Spalio 18 d. žuvę partizanai

Aukštaitijos partizanų vadai Šimonių girioje 1947 m.
I    eilėje sėdi iš kairės: Vincas Kaulinis-Miškinis, Antanas Slučka-Šarūnas, Bronius Kazickas-Saulius, Mykolas Guobužas-Šaulys, neatpažintas, Albertas Nakutis-Viesulas.
II    eilėje stovi iš kairės: Povilas Baronas-Briedis, Jurgis Urbonas-Lakštutis, Balys Jakštonis-Trockis, Vytautas Perevičius-Dobilas, Jonas Guobužas-Girėnas, Stasys Zabulionis-Lūšis (UKM)

GUOBUŽAS Jonas, Kazio-Girėnas, gim. 1927 m. Gaspariškių k., Vyžuonų vls., ūkininkų šeimoje, tėvai turėjo apie 30 ha žemės. Vytauto apygardos Liūto rinktinės Beržo kuopos Šmėklos būrio partizanas. Žuvo 1949 m. spalio 18 d. Gaspariškių k. Palaikai buvo užkasti prie Vyžuonų mstl. kapinių.

Šaltinis: https://partizanai.org/failai/html/drasiai-stovesim.htm

Spalio 18 d. Anykščių r. Šilagalių k. apylinkių Šimonių girioje (dabar - Anykščių r. sav.) karinės operacijos metu radus ir apsupus bunkerį nusišovė 6 jame buvę Vaižganto rinktinės Gintaro rajono partizanai. Žuvo: Vilgelmas Bugailiškis-Drąsutis (Vytenio būrio vadas), Janina Gečiūnaitė-Dalia, Mindra, Teofilis Gudas-Eskimas (Gintaro tėvūnijos vadas), Bronė Karvelytė-Snaigė, Mirta, Mikolas Namejūnas-Rimantas (Laimučio būrio vadas) ir Janina Valevičiūtė-Namejūnienė-Astra.

Atminimo ženklas 1952 m. spalio 18 d. žuvusiems 6 Vaižganto rinktinės Gintaro rajono partizanams atminti. Anykščių r. VMU Anykščių regioninio padalinio Mikierių girininkijos Šimonių girios 111 kvart. 13 sklypas

Šiaurės rytų partizanų sritis.  Atlasas 2d. p.188

Spalio 18 d. naktį Latvijos SSR Bauskės aps. Panemunės vls., netoli Budbergio miško (dabar - Latvijos Respublika), gyventojo Arvydo Butkaus sodyboje, remiantis agentūriniais duomenimis, Latvijos SSR MGB 2N valdybos ir MGB Biržų aps. skyriaus pajėgomis surengta pasala, į kurią pateko į sodybą einantys 5 Stanislovo Naudžiaus būrio partizanai. Per susišaudymą žuvo 4 partizanai. Iš jų žinomi: Juozas Balčiūnas, Juozas Krikščiūnas ir Augustas Pareizis-Kazys.

Šiaurės rytų partizanų sritis.  Atlasas 1d. p.47 

Spalio 18 d. Šakių aps. Barzdų vis. (dabar - Šakių r. sav.) Gražiškių k. MGB Barzdų vls. poskyrio operatyvinė grupė vykdė karinę-čekistinę operaciją. Jos metu žuvo 2 Kęstučio rinktinės partizanai: Jonas Brazys-Klajūnas (1948 m. sausio-1949 m. kovo mėn. - rinktinės vadas, vėliau - apygardos štabo Ūkio skyriaus Aprūpinimo poskyrio viršininkas) ir Liudvikas Juodkojis-Kariūnas (adjutantas).

Paminklas žuvusiems Tauro apygardos pareigūnams atminti. Gražiškių kapinės, Šakių r.

Pietų Lietuvos partizanų sritis.  Atlasas  p.144 

AVLASEVIČIUS ALEKSANDRAS, Boleslovo, g,1926(?)m. Baublių k., Vyžuonų vls., ūkininkas, partizanas, 1944 10 18 nušautas enkavedistų.

MEIDUS ANUPRAS, g.1927 m. Tauragnų miestely. Paskelbus mobilizacija slapstėsi Juknėnų k., Daugailių vls., Prano Miškinio sodyboje. Slėptuvė buv išduota, ir A.Meidus su Pranu Purviniu 1946 10 18 žuvo.

