuojant komp.J. Kačinskui, pirmoje dalyje padainavo: Banaičio “Anksti rytelį atsikėliau”, Budriūno “Kas bernelio su-mislyta”, ir Gruodžio “Aguonėlės” (žodž. K. Binkio). Antroje dalyje solistė dainavo: Vanagaičio “Toli. toli”, Jakubėno “Gėlės iš šieno” (žodž.K. Binkio) ir bisui — Kavecko “Na tai kas” (žodž. Grigaitytės).
Literatūros vakarą pradėjo svečių pasveikinimu skyr. pirm. Br. Bajerčius. Programai vadovavo skyr. kultūros reikalų vadovas Jonas Vizbaras. Publikai audringai plojant, visi programos dalyviai buvo papuošti rožių žiedais, kuriuos įteikė tautiniais rūbais pasipuošusios jaunosios bostonietės: Birutė Adomavičiūtė ir Vilija Leščinskaitė.
Po programos vyko šokiai, grojant Worcesterio trio kapelai, ir svečių vaišės. Vaišes parengė skyriaus ūkio reikalų vadovas P. Ausiejus, talkininkaujant mieloms ramovėnų ponioms: B. Martinkienei, O. Vėleniškienei, B. Vizbarienei, M. Rentelienei, A. Kubilienei, Vaičiurgienei, A. Ausiejienei, M. Lendraitienei, G. Stepulionienei ir kitiems.
Vakaro pelnas paskirtas “Kario” žurnalui paremti.
Vertėtų ir kitų kolonijų ramovėnams susidomėti mūsų dailiojo žodžio margąja kelione ir pasiklausyti skambių dainų.
J. Vizbaras-Sūduvas
Šiuose puslapiuose spausdinamos 6 p.p. ir 9 p.p. karininkų vinjetės yra pagamintos iš fotografo V. Noreikos turimų negatyvų. Norintieji gali vinjetes užsisakyti šiuo adresu:
V. Noreika, 2418 W. 67 Maquette Rd. Chicago, III. 60629
9 p.p. karininkų 1940 metų vinjetė
6 p.p. karininkų 1919-1926 m. vinjetė
MIRUSIŲJŲ PRISIMINIMAS
Mirusiųjų Prisiminimo dieną New York o ramovėnai aplankė mirusių skyriaus narių kapus Brooklyno Cypress Hill kapinėse.
Po pamaldų Tėvų Pranciškonų vienuolyno koplyčioje, gegužės 30 d. 10 v. ryto keletas automašinų, su keliolika ramovėnų ir jų šeimų narių, išvyko į kapus ir padėjo gėlių puokštes ant mirusių bičiulių kapų: kpt. A. Kirkylos, mjr. B. Bobelio, prof. K. Kepalo, dr. Kanaukos ir kitų.
Koplyčioje pamaldas už žuvusius ir mirusius karius atnašavo kun. dr. V. Gidžiūnas. Jis pasakė ir jausmingą, bei patriotingą pamokslą žuvusių karių aukos prisiminimui. Priešais altorių stovėjo Am. Lietuvių Legiono Posto vėliavos.
Šį mirusiųjų bičiulių prisiminimą suorganizavo naujoji sk. valdyba, ypač daug rūpesčio įdėjo v-bos sekretorius V. Šventoraitis. D.
ŠAULIŲ MINĖJIMAS CICERO KOLONIJOJE
Ciceroje, prie Čikagos, veikianti jūros šaulių kuopa “Klaipėda” Šv. Antano parap. salėje buvo surengusi šaulių organizacijos 50 metų sukakties minėjimą gegužės mėn. 5 d. Tos dienos ryte šauliai ir kitos organizacijos su savo vėliavomis nužygiavo į parapijos bažnyčią, kur įvyko pamaldos šaulių intencija. Čia pamokslą pasakė “Klaipėdos” kuopos kapelionas kun. dr. A. Juška. Po to vyko akademinė ir meninė dalis. Įžanginį žodį pasakė kuopos pirm. St. Bernatavičius, kuris prie garbės stalo pakvietė šaulius—veteranus ir svečią iš Čikagos, A. Valatkaitį — vieną iš šaulių organizacijos išeivijoje atkūrėjų. Jis pasakė gana ilgą kalbą, pažymėdamas visus svarbesniuosius šaulių gyvenimo punktus. Meninėje dalyje solo sudainavo O. Kasulaitienė, o taip pat ir vietinės mokyklos choras, vadovaujamas muz. J. Kreivėno. Pabaigai susirinkimo dalyviai buvo pavaišinti kava ir pyragaičiais.
