Alfonsas Bagdonas-Arelis
Aro būrio vadas Alfonsas Bagdonas-Aras (VŽM)
Alfonsas Bagdonas gimė 1912 m. rugpjūčio 17 d. Ukmergės aps., Balninkų vls., Padembės k. (dabar vadinamas Paužuolių k.) Juozapo Bagdono ir Domicėlės Babelytės vidutinių ūkininkų šeimoje. Krikštytas Telšių vyskupijos Balninkų bažnyčioje rugpjūčio 26 d. Krikšto tėvai: Antanas Burneikis ir Elena Baranauskaitė1. Bagdonų ūkis buvo nedidelis, bet pažangus: turėjo dviejų galų gyvenamąjį namą, molio plūktą sienų tvartą, klojimą, pirtį ir didelį sodą. Šeimoje augo penki broliai: Jonas, g. 1903 m., Vincentas, g. 1908 10 17, Alfonsas, g. 1912 08 17, Rapolas, g. 1913 m., Povilas, g. 1912 12 12, ir sesuo Ona, g. 1921 m. Visi gimė Ukmergės aps., Balninkų vls., Padembės (dabar Paužuolių) kaime ir krikštyti Balninkų bažnyčioje. Visi šeši vaikai augo darnioje šeimoje, o paaugę lankė Karališkių pradinę mokyklą ir padėdavo tėvams ūkio darbuose.
Alfonso brolį Vincą vadindavo vienalangiu, nes skaldant akmenis jam išmušė vieną akį. Alfonsas, Rapolas ir Povilas buvo muzikalūs ir gražiai trise grodavo, todėl juos kviesdavo į vestuves, šokius ir kitus pobūvius.
Bagdonų šeimos likimas buvo tragiškas: sūnus Jonas ir duktė Onutė 1948 05 22 buvo ištremti į Krasnojarsko sr., Igarkos r. Praleidę tremtyje 11 metų, 1959 gruodžio 3 d. buvo paleisti. Alfonsas, Rapolas ir Povilas žuvo gindami tėvynę. Dabar nebėra nei Bagdonų sodybos, nei pačių Bagdonų.
Alfonsas Bagdonas, tarnaudamas Lietuvos kariuomenėje, baigė puskarininkių mokyklą ir gavo puskarininkio karinį laipsnį2. Baigęs karinę tarnybą, dirbo tėvų žemės ūkyje. Buvo Jaunosios Lietuvos sąjungos narys - jaunalietuvis.
1940 m. rusų okupaciją sutiko nepalankiai. Pirmosiomis Sovietų ir Vokietijos karo dienomis buvo aktyvus sukilimo dalyvis. Vokiečių okupacijos metais tarnavo Paužuolių seniūnu. Išgirdęs gen.P.Plechavičiaus kvietimą, stojo savanoriu į gen.P.Plechavičiaus organizuojamą vietinę rinktinę ir tarnavo puskarininkiu3. Jis tikėjo, kad apgins Lietuvos rytų gyventojus nuo raudonųjų partizanų bei lenkų teroro, o baigiantis karui, kai rudasis ir raudonasis okupantai bus nusilpę, ginklu atgaus nepriklausomybę.
1944 m. liepos 24 d., antrą kartą sovietams okupuojant Ukmergę, Alfonsas Bagdonas raudonuosius okupantus sutiko su ginklu rankoje miške ir palaikė glaudžius ryšius su Juozu Šibaila-Dieduku.
1944 m. vasarą išėjo Tėvynės ginti iš Paužuolių k. ir du Alfonso broliai: Rapolas-Lapas bei Povilas ir abu kovojo Alfonso-Arelio vadovaujamame partizanų dalinyje.
Daugelis autorių, manydami, kad Alfonso Bagdono slapyvardis Arelis rusų kalba dokumentuose neteisingai parašytas (kas buvo būdinga to meto rusų kalbos raštuose), vadino jį Aru. LYA išlikusiuose rusų kalba rašytuose dokumentuose slapyvardis Arelis parašytas teisingai, nes tarmiškai balninkiečiai Arą vadino Areliu4.
