MARGŲ ŽODŽIŲ PUOKŠTĖ

Emilija Maironytė

 ė

O saule, šviesioji sauluže!
Svajonių viliotoja tu!
Kai spindulius leidi valužėn,
Širdis neberimsta nuo jų ...

Norėčiau pavirst į plaštakę
Kartu su drugeliais pati,
Nuskristi į pasakų kraštą
Dar sykį tėvynę matyt.

O saule, mieloji sauluže!
Tu spindulius savo paberk
Ir žemės gimtosios padangėj 
Vergiją, kaip rasą, sugerk .. .

 A r  Ž ?

Kas čiurlendamas vingiuoja
Ir už deimantus žydresnis, 
Skleidžia varsas, mirguliuoja— 
Ar žinai?


Brolių kraują kas nuplauja
Ir jų aimanas nuaidi,
Gilią vagą kas skalauja
Amžinai?

Kur šlaitai margai žaliuoja,
Žydi gėlės, paukščiai čiulba,
Piemenėliai tralialiuoja
Ar žinai?

  s

Tą tylią ir kvapiąją naktį,
Kai soduose snigo žiedais, 
Širdis nenurimdama sakė,— 
Tik čia tavo mieli namai . ..

Žiedais pasipuošus lūšnelė
Man tėviškės sodžiaus gale 
Spindėjo, kaip meilės dainelė 
Išpinta jaunyste žalia.

Tą tylią, svajingąją naktį
Nukrito migla iš dangaus, 
Širdis nenurimdama sakė,— 
Tave kitos erčios priglaus . . .