E. Š.
ŽODIS Į V. M. KLAUSUČIO STRAIPSNĮ
Pereitų metų birželio - liepos mėn. “Kario” 167 puslapyje V. M. Klausutis paskelbė straipsnį ‘‘Mūsų ryžtas ir kova”. Antgalvis puikus ir net keletas sakinių, juos atskirai skaitant, yra gražių ir prasmingų. Vispusiškai užgirtina baigminė mintis, skelbianti tikėjimą, į Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę. Reikia tikėti, kad paskutiniai — patriotiškai sumegzti sakiniai bus suklaidinę skaitytojus viso straipsnio prasmės ir tikslo atžvilgiu. Kai pusmečio ar aštuonių mėnesių bėgyje nė vienas skaitytojų neatsiliepė, mums duoda pagrindo galvoti, kad V. M. Klausutis lietuviškumo skraiste prisidengdamas, sugebėjo infiltruoti savo rusofilišką galvoseną ir prorusiškus sentimentus.
Akivaizdoje to LVS Ramovė Centro valdyba jaučia šventą pareigą atkreipti kritišką akį į Klausučio straipsnį, kaipo neatatinkantį gyvenimiškai tiesai iš vienos pusės ir kiršinimą skelbiantį iš kitos.
Pav.: pirminėje pastraipoje suminėjęs Muravjovo viešpatavimo laiką, dr. J. Šliūpo ir dr. V. Kudirkos skelbtą politinę, kultūrine ir ūkinę laisvę rusų caristinės okupacijos metais (?!) rašo: “Visgi, tais vergijos laikais lietuviai šalino iš savo bažnyčių lenkų kalba pamokslus ir giedamas giesmes, drąsiai reikalavo politinės, kultūrinės ir ūkinės laisvės; atgavo spaudai laisvę 1905 metais...” Taigi, pagal Klausutį, lietuviai kratėsi tik lenkų kalbos, o kad dar aršiau kovojo su rusifikacija, kovojo prieš graždankų brukimą, kad slaptai iš Prūsijos gabeno ir platino lietuviškas knygas, kad rusai įvykdė Kražių skerdynes, kad lietuviai buvo tremiami į Sibirą ir pn. — nė žodžio. O kodėį? čia pat duodam atsakymą paties V. M. Klausučio žodžiais išsakytą. Apibrėždamas, tiksliau “pranašaudamas”, Lietuvos nepriklausomybės geresnes sąlygas atei tyje, negu buvo 1918-1920 m. rašo: “Su rusais lietuviai ras “modus vi-vendi”, bet ne su lenkais, kurie serga “didybės” ir imperializmo liga. Rusai respektavo lietuvius praeityje, jie žino, kad lietuvių tauta yra gaji, ryžtinga, kad lietuvis geras, teisingas žmogus . . .”
Kaip matote, čia V. M. Klausutis, lyg iš kelmo išspirtas, lyg sapnuodamas, pamiršdamas istoriją, pamiršdamas realybę ir nusisukdamas nuo tiesos eina apaštalauti rusų naudai. O kad mes dėl to nesijaudintume, jis mus ramina, kad rusai yra geri, sukalbami ir kad jie lietuvius myli. Atseit jau šiandien mes neprivalom erzinti rusų. Nesvarbu, kad tie patys rusai lupa Lietuvos kailį, kad gerus ir teisingus lietuvius gabena į Sibirą. Klausučiui visai nesvarbu, kad Lietuva apsėsta rusų ir vedama atkakli rusifikacija; jam visai nesvarbu, kad tie “gerieji rusai” deda pastangų sulaužyti Lietuvos stuburą, kuris nebūtų tinkamas atlaikyti besikeliančios Lietuvos kūno (nors ir geresnės sąlygos būtų).