1944 m. rugsėjo-spalio mėn. Ukmergės aps. Juozapo Šibailos-Dieduko vadovaujamą Balninkiečių laisvės rinktinę sudarė trys daliniai: j.ltn.Juozapo Šibailos-Dieduko, psk.Alfonso Bagdono-Arelio ir psk.Alfonso Morkūno-Plieno. Alfonso Bagdono-Arelio 50-100 iki vieno bataliono vyrų dalinys veikė šiaurinėje Balninkų vls. dalyje, Kurklių, Kavarsko vls. ir Utenos aps. Alantos bei Skiemonių vls. apylinkėse5.
Tikriems organizuotai kovojantiems partizanams amnestija mažai turėjo įtakos. Net pavargę nuo įtemptos kovos partizanai labiau buvo linkę padirbtais dokumentais apsigyventi tolimesniuose nuo gimtosios vielos rajonuose negu pasiduoti. Tačiau dauguma jų buvo susekti ir suimti. Iš tokių A.Bagdono-Arelio partizanų galima paminėti 1911 m. Kibildžių k., Balninkų vls. gimusį Stasį Pilecką-Salą. 1947 m. padirbtais dokumentais jis apsigyveno Utenoje ir dirbo Utenos Lietkoopsąjungos paruošų sandėlininku. 1948 m. rugpjūčio 20 d. buvo suimtas ir “už tėvynės išdavimą” už akių nuteistas 10 metų. Grįžo į Lietuvą 1956 rugpjūčio 10 d. ir apsigyveno Balninkuose, nes sodyba Kibildžių k. buvo sunaikinta6.
1945 m. birželio 20 d. balninkiečių rinktinės A.Bagdono-Arelio dalinį sudarė 50-60 vyrų (beveik dvi kuopos). Apie 8 proc. dalinio vyrų buvo ginkluoti rankiniais bei sunkiaisiais kulkosvaidžiais, apie 60 proe. automatais ir apie 32 proc. šautuvais, be to, kai kurie dar turėjo granatas bei pistoletus. Geresniam manevravimui A.Bagdono-Arelio dalinys buvo padalintas į 4 padalinius (skyrius). Visam daliniui vadovavo automatu ir dviem granatom ginkluotas dalinio vadas psk.Alfonsas Bagdonas-Arelis. Pirmajam padaliniui vadovavo automatu ir dviem granatom ginkluotas Arelio brolis Rapolas Bagdonas-Lapas, kuris buvo ir Arelio pavaduotojas. Antrajam padaliniui vadovavo automatu ginkluotas Mykolas Žukauskas-Meška, Bebras (g. 1919 06 15 Sargūnų k., Kurklių vls.). Trečiajam padaliniui vadovavo automatu ginkluotas Juozas Juodenis-Lokys (g. apie 1917 m.). Ketvirtajam padaliniui vadovavo šautuvu ir 4 granatom ginkluotas vyr.psk.Nikodemas Liškauskas-Beržas (g. 1915 03 05 Balninkuose). A.Bagdono-Arelio dalinys turėjo devynis jojamus arklius, kuriuos naudojo žvalgybai, ir spaudai bei atsišaukimams leisti lietuvišką rašomąją mašinėlę7.
