LIETUVAI
VYTAUTAS GRYBINAS
Buvo pačiam žydėjime,
Dienų jaunų grožybėje,
Tave išnešt žadėjome
Į ateitį, į didelę!
Nūnai esi kalėjime
Suminta priešo kojomis,
Mažai Tave mylėjome,
Per maža Tau aukojome.
Mažai, mažai sukūrėme,
Kuo atsispirt galėtume
Ugnies ir kraujo jūroje,
Audros lyg lapas mėtomi—
Tvirti, lyg iš granito mes
Laisvai gyvent išėjome,
Bet greit dvasia sunykome,
Sunykome, susmulkėjome ...
O Lietuva, o Tėviške,
Buvai brangi tik žodžiuose,
Mes meilę Tau nelygstamą
Krauju savu įrodysim!
Dar daug aukų sudėsime
Už praeitį paklydėlę,
Mes tikime į ateitį,
Į ateitį, į didelę!. . .