Nustatinėjimas vienos grupės žmonių prieš kitus ar vienos tautybės prieš kitą Klausučio brukamas ne vietoj, ne laiku ir ne tame žurnale. Jeigu jis randa, kad lenkai serga “didybės” ir imperializmo liga, tai kodėl jis nemato rusiškojo komunistinio imperializmo, kurio auka yra
Iš šaulių organizacijos 50 m. sukakties minėjimo gegužės mėn. 5 d. Ci-ceroje. Matomos vėliavos su palydovais, giedant Lietuvos Himną. Kairėje Cicero jūros šaulių kuopos “Klaipėda” pirm. S. Bernatavičius.Nuotr. Ed. Šulaičio
ir Lietuva. Jeigu V. M!. Klausučio straipsnio dvasios nelaikysim smegenų plovimu, tai drąsiai galim užakcentuoti jo pastangas infiltruoti rusofiliją ir “meilę” rusui, nežiūrint, kad jis yra komunistas.
Čia pat turim apgailestauti, kad V. M. Klausučio straipsnis pateko į“Kario” puslapius.
LVS Ramovė Centro Valdyba
NEŽINOMO KAREIVIO KAPAS
“Kario” 2 numeryje radau patalpintą Jono Miškinio straipsnį: “Lietuvos savanorių keliai”. Autorius tarp kita ko, rašo:
“ ... 1928 m., dešimties metų Lietuvos nepriklausomybės proga, savanoriai suvažiavę laikinojoje sostinėje Kaune, Karo muzėjaus sodely, prie Nežinomo Kareivio kapo, ne jausmų pagauti, bet rimtai, kaip tinka nusipelniusiems vyrams, pareiškė savo, lyg testamentinę, valią”.
Straipsnis yra įžanginis, tai šalia skambių žodžių ir minimi įvykiai turėtų būti teisingai apibūdinti. Daleiskim, kaip galėjo savanoriai 1928 m. pareikšti savo testamentinę valią prie Nežinomo Kareivio kapo, jeigu tuo laiku Karo muzėjaus sodelyje tokio kapo dar visiškai nebuvo? Tai autoriui ir drįstu priminti, kad 1928 m. savanoriai kalbėjo ne prie Nežinomo Kareivio kapo, o prie paminklo žuvusiems už Lietuvos Laisvę. Tas paminklas buvo atidengtas 1921 m. spalio 16 d. O Nežinomo Kareivio palaikai prie to paminklo buvo palaidoti tik 1934 m. Tų metų lapkričio' 23 d. kapą pašventino arkiv. P. Karevičius ir arkiv. J. Skvireckas.
Be to, dar tektų paliesti Nepriklausomybės kovose žuvusių ir mirusių kovotojų skaičių. Man atrodo, kad tikro sąrašo kiek žuvo ir mirė kovotojų, gal mes ir neturime. Daug skaičiau dar nepriklausomoje Lietuvoje išleistų įvairių leidinių, bet juose vis buvo nurodyti skirtingi skaičiai. Tą patį kartojame ir dabar, gyvendami tremtyje. Tai, kad nekiltų neaiškumų, gal reikėtų nurodyti iš kokio leidinio tie skaičiai yra paimti. Nes priešingu atveju, remiantis kitais šaltiniais, galima daryti užmetimų, kad parašyti netikslūs skaičiai.
V. VytenietisLondonas, Anglija
MES ATSILIKĘ . . .
Kiekviena organizacija, kad ir neturėdama savo organo, stengiasi kaip įmanant palaikyti ryšį su lietuviška spauda, kurioje ryžtasi užfiksuoti savo organizacijos darbus ir užsimojimus. Tačiau, mes, buvę kariai, tuo reikalu esame atsilikę, ypač Ramovės skyriai, nežiūrint, kad turime savo organą Karį. Karys ir tai yra susilpnėjęs žinių atžvilgiu, o ypač jį susilpnino Čikagos skyriaus leidžiamas “Ramovėnas”, kuris išeina, kad ir nereguliariai ir su pertraukomis, bet žinias, vis dėlto, suima, kurioms būtų vieta Karyje.
Ryšy su šiuo klausimu norėčiau išeiti su savo pasiūlymu, būtent: retas kuris Ramovės skyrius turi skirtus korespondentus, o jeigu ir turi, tai ne visi korespondentai, neturėdami po ranka dokumentų - protokolų, arba nevisuomet dalyvaudami susirinkimuose, gali duoti tikslių pranešimų apie susirinkimų nutarimus, arba iškeltus svarbius klausimus. Ar ne geriau būtų, kad skyrių susirinkimuose sekretoriaujantis narys, draug su protokolu, paruoštų ir trumpą reportažą Kariui. Tai būtų iš karto atlikti du darbai, kurie nepasiliktų protokolų lapuose ir praturtintų Kario žinių skyrių. Juk mes čia išeivijoje nebeturime nei žinyno, nei Karo Archyvo, nei Kardo, o tik vienintelį Karį, kuris ir yra mūsų žinių aruodas. Tad pilkime į tą aruodą atrinktus grūdus — reikšmingesnes žinias, kurios liudys kartų kartoms apie mūsų veiklą.