A.Bagdono-Arelio dalinys veikė Balninkų, Kurklių, Skiemonių, Alantos ir Žemaitkiemio apylinkėse. Jo dalinį sudarė šiauriniame Balninkų vls. pasienyje gyvenantys Kurklių bei Žemaitkiemio vls. ir Balninkų vls. vyrai nuo Kurklių vls. ribos iki pat Balninkų, nes jo dalinyje buvo Vladas Raugalas-Žilvitis (g.1925 m. Žemaitkiemio vls., Martnonių k.), du broliai Žukauskai iš Kurklių vls., Sargūnų k.: Mykolas-Meška (g.1919 05 15) ir Zigmas-Plaktukas (g.1922 05 02), Petras ir Kazys Kiaulevičiai (g.1926 m. Kališkių k.), Bronius Miškinis-Kardas, Juozas Seniūnas-Lakūnas, g. 1923m. Dragaudžių k., Bronius Grybas-Ąžuolas, g. 1919 m. Vanagų k., Juozas Karolis iš Pabaldonių k., Latvys iš Kazokiškio k., A.Širvinskas-Šalmas iš Pusvaškių k., du Skabai iš Libertavos k., broliai Antanas, Petras ir Stasys Pileckai iš Kibildžių k.
A.Bagdono dalinyje kelias savaites buvo Armoniškių k. gyventojas Stasys Paliūnis. Pasigedęs dalinyje kariškos drausmės, iš jo pasitraukė ir grįžęs namo pasiėmęs nešaukiamojo amžiaus kito tėvo savo mirusio brolio dokumentus slapstėsi namie arba mūsų sodyboje. Po "amnestijos" vasarą mūsų sodyboje buvo sulaikytas, savaitę Ukmergėje tardytas ir paleistas Petro Strazdo vardu išduota pažyma. Kelis mėnesius teko Balninkuose kas mėnesį registruotis, o paskui Petro Strazdo vardu išdavė pasą. Bijodamas, kad neišaiškintų jo praeities, priėmė žmonos pavardę ir tapo Petru Seniūnu.
Alfonso Bagdono-Arelio dalinys turėjo platų ryšininkų bei rėmėjų tinklą. Nedideliame 7 sodybų Armoniškių k. mano tėvo Jono Strazdo sodybos,klojime buvo įrengtas bunkeris, kuriame žiemą slėpėsi Beržo padalinio partizanai: dažniausiai du mano pusbroliai Mykolas-Meška ir Zigmas-Plaktukas Žukauskai iš Sargūnų k., kartais Vladas Raugalas-Žilvitis iš Martnonių k., Bronius Miškinis-Kardas iš Merečiškių k. ir retkarčiais 4-ojo padalinio vadas N.Liškauskas-Beržas. Aš stebėjau Balninkų karinę įgulą ir jiems pranešdavau apie jos veiksmus.
Tame pačiame Armoniškių k. pas Bonifacą Kuktą prieglobstį rasdavo partizanas Petras Skabas ir Juozas Karolis, g. 1902 m. Pabaldonio k. Gretimame Dragaudžių k. A.Bagdono-Arelio ryšininkais dirbo Antanas Pažarskas, g. 1918 m., ir Kazys Kraujūnas, g. 1919 m. Vanagų k., 60-metė Marijona Leitienė ir 40-metė jos duktė Ona, o jos sūnus Vladas Leita buvo partizanas ir žuvo Vanagų k. Lydymo miške8.
Arelis turėjo savus agentus Balninkų bei Kurklių stribų gretose. Iš Balninkų stribų partizanų naudai dirbo man žinomas Juozas Seniūnas, Balio, g. 1923 m. Dragaudžių k. Pirmaisiais okupacijos mėnesiais jis nuo armijos slapstėsi namuose. 1944 m. gruodžio mėn. A.Pažarskas, g.1918 m. Dragaudžių k., Arelio ryšininkas J.Seniūnui surengė susitikimą su namuose besislapstančiu Kaziu Kraujūnu, g. 1919 m. Dragaudžių k., kuris taip pat buvo A.Bagdono-Arelio dalinio ryšininku. Besikalbant A.Pažarskas ir KKraujūnas paprašė Juozo Seniūno padėti partizanams ir užsiminė jam, kad A.Bagdonas-Arelis norėtų jį matyti stribų gretose dirbantį partizanų naudai. Juozas Seniūnas priėmė A.Bagdono pasiūlymą ir 1944 m. gruodžio mėn. įstojęs į Balninkų karinės įgulos stribų gretas palaikė glaudžius ryšius su partizanais. Per A.Pažarską perduodavo partizanams žinias apie Balninkų karinės įgulos ginkluotę, Balninkų vls. NKVD kuopų sudėtis, apie stribus, jų nuotaikas ir planuojamas karines operacijas.