MIKULĖNAS STASYS - Galvydis, Galiūnas, g.1915 m. Mockėnų k., Utenos vls. Vedęs gyveno Anykščiuose. Tarnavo policijoj. Buvo 1941 m. Birželio sukilimo dalyvis. Partizanas, priklausė Juozo Kalendros - Naro būriui. Žuvo 1946 10 18 Rubikių k. (Anykščių rj.). Užkastas kalnelyje prie Dauniškio ežero, Utenoje.

PURVINIS PRANAS, g.1915 m. Egliniškio k., Dūkšto vls., Zarasų aps. Vedęs nuo 1941 m. gyveno Juknėnų k., Daugailių vls. Prasidėjus vyrų gaudynėms, slapstėsi apie Pr.Miškinio namus. Žuvo 1946 10 18 su Anupru Meidumi Juknėnuose. Bunkerį parodė prikankintas Jurgis Dudėnas. Jausdamas dėl to kaltę, bunkeryje rastu ginklu ir pats nusišovė.

PŪSLYS BRONIUS, g. 1924 m. Juknėnų k., Daugailių vls. Praėjus frontui, slapstėsi. Slėptuvę parodė suimtas ir kankinamas Jurgis Dudėnas. Žuvo 1946 10 18 Juknėnuose kartu su Broniumi Maniušiu ir Pranu Purviniu. Nušautuosius nuvežė į Daugailius, prie skrebyno.

ŠAVALINSKAS ALFONSAS, g.1920 m. Narvydžių k., Daugailių vls. Slapstėsi apie namus. 1946 10 18 užklupo čekistai namie. Vieną nušovęs, bėgo į Latviškių mišką, bet ten laukė pasala, ir A.Šavalinskas žuvo.

https://partizanai.org/failai/html/laisves-kaina.htm

Kučinskas Jonas - Spyruoklis, Tautmylis iš Škėvonių k. Birštono vlsč. 1906-1951.10.18. Lietuvos kariuomenės puskarininkis. 1947-1951 m. vadovavo Balbieriškio Vaidoto grupei, prieš tai buvo Vilko būryje. Po V. Ambrazevičiaus-Balandžio žūties Punios šile 1951.05.23 Geležinio Vilko rinktinės kuopos vadas Spyruoklis paskiriamas Dzūkų rinktinės vadu. Žuvo Bartkūniškių (Sabališkių) miške Simno raj. Gegučio ir Tylos brolis.

https://partizanai.org/failai/html/istark-mano-varda.htm

 

Antanas Matulionis-Adabra, Būtėnų k. Ž.1952 10 18.

Anelė Karvelytė-Burdienė, Viešintų vls., Šilagalio k., Jauniaus b. Ž.1952 10 18.

Bronė Karvelytė-Snaigė, Viešintų vls., Šilagalio k., Jauniaus b. Ž.1952 10 18.

Vladislava Karvelytė-Lelija, Viešintų vls., Šilagalio k., Jauniaus b. Ž.1952 10 18.

Antanas Matulionis-Adabra, Šimonių vls., Butėnų k., Vytenio b. Ž.1952 10 18.

https://partizanai.org/failai/html/kovoje-del-laisves.htm

Trys A. Kentros broliai – Rūtenis (stovi), Tauras (priklaupęs), Sakalas (sėdi), sesuo Snaigė ir mama, slapyvardžiu Motinėlė, 1949 m.

Jonas Kentra - Rūtenis buvo labai sumanus vadas, sugebėjęs drąsą derinti su gera konspiracija, todėl jo būrys ilgai nepatyrė didelių nuostolių. Pats vadas buvo sužeistas net septyniolika kartų, bet sugebėdavo išvengti priešo nelaisvės. 

Rūtenis žuvo 1951 m. spalio 18 d. apie 16 valandą 15 minučių, išbuvęs partizaninėje kovoje septynerius metus.

https://partizanai.org/failai/html/kestucio-partizanai.htm

Genys-Petras Kazlauskas, g. 1914 m. Žiūronių k., Balbieriškio vls., Marijampolės aps. Nuo 1945 m. Dainavos apygardos partizanas. Žuvo 1946 m. spalio 18 ar 22 d. Vaivos k., Balbieriškio vls., Prienų aps. pas Naudžiūną.

https://partizanai.org/failai/pdf/0LKA/Laisves-kovu-archyvas-33-2003.pdf