SLAPTOJI SOVIETŲ ŽVALGYBA
Kpt. Br. Michelevičius
Sovietų slaptoji žvalgyba, tartum didžiulis raudonas voras, savo paslaptingu tinklu laiko apraizgęs ne tik Europa, bet ir visą pasaulį.
Bajorų kilmės lenkas F. Dzeržynski yra vienintelis iki šių laikų sovietų saugumo ir slaptosios žvalgybos viršininkas, miręs savo mirtimi. Kiti jo įpėdiniai: Menšenski — buvo nunuodytas, Jagoda — sušaudytas, o Ježovas —pakartas.
1938 m. Sovietų slaptosios žvalgybos ir saugumo vadovybę perėmė Lawrentij Berija. Nuo Berijos viešpatavimo pradžios iki šių dienų jo sąžinės sąskaiton pri-skaitoma 35 milijonai nekaltų žmonių gyvybių, jų tarpe daug ir mūsų tautiečių — lietuvių. Berijos vaidmuo ir galia ypatingai sustiprėjo, kai Stalinas jį 1948 m. paskyrė į Politbiurą “ypatingiems reikalams”. Jo žinioje yra trys ministerijos: MVD—vidausreikalų, MGB — žvalgybos bei saugumo ir MGK — valstybės kontrolės ministerija.
MVD seka ir vispusiškai tvarko Sovietų Sąjungos bei satelitinių valstybių politinį ir ūkinį gyvenimą, žiauriausiais metodais bei priemonėmis nustelbdami bent kokį antisovietinių elementų pasireiškimą.
MGB—drauge su GRU (vyriausia kariškos žvalgybos vadyba) organizuoja ir vykdo aktyvų politinį bei karišką špionažą užsienyje; ne rusų valdomuose kraštuose vadovauja ir kontroliuoja sovietinę propagandą. Sovietų pasiuntinybės, konsulatai, prekybinės atstovybės yra sudarytos išimtinai iš MGB personalo. Pavyzdžiui, sovietų supirkimo bendrovė AMTORG visai legaliu keliu, išnaudodama amerikiečių “atvirumą”, įgijo ištisus aprašymus ir brėžinius JAV patentuotų išradimų chemijos, industrijos ir kariškų reikmenų gamybos srityje. Panašaus pobūdžio slaptos žinios plaukia kasdien į “viską žinančio” maršalo Berijos rankas.
SVARBESNIEJI SOVIETŲ ŠPIONAŽO CENTRAI
Vokietija. Europos ir viso pasaulio centruose Maskva turi savo slaptosios žvalgybos štabus. Vienas tokių žvalgybos centrų randasi Rytų Vokietijoj, su jos vyriausia būstine Fuerstenberg (Meklenburg). Jos pagrindiniai uždaviniai yra šie: 1) visiškas Rytų Vokietijos izoliavimas ir jos išvalymas nuo antikomunistinio elemento; 2) Rytų ir Vakarų Vokietijos parengimas špionažo prietilčiui į Vakarus tolimesniems sovietų siekiams; 3) aktyvių įvairaus pobūdžio sabotažo veiksmų organizavimas Vakarų Vokietijoje.
Sovietų špionažui Vokietijoj vadovauja MVD generolas Pulkina. Iš 400 milijonų dolerių, kuriuos Sovietų Sąjunga kasmet skiria slaptosios žvalgybos reikalams, apie 35% pereina per gen. Pulkina rankas.
Sovietų MVD daliniai Rytų Vokietijoj yra sutelkti Dresdeno, Magdeburgo ir Schwerino rajonuose.
Šveicarija. Antras sovietų aktyvus špionažo lizdas yra Šveicarijoje, su vyr. būstine Ženevoje, Čia slaptajai sovietų žvalgybai vadovauja gudrus ir tame darbe įgudęs Aleksandras Rado, su savo štabu “Raudonasis Trejetukas”. šio štabo filijos yra Lucernoje (grupė “LIUCIJA”) ir Berne (“grupė ’’Sissy”). Rado ypatingai pagarsėjo žvalgybos profesionalų tarpe, kai jam pasisekė sovietų špionažo tinklą išplėsti Jung. Amerikos Valstybėse ir Kanadoje, išgaunant gana daug atomo energijos paslapčių. Jo patikimi slapti ryšiai siekė Montreal;, Ottawą, Meksiką, San Francisco, New Yorką ir Washingtona. Tarp kitko, tas pats Rado “Raudonojo Trejetuko” štabas užsiima dar ir “labdaringų pakietų” — ginklų siuntimu Prancūzijos komunistams. Ženeva yra paskutinioji sovietų žvalgybos agentų starto vieta, skirtų į JAV, pragaištingajam špionažo darbui.
Sovietų raudonojo voro slaptasis tinklas yra taip didelis, o jo gijos siekia taip toli, kad amerikiečių bei anglų įgudusiems kontražvalgybos organams tenka dėti daug pastangų to tinklo siūlus benarpliojant.