1945 m. kovo mėn. J.Seniūnas gavo užduotį verbuoti Balninkų karinės įgulos stribus į partizanų gretas. 1945 m. pavasarį prieš puolant partizanams Balninkų BO NKVD J.Seniūnas užverbavo partizanų naudai dirbti du Balninkų stribus: Juozą Juodenį, g. 1917 m., ir Bronių Gylį, Marijonos, g. 1920, o pats balandžio mėn. pasitraukė į A.Bagdono-Arelio dalinį. 1945 m. pavasarį, partizanams puolant Balninkų VK ir karinę įgulą J.Juodenis ir B.Gylys, būdami Balninkų karinės įgulos sargyboje, padėjo partizanams įvykdyti operaciją ir kartu su partizanais pasitraukė į A.Bagdono-Arelio dalinį9. Juozas Juodenis-Lokys buvo paskirtas 3-ojo padalinio vadu, o Bronius Gylys-Beržas - 3-ojo padalinio ryšininku.
Juozui Seniūnui-Lakūnui neteko ilgai partizanauti, nes 1945 m. birželio 16 d. padalinio vadas J.Juodenis-Lokys išleido jį namo maisto produktų ir surinkti žinias apie Balninkų karinę įgulą. Birželio 20 d. jį namuose be ginklo sulaikė okupantai; ginklą buvo palikęs pas Vincą Seniūną1”. 1945 m. gegužės 1 d. Plaštakos k. okupantai nušovė ryšininką A.Pažarską, bandydami sulaikyti kaip A.Bagdono dalinio dalyvį11.
Kurklių įguloje A.Bagdono-Arelio naudai dirbo į Kurklių stribus įstojęs Povilas Minskas, g. 1914 m. Kurkliuose. Žinias apie Kurklių karinę įgulą jis A.Bagdonui perduodavo per ryšininką Paviržių, o kad partizanai jį atskirtų nuo kitų stribų, nešiodavo šautuvą vamzdžiu žemyn. 1945 m. birželio 26 d. P.Minskas per ryšininką perdavė A.Bagdonui žinią apie pavojų: budėdamas įguloje, jis matė ir girdėjo, kaip vienas žmogus pranešė saugumui partizanų buvimo vietą. Tačiau Arelis nepatikėjo, nes stribų jis nebijojo, o apie kariuomenę nepagalvojo. 1946 m. vasario 16 d. P.Minskas iškėlė Trispalvę; už tai jį Ukmergėje suėmė ir nuteisė 8-eriems metams. Netrukus buvo suimtas ir jo ryšininkas Paviržius, bet greitai paleistas. Žmonės kalbėjo, kad pastarąjį saugumas užverbavo, nes netrukus jis išprotėjo ir pasikorė. P.Minskas 1956 m. grįžo į Lietuvą ir apsigyveno Anykščiuose12.
A.Bagdonas-Arelis griežtai bausdavo išdavikus ir tuos, kurie darė nusikaltimus, prisidengdami partizanų vardu. Mat persirengę rusų kareiviai, stribai bei enkavedistai, prisidengę partizanų vardu, vogdavo, plėšikaudavo ir žudydavo nekaltus žmones. Kai vienas toks buvęs būrys pasirodė Balninkų, Kurklių bei Skiemonių apylinkėse, Arelio partizanai surengė pasalą ir sugavo 7 asmenis, kurie plėšikavo ir žudė. Paaiškėjo, kad tai specialus Ukmergės MGB būrys. Partizanų teismo nuosprendžiu visi 7 buvo sušaudyti13.
