PO VASARIO ŠEŠIOLIKTOSIOS
KPT. SIM. URBONAS
Didžioji Lietuvių Tautos Prisikėlimo sukaktis — Vasario šešioliktoji — šiemet, jau trisdešimt tretįjį kartą, buvo plačiai paminėta viso Pasaulio Lietuvių Bendruomenės. Ši sukaktis ir jos minėjimai visose šalyse, visuose laisvojo pasaulio kontinentuose, šiemet vyko netaip jau paprastomis aplinkybėmis.
Visuotinio Žmonijos Sąžinės atbudimo ženklai, nors ir labai palengva, jau pradeda rodytis šėtoniškų tamsybės jėgų debesimis apsiniaukusioje padangėje. Atrodo, jog iš tikrųjų jau daugeliui žmonių ir tautų pradeda atsiverti apžlibusios akys ir apkurtusios ausys. Daug kas yra pasikeitę moraline ir gal fizine prasme net ir Vasario 16-sios išvakarėse, arba tuojau po šios mums brangios istorinės dienos paminėjimo.
*
Londone įvyko gausi Europos Sąjūdžio Konferencija. Joje dalyvavo ne tik komunistinio imperializmo pavergtųjų, bet taip pat ir laisvųjų, didžiųjų ir mažųjų, tautų atstovai; net ir neseniai buvusieji priešai — vokiečiai ir prancūzai. Konferencijos vedamoji mintis — pavergtųjų Europos tautų išlaisvinimo reikalas. Čia buvo aiškiai pripažinta, kad negali būti nė kalbosapie bet kokį Europos suvienijimą, kol ji, Europa, yra perskirta geležine uždanga, kol čia nėra nei tikrosios taikos, nei laisvės. Taigi, pavergtųjų tautų išlaisvinimas esanti būtina sąlyga visos Europos taikai. Čia ir jaunasis Churchillis savo kalboje atvirai nurodė eilę valstybių, jų tarpe paminėdamas ir Lietuvą, kurios yra virtusios aukomis tironijos, žiauresnės ir už buvusią hitlerinę; jos turinčios būti išlaisvintos.
Šios, nors ir neoficialių, o tik politinių veikėjų, Europos vienybės sąjūdžio skatintojų, konferencijos dalyviai, švelnesne ar griežtesne forma, priėjo išvados, jog tolimesnis, neturįs pabaigos Vakarų tarimasis su maskvine imperija — esąs tik patarnavimas didžiajam visos žmonijos priešui, kad jis, pasirinkęs palankiausią momentą, lemiančiai smogtų Vakarų demokratijoms ...
Tad gal iš tikrųjų jau pakaks mažųjų tautų tragedijų, jų neįsivaizduojamų aukų, kad pagaliau įsitikintų ir didieji, jog prieš žmonijos istorijoje negirdėtą smurtą ir klastą šiandien tegalima pastatyti stiprią fizinę jėgą. Kad galingoji Amerika šiandien eina šiuo keliu — yra nemaža duomenų.
Kas gi buvo tie tūkstančių lenkų karininkų žmogžudžiai Katyno miške 1940 metais? Jeigu naciai, tai kodėl šis baisusis nusikaltimas prieš žmoniškumą nebuvo tinkamai iškeltas, išaiškintas (o tikrieji kaltininkai — nubausti) garsiajam Niurnberge, kur anuomet išdidžiai sėdėjo ir Vakarų sąjungininkai iš Kremliaus ?
Ir šios neįsivaizduojamos, paslaptingos vokiečių sumuštos Lenkijos karininkų tragedijos byla pradėta tyrinėti JAV atstovų rūmuose. Nejaugi ir čia dangaus keršto šaukiąs Lenkijos sūnų kraujas neatras tikrosios tiesos ?
Pagaliau — kas žino? Ar “motinos” Rusijos žemė neslepia ir daugiau tokių katynų ? . . Kur gi dingo keletas šimtų ir lietuvių karininkų, 1941 m. birželio 13-14 d. naktį klasta ir smurtu suimtų ir išvežtų iš vasaros poligonų? ..
*
Neįsivaizduojamas pasaulinio bolševizmo pavojus suriša draugėn ir didžiausius vakardienos priešus. Nors ir palaipsnis Vakarų Vokietijos jungimas Europos armijon, leidimas gaminti atitinkamus ginklus — vis aiškiau byloja, jog didžiųjų ėjimų taurė baigia prisipildyti, jog Amerikos kantrybė nėra neišsemiama, jog tikrosios taikos kūrimo valandos artėja ...
*
Tarsi artėjančio Tėvynės išsilaisvinimo simbolis — ir mūsų mieli trys žvejai, šios Vasario 16-sios išvakarėse Dariaus-Girėno perskrostomis Atlanto padangėmis atskridę į Ameriką, čia dalyvavę šios šventės iškilmėse ... Neišgyventų įspūdžių kupini, jie tik viena čia galėjo pasakyti, kad pavergtoje Tėvynėje lietuvis šią didžią dieną tegali slapčiomis švęsti tik savo širdyje...
Gal gi jau nebetoli ta diena, kada ir mūsų visame pasaulyje esantieji vyrai-kariai, tik ne po du, tris, o šimtais ir tūkstančiais, pakils į žygį Tėvynėn, kadjau ten švęstų Vasario 16-ją ...
Kas žino?
*
Kada galingieji tikrajai taikai išsaugoti ir jai atstatyti mobilizuoja begalines medžiagų ir žmonių atsargas — mūsų galingiausi ginklai yra lietuviškumo išlaikymas ir tikrai nuoširdus kuo didžiausias vieningumas. Šių ginklų mes niekuomet neturėjome pakankamai ir niekuomet jų nebus perdaug. Taigi, prieš kurį laiką šiais metais iš spaudos patirta žinia apie Vyr. Lietuvos Išlaisvinimo Komiteto pastangas ir reikalingumą suintensyvinti, suderinti Lietuvos išlaisvinimo veiklą, siekiant grupių konsolidacijos pačiame VLIKe, sustiprinti jo veiksmingumą, reprezentatyvumą ir darbingumą, siekiant visų aktualiųjų klausimų išsprendimo, — teikia vilčių, kad ir šie tarpusavio rūpesčiai bus nugalėti mūsų kenčiančios, išsilaisvinimo laukiančios Tėvynės labui, o mūsų priešo nesekmei.