P. Erdvys
Kūrėjų — Savanorių Šventė
Kūrėjai-savanoriai turi savo šventę, — šventę dėl įvykių, kuriuos gegužės 11 dieną, čikagiečiai kūrėjai -savanoriai ir minėjo, šiuos metus tiksliau būtų vadinti “Laisvės Kovos” metais, nes tik šiais, — 1969 metais, sukanka 50 metų nuo aktyvios, savanorių kovų dėl Lietuvos laisvės ir Nepriklausomybės, pradžios.
Ir pirmosios mūsų karių gyvybių aukos ant Tėvynės laisvės aukuro sudėtos kaip tik prieš 50 metų, t.y. jau 1919 m. pradžioje. Kūrėjai-savanoriai Čikagoje, š.m. gegužės 11 d. minėjo 50 metų nuo pirmosios savanorių karių priesaikos Lietuvai —- kovoti dėl jos laisvės ir nepriklausomybės iki paskutinio kraujo lašo.
Savo šventę — minėjimą, pradėjo pamaldomis Tėvų Jėzuitų bažnyčioje, pasimelsdami už žuvusius kovose, kacetuose, Sibiro vergų priverčiamojo darbo stovyklose ir kitur — laisvėje ir nelaisvėje — mirusius ginklo draugus, dėkodami Augščiausiajam už jiems suteiktas jėgas ir ištvermę, nors ir labai sunkiomis sąlygomis, priesaiką garbingai ištesėti. Pamaldų metu ir prie Paminklo žuvusiems labai gražiai giedojo solistė G. Mažeikienė. Momentui pritaikintą pamokslą pasakė ir išlikusiuosius kūrėjus-savanorius pasveikino kunigas J. Borevičius, S.J.
Po pamaldų, prie Paminklo žuvusiems už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę, įspūdingų apeigų metu (vadovaujant mjr. Šeštakauskui), aukurui rūkstant, būgnams dundant ir trimitams gaudžiant, buvo pagerbti frontuose žuvusieji Laisvės kovotojai — kariai-savanoriai, šauliai ir partizanai. Kūrėjų-savanorių vainiką prie paminklo padėjo kūrėjai-savanoriai: pulkininkas ir Vyties Kryžiaus ordino kavalierius K. Ališauskas ir p. Stasė Statkevičienė-Pranculytė. Kūr.-savanoris, Vyties Kryžiaus ordino kavalierius gen. M. Rėklaitis tarė jautrų žuvusiųjų garbei žodį.
Pagrindinė minėjimo dalis su paskaita vyko Jaunimo Centro didž. salėje. Čia, kūrėjus-savanorius, savo ir Lietuvos atstovo J. Kajecko vardu, sveikino Lietuvos gen. konsulas dr. P. Daužvardis, pareikšdamas padėką savanoriams už ryžtą, pasiaukojimą ir brangiausias aukas, sudėtas ant Tėvynės Laisvės aukuro: — “Visomis galimomis priemonėmis ir visomis
šventės dalyviai, iš k.: K. Petrauskas, stud. Jonikas, D. Velička, L. Balzaras, stud. D. Bruškytė, stud. V. Ramonis ir P. Venclova. Petro Maletos nuotr.
pajėgomis, visi privalome kovoti už Lietuvos laisvę” — baigė savo žodį gen. konsulas.