A.Bagdono-Arelio dalinys vienoje vietoje ilgiau neapsistodavo ir neturėjo paruoštų bunkerių, nes visą laiką vykdydavo užduotis. A.Bagdonas gerai išmanė karo techniką, kautynes, strategiją bei pasiruošimą ir nemėgo pralaimėti kautynių. Apsistojęs nepažįstamoje vietoje jis iš vakaro gerai susipažindavo su ja, kad iškilus pavojui galėtų priimti teisingą sprendimą. Arelis pasitikėdavo tik žvalgybos skyriumi ir laikėsi konspiracijos, todėl jo daliniui sekdavosi. Kautynėse partizanų žūdavo vos vienas kitas, o priešų daug daugiau.
Arelio dalinys per savo veiklos laikotarpį atliko daug karinių operacijų. 1944 m. Plaštakos k. nušovė stribą Kuzmą Makarovą, o Vanagų k. stribus Savelijų Karablikovą ir Astrauską. 1944 m. rugpjūčio 29 d. puolė Kurklių karinę įgulą bei kalėjimą ir išlaisvino visus suimtuosius. 1944 m. rudenį puolė Balninkų ir Žemaitkiemio valsčius bei karines įgulas.
Netoli Kavarsko veikė apie 60 vyrų Raudonikio-Patašono vadovaujamas partizanų būrys. Jie labai norėjo pulti Kavarsko bei Anykščių miestelius, bet vieni nedrįso. Pasikvietus į talką A.Bagdono-Arelio dalinį Kavarskas buvo užimtas ir visą parą išlaikytas partizanų rankose. Okupantai, siekdami atkeršyti Raudonikiui, iš visų apylinkių surinko rusų kareivius bei stribus ir 1945 m. vasario mėnesį puolė Raudonikio būrį. Raudonikiui pavyko susisiekti su Areliu, ir pastarasis, gudriai manevruodamas, pasitraukė prie Šventosios kranto, prie jo išdėstė savo vyrus ir pakvietė Raudonikio būrį trauktis prie Arelio užimtų pozicijų. Okupantai bei stribai, norėdami apsupti besitraukiantį Raudonikio būrį, pakliuvo tiesiai į Arelio parengtą pasalą, kurioje okupantai patyrė daug nuostolių14.
Skirtingi autoriai Alfonso Bagdono-Arelio žūtį nušviečia skirtingai. Partizanas Garnys straipsnyje “Trakinių mūšis” rašo, kad 1945 m. birželio 24 d. Bagdono dalinį išdavė A.Ž. (pavardė žinoma) ir tą dieną žuvo 37 partizanai15. S.Abromavičius rašo, kad A.Bagdono būrys buvo sunaikintas 1945 birželio 26 d. ir kautynėse žuvo 36 partizanai. Klemenso Nečiūno prisiminimuose rašoma, kad Trakinių kautynės įvyko 1945 m. birželio 29 d. auštant ir žuvo 36 patizanai, o buvęs partizanas Stasys Pileckas-Salas, dabar gyvenantis Balninkuose, sako, kad Trakinių mūšyje galėjo žūti 42 partizanai, tarp kurių buvo ir jo brolis eilinis partizanas Antanas Pileckas, Karolio, g. 1924 m. Kibildžių k., Balninkų vls. Tiksli kautynių data ir išdaviko slapyvardė yra išlikusi 1945 m. birželio 29 d. Ukmergės NKVD viršininko valstybės saugumo kapitono Nikitino rašte Lietuvos SSR NKVD-NKGB operatyvinio sektoriaus viršininkui valstybės saugumo komisarui Kapralovui16. Čia pranešama, kad A.Bagdono-Arelio dalinį išdavė užverbuota agentė “Danilevičiūtė”, buvusi gerai pažįstama su A.Bagdono-Arelio ryšininke, partizano Petro Kiaulevičiaus žmona Zose. Per ją išdavikė “Danilevičiūtė” užmezgė ryšį su A.Bagdono daliniu, kelis kartus lankėsi partizanų stovykloje ir asmeniškai kalbėjosi su dalinio vadu psk.A.Bagdonu-Areliu. Tame pačiame dokumente tarp Trakinių kautynėse žuvusiųjų įrašyta ir partizano Kiaulevičiaus pavardė.
