Rugsėjo 25 d. žuvę partizanai

Povilas Samuolis-Juodas Ponas, Subačiaus vls., Bagdoviškių k., J.Pono b.vadas, desantininkas. Ž.1947 09 25.

Šaltinis: https://www.partizanai.org/failai/html/kovoje-del-laisves.htm

Kuzinevičius Mykolas (slapyvardis Serbentas). (1917 m. rugpjūčio mėn. Burbiškių kaime, Žiežmarių valsčiuje - 1946 m. rugsėjo 26 d. Naujosios Slabados kaime) - partizanų bataliono vadas.

Tai itin dramatiško likimo šeima. Kuzinevičiai paliko ryškią žymę Kaišiadorių krašto pokario istorijoje. Ignas Kuzinevičius (g. 1880 m.) turėjo penkis sūnus (Mykolą, Antaną, Joną, Igną ir Stasį) ir vieną dukrą Eleonorą, kuri buvo vyriausia šeimoje. Visi jo penki sūnūs žuvo: keturi partizaninėje kovoje, vienas įkalintas lageryje.

M. Kuzinevičius tarpukariu buvo Lietuvos kariuomenės husaru, vėliau tapo policijos jaunesniuoju karininku. Vokiečių okupacijos metais nurodė priešiškai nusiteikusius komunistus Baraduliną, Kuznecovą, Semenkovą, Terentjevą, Karengą, Loginovą, tačiau jų buvo pasigailėta. Po karo daugelis jų tapo stribais.

Sugrįžus sovietinei okupacijai, jau 1944 m. vasarą M. Kuzinevičius subūrė tuos, kurie norėjo priešintis ginklu. Nuo pat pradžių tapo būrio vadu. Susikūrus keliems būriams buvo paskirtas kuopos vadu. Būriui vadovauti buvo paskirtas brolis Jonas Kuzinevičius-Kazimieraitis. Nuo 1946 m. buvo paskirtas bataliono vadu.

Jo vadovaujami partizanai veikė trijų valsčių riboje: Semeliškių, Padvarionių ir Žiežmarių. M. Kuzinevičiaus būrį sekti ir likviduoti buvo pavesta šaltiniams "Ninai", "Gornyj" ir "Pukalskui".

1946 m. rugsėjo 26 d. auštant Kaišiadorių apskrities MVD skyriaus kareiviai Naujosios Slabados k. (Žiežmarių vals.) gyventojo Boliaus Šriupšos namuose pravedė patikrinimą. 7 val. ryto daržinėje buvo surasti trys partizanai. Susišaudymo metu du partizanai, būrio vadas M. Kuzinevičius ir Pranas Taletavičius-Klajūnas iš Balceriškių k. (Žiežmarių vals.) buvo nužudyti. Trečiajam paėmus ūkininko arklį, pavyko sėkmingai pasitraukti.

Žuvusiųjų palaikai buvo išniekinti Žiežmariuose. 1991 m. rugpjūčio 17 d. perlaidoti Kaišiadorių kapinėse.

Šaltinis: http://www.kaisiadoriumuziejus.lt/enciklopedija/index.php?title=Kuzinevi%C4%8Dius_Mykolas

1946 m. rugsėjo 25 dieną NKVD šaulių pulko kareiviai Slabados–Balceriškių kaimų laukuose surengė pasalą. Būrys kareivių pasklido po kaimą, ieškodami besislapstančių nuo kariuomenės vyrų. Boliaus Šriupšos sodyboje užtruko ilgiau, nes žinojo, kad šeimininkas partizanus globoja. Einant į daržinę, iš jos pradėjo šaudyti. Kareiviai turėjo didelę patirtį: jie ruošėsi daržinę padegti. Staiga iš jos atsišaudydami išbėgo trys vyrai. Du iš jų krito. Taip žuvo kuopos vadas Mykolas Kuzinevičius-Serbentas, su juo kartu atpažintas partizanas Pranas Taletavičius-Klajūnas (1922–1946). Buvo paimti ginklai ir kuprinė, kurioje buvo komunistų ir stribų sąrašai bei nebaigtas rašyti kuopos vado įsakymas. Partizanų palaikai niekinti Žiežamriuose. 1991 metų rugpjūčio 17 dieną jie perlaidoti į Kaišiadorių partizanų kapines.

Šaltinis: https://www.delfi.lt/pilietis/naujienos/partizanu-seimos-istorija-dukros-lupomis-kaip-tevai-ir-7-vaikai-kovojo-uz-lietuvos-laisve.d?id=74893614

Daina apie Praną Taletavičių - Klajūną iš Balceriškių kaimo, kurį nušovė skrebai

Četvergo rytą Klajūnas krito
Slabados kaime, Šriupšos lauke.
Nespėjo peršokti jis per upelį,
Plieno kulkelė pagavo jį.

O prie upelio augo berželis,
Žiūrėjo Klajūno mirties.
Klajūnas krito, dar buvo gyvas -
Skrebas jį nužudė kardu.

Klajūną vežė Žiežmarių rinkon,
Vėjelis draikė plaukus jo.
Klajūnas puošė Žiežmarių rinką
Su savo nuoga krūtine.

Kai gavo žinią jo motinėlė,
Kad jos sūnelio gyvo nėra,
Ji gailiai verkė, žodžiais raudojo,
Skubėjo pievų takeliu.

Bet ji atbėgus sūnaus nerado,
Tik rado vietą jo mirties.
Ji atsiklaupus žemelę ardė,
O, Dieve, kur sūnaus mirtis?

Motulė matė, kai sūnų vežė,
Vežė ant žydų kapinių.
Ji gailiai verkė ant šventorėlio,
O kunigėlis ramino ją.

Neverk, motule, neverk brangioji,
Nušluostyk ašaras gailias.
Tavo sūnelis kraują praliejo,
Kad būt Tėvynė mūs laisva.

Užrašė A. Grigaliūnaitė

Šaltinis: https://www.partizanai.org/failai/html/didzioji-kova.htm#134

RUZGAS PRANAS, g.1926 m. Luknių k., Vyžuonų vls. Baigęs technikos mokyklą, grįžo pas tėvus ir slapstėsi. 1945 09 25 (?) čekistai jį rado pasislėpusį klojime ir nušovė. Vežamą laidot, atėmė ir užkasė miške. 1949 03 ištrėmė tėvus, brolį ir seserį. Tėvai sūnaus kapą surado, palaikus perkėlė į Luknių kapines, o paskui į šeimos kapą Vyžuonose.

Šaltinis: https://partizanai.org/failai/html/laisves-kaina.htm

1947.09.25 žuvo būrio vadas Jonas Požėčka-Tėvas iš Pagirių valsčiaus Tunikonių kaimo.

https://partizanai.org/failai/pdf/0LKA/Laisves-kovu-archyvas-10-1994.pdf