Labai įdomią grupinę paskaitą tema: “Savanorių ir mūsų dienomis”, skaitė Pedagoginio Lituanistinio Instituto rektorius D. Velička, to instituto studentų Danutės Bruškytės ir Vytauto Ramonio, padedamas. Paskaita pradėta įspūdingu, mūsų tautos laisvės pranašo Maironio “Jau slavai sukilo” daina—himnu. Paskaitos metu, tarp kito, buvo skaitoma ištraukos iš “Du mediniai ir trys geležiniai kryžiai” ir “Vyrai Gedimino Kalne” knygų. Pabaigai p. Velička pabrėžė, jog žemę, kurią savanoriai-kūrėjai apgynė, plėšrusis priešas vėl mums išplėšė, bet niekas negali išplėšti mums kultūros lobių, kuriuos kūrėjų - savanorių iškovotos laisvės metais toje žemėje išugdėme. Dideliame ekrane buvo parodyta: tautos laisvės pranašas Maironis, savanorius laisvės kovon pašaukęs min. pirm. M. Sleževičius, pirmieji kūrėjai-savanoriai, kar. K. Škirpa ir' psk. a.a. St. Butkus, taipgi ir knygos “Du mediniai ir trys geležiniai kryžiai” autorius viršila A. Šukys, (visi trys Vyties Kryžiaus ordino kavalieriai), žiūrovus ir paskaitos klausytojus sujaudino ekrane parodyta garbinga lietuvė—motina kūrėja-savanorė su trimis kūrėjais - savanoriais sūnumis, tai garbinga Vaškevičių šeima. (žr. LE XXVII t. 22 psl.) bei kiti, temai būdingi pirmųjų savanorių ir laisvės kovų metų vaizdai.
Minėjime su vėliavomis dalyvavo: B.V.S. “Ramovė” Čikagos skyrius, LŠST Vytauto Didžiojo ir Jūrų šaulių Klaipėdos kuopos (o kvietėme visas lietuvių organizacijas!) ir gausiai čikagiečių lietuvių.
Garbingų svečių tarpe buvo: JE vyskupas V. Brizgys, Lietuvos gen. konsulas dr. P. Daužvardis, LVS “Ramovės” CV pirm. gen. prof. inž. St. Dirmantas, LŠST CV atstovas — kūrėjas-savanoris gen. K. Musteikis, LB CV pirm. inž. B. Nainys, ALTO’s CV atstovas prokuroras dr. Bidlauskas, dipl. teis. rašytojas-redaktorius Bronius Kviklys, Lietuvos Atgimimo Sąjūdžio ir “Laisvosios Lietuvos” redakcinės kolegijos pirmininkas ir leidėjas Valerijonas Šimkus ir kt.
Sveikino: Tėvai Jėzuitai, ALTO’s CV vardu jos pirm. inž. Eug. Bartkus, Balzeko Lietuvių Kultūros muzėjaus bendradarbių ir savo vardu— Stalney Balzekas, jr.; Laisvės kovų invalidų ir kūrėjų-savanorių vardu — J. Žilinskas iš Clevelando, Lietuvos Atgimimo Sąjūdžio ir savaitraščio “Laisvoji Lietuva” vardu — Valerijonas Šimkus ir eilė kitų patriotų lietuvių.
Visiems minėjime dalyvavusiems, sveikinusiems, lėšomis ar savo darbu padėjusiems šį svarbaus istorinio įvykio minėjimą suruošti padėjusiems nuoširdžiai dėkojame, o ypatingą padėką reiškiame D. Veličkai ir jo padėjėjams už tokios Čikagoje dar nebuvusios paskaitos suruošimą, solistei Genovaitei Mažeikienei (atsisakiusiai honoraro) už tokį gražų giedojimą ir Valerijonui Šimkui ir Brunonui Macianskui už taip nuoširdžiai ir tokių gausių vaišių mums kūrėjams-savanoriams ir mūsų svečiams suruošimą.
Ačiū, labai ačiū visiems!
LKKSS-gos Čikagos skyriaus Valdyba
D. Bruškytė ir V. Ramonis skaito "Savanorių ir mūsų dienomis”.
Kairėje — A. Velička. Petro Maletos nuotr.
Brooklyno ramovėnai su šeimomis, gegužės 30 dieną, lanko mirusiųjų bičiulių kapus; iš k.: L. Vilkutaitienė, K. Šventoraitienė, M. Raulinaitienė, V. Šventoraitis, Z. Raulinaitis, L. Sperauskienė ir H. Kirkylienė. V. Čėsnos nuotraukos
Po pamaldų Tėvų Pranciškonų koplyčioje, Brooklyne.
Priekyje, deš. kun. dr. V. Gidžiūnas, kuris atlaikė pamaldas už žuvusius dėl Lietuvos laisvės. Gilumoje L. A. Legionuo posto vėliavos.
Nuo kapo... prie kapo, savų bičiulių.