1945 m. birželio 17 d. “Danilevičiūtė” pranešė okupantams, kad Bagdono-Arelio partizanų dalinys yra apsistojęs Kurklių vls. nedideliame miške prie Kalinovkos kaimo. Surengta kovinė operacija rezultatų nedavė, nes dalinys buvo išvykęs nežinoma kryptimi17. Birželio 26 d. vakare “Danilevičiūtė” vėl okupantams pranešė, kad A.Bagdono-Arelio dalinys apsistojęs miško pakraščio dauboje ties Trakinių ir Maskoliškių kaimais. Kitą dieną (27 d.) auštant 137 NKVD batalionas įvykdė karinę operaciją, kurios metu rusų duomenimis sunaikintas 53 žmonių Balninkiečių rinktinės A.Bagdono-Arelio dalinys. Tame pačiame dokumente minimas žuvęs dalinio vadas Alfonsas Bagdonas-Arelis ir jo broliai: vado pavaduotojas Rapolas Bagdonas-Lapas ir Povilas Bagdonas. Žuvusiųjų sąraše minimas Mykolas Žukauskas, Nikodemas Liškauskas, 28-30 metų Kiaulevičius ir kt. Paimti 4 rankiniai ir du čekoslovakų sunkieji kulkosvaidžiai, 30 šautuvų, 6 automatai, 2 pistoletai, 17 granatų, 4000 kovinių šovinių, 5 arkliai ir įvairūs dokumentai. Apžiūrėjus stovyklą rasta lietuviška rašomoji mašinėlė, sudeginta 12 vienkiemių ir iš kaimo paimti 7 bidonai pieno18.
Dokumente nurodyti faktai neatitinka tikrovės. Iš kautynių išsiveržę N.Liškausko-Beržo padalinio partizanai tos pačios dienos vakare buvo atėję į mano tėvo sodybą. Tik antrojo padalinio vadas Mykolas Žukauskas-Meška, Bebras buvo peršauta šlaunimi, bet kulka kaulo nepalietė. Jį paliko mums gydyti ir slėpti, o kiti išėjo savais keliais. Taigi N.Liškauskas ir M.Žukauskas, dokumente nurodyti kaip žuvę, buvo gyvi. Dokumente nurodytas žuvusių partizanų skaičius viso labo tik parodo, kad tuo metu Balninkiečių rinktinės A.Bagdono-Arelio dalinyje buvo 53 kovotojai. Tai patvirtina ir kitas dokumentas, kuriame rašoma, kad 1945 m. birželio 27 d. buvo užpultas ir išsklaidytas 53 kovotojų A.Bagdono dalinys. Jeigu tikėti tais dokumentais, tai iš tikrųjų Trakinių kautynėse dalyvavo 52 partizanai, nes kautynių naktį Stasys Markevičius buvo išleistas namo ir kautynėse nedalyvavo.
Iš trijų partizanų bei ryšininko prisiminimų patikimiausi ryšininko Antano Steiblio ir iš dalies partizano Garnio pasakojimai apie kautynių eigą. Remiantis jais ir archyvine medžiaga Trakinių kautynių eiga buvo tokia.
