PRIEŠ ŠEŠETĄ DIENŲ IŠ EUROPOS

Saulėtą gruodžio popietę Brooklyno Grand Street atsitiktinai susipažįstu su viena lietuve tremtine. Patyrusi mane esant vieną iš KARIO red. vyrų, maloniai pakviečia užeiti čia pat gyvenančion jaunų lietuvių šeimon, kuri susilaukė savo senų tėvų, dar tik prieš 6-tą dienų atvažiavusių iš Vokietijos.

Paeiname keliasdešimts žingsnių, kopiame laiptais aukštyn ir atsirandame kukliame butelyje, kur įsikūrę jau anksčiau atvažiavusieji tremtiniai. Jaunas vyriškis ir šiuo metu palinkęs braižė kažkokį projektą, tvirtai tikėdamas gauti darbo savo specialybėje.

Tik ką atvažiavusieji tėvai — Bronius Brasiūnas su žmona. B. Brasiūnas — vaistininkas, suvalkietis, gyvenęs Memmingeno stovykloje ir dirbęs vaistinės vedėjo pareigose, buvęs Liet. Raud. Kryžiaus įąaliotinis.

Skaityti daugiau: PRIEŠ ŠEŠETĄ DIENŲ IŠ EUROPOS

GRUODŽIO MĖNUO JUNGTINĖSE TAUTOSE

DR. V. A. DAMBRAVA

(Svarbesniųjų JT Visumos Susirinkimo sprendimų apžvalga)

Su šiuo KARIO nr. skaitytojai pradedami informuoti apie Jungtinių Tautų darbus penktoje sesijoje.

Kitame nr. mūsų bendradarbis Dr. Vytautas-Antanas Dambrava sutiko paruošti išsamų reportažą apie mūsų pačių, o kartu ir paskirų Jungt. Tautų delegacijų pastangas Lietuvos klausimui kelti. Straipsnis bus pailiustruotas specialiai parinktomis nuotraukomis iš Jungtinių Tautų sesijos. RED.

Gruodžio men. 18 d. prieškalėdiniai JT posėdžiai baigėsi. Paskutiniuoju laiku jau buvo jaučiamas delegatu išsisėmimas, nes, be suinteresuotu, daugelis delegatų debatuose dalyvaudavo be entuziazmo. Gal tik viena SSSR delegacija, nežiūrint, kad jos visos rezoliucijos buvo atmestos, buvo agresyvi iki paskutinės valandos. Jei pradžioje rodydavosi tribūnoje Višinskis, pasikeisdamas su Maliku, tai paskutiniuoju laiku vis dažniau pasirodydavo ir antraeilės delegacijos figūros su Arutinianu, Tsarapkinu ir Soldatovu.

Skaityti daugiau: GRUODŽIO MĖNUO JUNGTINĖSE TAUTOSE

LIETUVOS GENOCIDO PARODA

Jau dešimt metų, kai Lietuva teriojama žiaurių okupantų, o pati lietuvių tauta planingai naikinama.

Pasaulyje išblaškyti lietuviai negali būti abejingi partizanų vedamai kovai dėl Lietuvos laisvės, todėl visomis priemonėmis turi drauge su jais kovoti žūtbūtinę kovą.

Viena kovos priemonių yra tikslus bolševikų-komunistų kėslų ir jų genocido metodų pavergtuose kraštuose iškėlimas.

Šia kryptimi tarp kitko ir dirba Lietuvos Antinacinės Rezistencijos buvę politiniai kaliniai.

Prie LAR b PK Sąjungos veikiantis Lietuvos Tautinės Martirologijos skyrius, vadovaujamas Jono Rimašausko, buvusio bolševikų ir nacių kalinio, per eilę metų rinko dokumentinę medžiagą ne tik apie mūsų tautos aukas nacių okupacijos metais, bet ir apie raudonųjų mūsų tautai daromas skriaudas.

Skaityti daugiau: LIETUVOS GENOCIDO PARODA

Karinės žinios

Galimi pasikeitimai

Šiuo metu svarstoma Tol. Rytų karinės vadovybės problema gali būti išspręsta taip: gen. MacArthuras grįžtų į Vašingtoną, Jungtinio štabo viršininku, o pakeistų jį gen. Omar Bradley.

Naujas lėktuvnešis

1951 m. pradžioje būsiąs pradėtas statyti naujas superlėktuvnešis, šiek tiek didesnis, negu 45.-000 to Midway. Nuo jo denio atomines bombas nešą sprausminiai bombonešiai galės nuskristi apie 1.500 mylių ir grįžti atgal į lėktuvnešį.