VIETNAME ŽUVO VYTAS -VINCAS VOSYLIUS
Mūsų protui vargiai suprantamas amerikiečių karinis žaidimas su komunistais Vietname, deja, pareikalauja ir lietuviškojo kraujo gyvybių. Laikas nuo laiko vis išgirstame, kad vienas ar kitas jaunuolis ten paaukojo savo gyvybę, beklampodamas Azijos džiunglėse.
Tokia ypatingai skaudi žinia aplankė kuklią East Saint Louis, III. lietuvių koloniją, kai balandžio pabaigoje pasklido žinia apie vienturčio Milės ir Vinco Vosylių sūnelio mirtį. Graudžiai palietė visus lietuvius toji žinia, o ką jau bekalbėti apie tėvus, kurių jis buvo pasididžiavimas, paguoda varge ir šviesus spindulys besiartinančiame gyvenimo saulėlydyje.
Vytas-Vincas Vosylius gimęs 1946 m. gruodžio 14 d. Biedenkoff miestelyje, Hesseno apygardoje. Jo tėvelis Vincas — Suvalkijos ūkininkas, gimęs Šventaragio kaime, Igliškėlio vlsč., Marijampolės apskr., o mamytė Milė Pleiskūnaitė kilus nuo Garliavos. 1951 m. spalio 20 d. su tėveliais jaunasis Vytukas atvyko į East St. Louis, kur 1962 m. baigė lietuvių parapijinę pradžios mokyklą, o 1966 m. — gimnaziją. Tais pačiais metais vedė, ir išvykdamas į Vietnamą paliko dukrelę ir sūnų. 1968 m. balandžio 26 d. stojo savanoriu kariuomenėn, marinų dalinin, norėdamas atlikti karinę prievolę, ir po to, planavo siekti augštesnio mokslo, nes atlikusieji tarnybą Vietname jaunuoliai gauna palengvinimą ir finansinės paramos iš valdžios augštesniųjų studijų kelyje.
Atlikęs naujokų apmokymą Kalifornijoje, 1969 m. sausio 20 d. išsiunčiamas į Vietnamą. Čia vieną kartą buvo sužeistas, apdovanotas medaliu už narsumą, o taip pat ir “Purple Heart” už sužeidimą. Antrą kartą, patekus į minų lauką, apie 20 mylių į pietus nuo Da Nango, balandžio 26 d. buvo mirtinai sužeistas.
Gegužės 10 d., dalyvaujant visai lietuvių kolonijai, su karinėmis iškilmėmis palaidotas Bellevillės katalikų kapinėse. Gedulingas pamaldas bažnyčioje atliko naujasis lietuvių vyskupas, Jo Ekscelencija dr. Antanas Deksnys, asistuojamas kun. dr. Petro Celiešiaus ir kun. Jono Gasiūno. Prie kapo lietuvių bendruomenės vardu atsisveikino Apylinkės valdybos pirmininkas Zigmas Grybinąs.
Jaunojo Vyto tėvelis iškovojo apie 3 metus prieš bolševikus Rytų fronte, ir išliko gyvas, karo pabaigos sulaukė Leipcige. Tuo tarpu jo sūnus vostrejetą mėnesių teturėjo laimės klajoti Azijos džiunglėse ...
Kiek laikas leisdavo, jis dažnai rašė laiškus gražia lietuvių kalba savo tėveliams. Lietuvių šeštadieninė mokykla — tai gyvas atestatas jaunojo Vosyliaus rašytuose laiškuose. Vasario 9 d. ilgokame laiške, tarp kitko, ramino savo mieluosius tėvelius: “Nebijokite dėl manęs per daug, nes sunku užmušti gerą lietuvį. .
Tai labai įspūdingi šio jauno kario žodžiai. Lietuviškai puikiai susipratusi Vosylių šeima įdiegė ir savo vienturčiui sūneliui tiek tautinės sąmonės širdin, kad tolimos Azijos džiunglėse jis pasiliko išdidus lietuvis—patriotas—karys. Jo tėvelis yra
aktyvus lietuvių bendruomenės narys, nuoširdus darbininkas tiek BALF-o, tiek bendruomenės eilėse. Tai gyvas pavyzdys, kad šeimos, kurios deda visas pastangas, ir tokiose nepalankiose sąlygose gali išauklėti savo sūnus lietuviais didvyriais.