1945 m. birželio 27-osios ankstų rytą enkavedistų 137-asis batalionas apsupo išdavikės nurodytoje vietoje miegantį A.Bagdono-Arelio dalinį iš trijų pusių: Desiuliškių, Antanavos ir Mokylių. Auštant šūvių salvių ir granatų sprogimų pažadinti partizanai traukėsi Maskoliškių kryptimi, nes tą naktį Arelis buvo išėjęs į kaimą apsižvalgyti ir nieko įtartino nepastebėjo. Išėjęs iš miško dalinys pateko į rusų pasalą. Kautynių metų dalis partizanų, vadovaujami psk.N.Liškausko-Beržo, M.Žukausko-Meškos, Bebro, Petro Kuktos-Girininko, pasuko Antanavos kryptimi ir atsišaudydami pasitraukė. Likusieji dalinio partizanai prasiveržė į Maskoliškių bei Trakinių kaimus (minėtame saugumo rašte rašoma, kad sudeginta 12 sodybų, kuriose aktyviai priešinosi partizanai). Kova truko keletą valandų, nes iš ryto atsikėlęs dar ilgai girdėjau šūvių salves ir mačiau dūmų stulpus. Kovai užsitęsus, visą rytą priešas sunkvežimiais traukė pastiprinimą iš Ukmergės ir Utenos.
Mūšyje žuvo 36 Balninkiečių rinktinės A.Bagdono-Arelio dalinio partizanai, tarp jų dalinio vadas A.Bagdonas-Arelis ir du jo broliai: Arelio pavaduotojas bei pirmojo padalinio vadas Rapolas Bagdonas-Lapas ir jo brolis Povilas Bagdonas. Priešas visiškai sudegino Maskoliškių k., o iš Trakinių kaimo liko vos kelios sodybos. Likusiems gyviems Antanavos kryptimi pasitraukusiems partizanams vadovauti ėmėsi Petras Kukta-Girininkas19.
Ryšininkas Antanas Steiblys teigia, kad A.Bagdono dalinį išdavė Trakinių k. gyventojas Žąsinas. Suprantama, “Danilevičiūtės” slapyvardį galėjo turėti ir Žąsinas, bet dokumente rašoma, kad “Danilevičiūtė” buvo gera ryšininkės Zosės Kiaulevičienės (partizano Petro Kiaulevičiaus žmonos) pažįstama, todėl manyčiau, kad išdavikė buvo moteris. Tiksliai išdaviko arba išdavikės pavardę galėtų pasakyti Kurklių vls. Sargūnų k. gyvenusi Zosė Kiaulevičiene, nes išdavikė per ją užmezgė ryšį su A.Bagdono daliniu, tačiau dabar Sargūnų k. Zosė Kiaulevičiene nebegyvena.
Nukauti enkavedistai bei stribai buvo iškilmingai užkasti prie Kurklių bažnyčios šventoriaus.
Senosiose Trakinių kapinaitėse palaidoti Trakinių kautynėse žuvę trys partizanai, kurių kūnus pavyko paimti. Kitų 33 partizanų palaikai buvo nuvežti į Kurklius ir išniekinti turgaus aikštėje. Po 3-4 dienų partizanų kūnai buvo užkasti netoli Kurklių - griovyje prie Moliakalnio. 1989 m. šioje vietoje pastatytas paminklas, 1990 m. partizanų palaikai perkelti į naująsias Kurklių kapines211.
Iš 35-ių Moliakalnyje atkastų ir perlaidotų partizanų Bronius Darulis-Tigras, Antano, g. 1924 m. Paželvės k., ir Alfonsas Vaičiūnas-Tigras žuvo 1946 m. gruodžio 24 d. Kavarsko apylinkėje Skapiškiu kaime21. Jų abiejų kūnai buvo išniekinti Kurklių miestelyje ir užkasti Moliakalnio griovyje, kur anksčiau gulėjo Trakinių kautynėse žuvusieji partizanai. 1990 m. perlaidojant Moliakalnio griovyje užkastus žuvusių partizanų palaikus į Kurklių kapines jie rasti dviejuose gyliuose: Broniaus Darulio ir Alfonso Vaičiūno palaikai buvo užkasti paviršiuje, o po jais rasti 33 Trakiniuose žuvusiųjų partizanų palaikai. Visi kauleliai sudėti į penkis karstus.