Svarbus dalinių judėjimas

Jugoslavija prie Bulgarijos pasienio siunčia ne tik savo geriausius, kautynėse išbandytus vienetus, bet ir Tito asmeninės apsaugos vyrus. Apgultame krašte toks dalinių judėjimas yra normalus reiškinys, tačiau gerai informuoti sluoksniai tvirtina, kad Tito šią žiemą tikrai laukiąs bulgarų įsiveržimo. Bulgarai esą geriausiai ginkluoti iš visų satelitų. Amerikos žvalgyba tiki, kad Tito baimė gali būti visiškai pagrįsta.

Skaityti daugiau: Karinės žinios

LAPKRIČIO 23-OJI JAV IR PASAULYJE

DETROIT. — Amerikos Lietuvių Sąjungos ‘Ramovės” Detroito Skyrius lapkričio 23 d. surengė iškilmingą Lietuvos kariuomenės šventės minėjimą. Minėjimas pradėtas 9 val. 30 min. iškilmingomis pamaldomis už žuvusius karius kovoje dėl Lietuvos laisvės, šv. Antano parapijos bažnyčioje. Pamaldas atlaikė ir pritaikytą dienos proga pamokslą pasakė parapijos klebonas kun. dr. Boreišis. Pamaldų metu prie JAV ir Lietu vos vėliavų asistavo Detroito skautai ir skautės.

Po pamaldų įvyko minėjimas buvusioje lietuvių salėje. Minėjimą atidarė “Ramovės” skyriaus pirmininkas mjr. Racka, pabrėždamas šios dienos dvejopą—Padėkos dienos ir Lietuvos Kariuomenės šventės reikšmę. Prelegentas, ltn. dr. Mickevičius, skaitė paskaitą “Lietuvos kariuomenės kūrimasis", nušviesdamas sunkius Lietuvos Tarybos Vilniuje pirmuosius žingsnius, kuriant Lietuvos kariuomenę, o taip pat kietas savanorių kovas su visais Lietuvos priešais. Ltn. Kriščiūnas savo paskaitoje “Lietuvos kariuomenės vaidmuo” — išryškino mūsų kariuomenės įnašą į Lietuvių Tautos atgimimą, auklėjimą ir valstybinį gyvenimą.

Po paskaitų vyko trumpa meninė dalis, kurią išpildė Detroito Lietuvių Balso Radio Klubo vyrų choras, vadovaujamas kompozitoriaus Br. Budriūno, ir vietos skautai.

Skaityti daugiau: LAPKRIČIO 23-OJI JAV IR PASAULYJE

LAIŠKAS EUROPON

Mielas Prieteliau,

Jau beveik dveji metai praslinko, kai su Tavim išsiskyrėm tarp anų barakų, kurie mus daugelį metų laikė pririšę prie savęs. Puikiai pamenu tą dieną. Buvo gražus, saulėtas švabiškas pavasaris, o mūsų komitetas buvo nuverstas. Mat, dėl išeikvojimų maisto sandėlyje, ir dėl viešo visuomenės protesto, sandėlininkas persikėlė net į kitą zoną. Pameni, tada nieks nesutiko eiti į komitetą, išskyrus mane. Aš, žinoma, sutikau. Ir tai tik dėl to, kad žinojau, jog tą pačią dieną išvykstu į pereinamąją stovyklą, pakeliui į JAV. Kaip ten buvo toliau — nieko nežinau, bet dabar čia galiu visiems pasakoti, jog “kempėse” buvau net komiteto pirmininku. Matai, čia, Amerikoje, labai svarbu turėti kokį nors titulą, žmogus be titulo, ir dar buvęs DiPi, vietinių visiškai negerbiamas. Beveik visi atvykusieji turia kokius nors titulus.

Tai matai, prieteliau, kas darosi.

Skaityti daugiau: LAIŠKAS EUROPON

Kuprinės pabiros

BANGUOTOS ŠYPSENOS

BABILONAS
Spoksau į bangelių grimą
Į mirgėjimą žvaigždžių —
Pro propelerių ūžimą
Balsą kažkieno girdžiu.

“Duok poezijos”, — tai šaukia
Man redaktorius rimtai, —
Apie tai, kaip laivas plaukia,
Ką mes jaučiam, apie tai.

Žiūriu į marias pro “bortą”
Ir žiūrėdamas mąstau,
Kaip šiandien valiau “abortą”,
Kaip  valyt rytoj reiks tau...

Skaityti daugiau: Kuprinės pabiros