Jaunasis Vincas-Vytas žuvo, bet jo dvasia gyva amžinai! Gyva kiekvieno lietuvio, kur jis bebūtų, širdyje ir jo kovoje už tautos ir valstybės laisvę ir gyvybę. Balandžio 19 d. paskutiniame savo laiške mamytei jaunasis karys tarytumei pranašiškai rašė: “Nemanyk, kad aš greit atsiliepsiu. Kai turiu laiko, tai parašau laiškus, o kai esu labai pavargęs, tai il-siuosi...” Ir pagaliau paskutinieji mielojo sūnaus žodžiai laiškutyje: “Tegu Dievas Jus saugoja visados!”
O Tau, mielasis lietuvi kary, tegu Amžinoji Ramybė šviečia amžiams!
A. Vaitkus
BROOKLYNO RAMOVĖNŲ SUSIRINKIMAS
Birželio 6 d. 7 v.v. įvyko visuotinas Brooklyno skyriaus susirinkimas. Pagaliau prisistatė naujoji skyriaus valdyba, kuri turėjo kai kurių sunkumų “susilipdinti” ir pasiruošti darbui. Priežastys, kaip ir paprastai: daugiau yra kritikuojančių, ir labai maža — dirbančių.
Kaip ten bebūts, naujoji valdyba pasirodė tokia: pirm. — J. Šlepetys, vicepirm. — L. Virbickas, sekr. — V. Šventoraitis, kult. reik. vedėjas — V. Čėsna ir ižd. — inž. J. Zabelskis.
Prisistatydama, naujoji valdyba kartu patiekė ir numatytos veiklos planą: 1. Kariuomenės minėjimo suruošimą, 2. Dviejų iškilų suorganizavimą, 3. Minėjimų Dieną mirusiųjų ramovėnų kapų lankymą paversti metine tradicija, 4. Susirinkimų (mėnesinių) su programomis ruošimą.
Susirinkimas buvo gausus ir gyvas. Naujos valdybos programa buvo priimta ir valdybai pavesta išdirbti smulkius planus visiems atvejams ir patiekti susirinkimui.
Antroje dalyje vyko filmo rodymas. V. Čėsna, nesenai atlikęs 6 savaičių kelionę aplink pasaulį, parsivežė įvairių, paties darytų, filmų ir gausybę nuotraukų, šia proga .jis parodė savo filmą apie Tailandą su jo paauksuotomis pagodomis ir karalių rūmais.
Lauksime ir daugiau panašių, gausių ir gyvų susirinkimų ir kolegos V. čėsnos įdomių filmų apie egzotiškuosius kraštus. D.
Romas J. Kankus, gimęs 1944 m. Rytprūsiuose, augęs Vokietijoje — Kempteno DP stovykloje; Čikagoje baigė Nativity B.V.M. pradinę mokyklą, Leo H.S.—vidurinę, studijavo Loyola universitete tris metus, pradžioje ekonomiją, vėliau — istoriją ir literatūrą. Pagalvojęs, jog karinę prievolę turės atlikti, 1966 m. savanoriu pradėjo tarnauti JAV kariuomenėje. Baigė karo policijos mokyklą, prie 101 ABN divizijos parašiutininkų mokyklą ir vėliau 9 mėnesių aviacijos helikopterių mikyklą. Gavus piloto vardą, 1968.VI.17 Prezidento aktu jam suteiktas warrant officer laipsnis, o VII.10 su savo divizija išvyko į Vietnamą.
Paklaustas, kodėl pasirinko tokią sunkią tarnybą, atsakė, kad ji jam labai prie širdies. Romas galvoja siekti kariuomenėje karjeros.
B. P-gis
TAISAU KLAIDĄ!
Ponas J. V. Sūduvas, pr. metų lapkričio mėn. KARYJE, straipsnyje “Kautynės prie Sedos”, (psl. 282) sakinyje “Čia atvykę sužinojome, kad tik buvo palaidotas miręs pulko vadas plk. VĖBRA” — padarė klaidą. Prof. inž. ginki. plk. dr. VĖBRA ir šiandieną tebėra gyvas ir sveikas, darbuojasi ir gyvena kur tai N. Y. valstijoje.
Ten, Sedoje, tada mirė ir buvo palaidotas pulko vadas, ginki. plk. inž. MEČYS KAREIVA.
Pagarbiai,
Konstantinas Petrauskas
Jurgis Juodis — ANBO virš Kauno
