Partizanas Pranas Kemeklis-Tėvas

Partizanų susitikimas Kušlių miške 1947 m. Pirmoje eilėje: Juozas Paškonis-Ąžuolas, neatpažintas, Antanas Kazakevičius, Pranas Kemeklis-Tėvas, neatpažintas, Ignas Klibas-Tėvukas, Balys Kazlauskas-Bijūnas. Antroje eilėje: Julius Sirutis-Eimutis, Petras Miškinis-Šarūnas, Jurgis Gudas, neatpažintas, Balys Žukauskas-Žaibas, neatpažintas. Trečioje eilėje: Leonas Dubinskas, Matas Paškonis-Don Kichotas, Stasys Gimbutis-Rūkas, Vladas Karosas-Vilkas, Albertas Nakutis-Viesulas, Vytautas Velėniškis, Jurgis Čižius-Tigras, Pranas Urbonavičius-Dėdė, neatpažintas, Juozas Kemeklis-Rokas-Rimtutis, neatpažintas, Vytautas Baltrūnas. Fotografuota Stasio Indrašiaus

Šaltinis: https://www.partizanai.org/laisves-kovu-archyvas-21-t-1997-m/3650-nematomais-takais

Algimanto apygardos Margio rinktinės partizanai. Iš kairės: rinktinės vadas Juozas Kemeklis-Rokas, Albertas Nakutis-Viesulas, Vladas Karosas-Vilkas, Pranas Urbonavičius-Dėdė, Petras Miškinis-Šarūnas, Pranas Kemeklis-Tėvas, Stasys Gimbutis-Tarzanas (GAM)

Algimanto apygardos Margio rinktinės partizanai. Sėdi centre Pranas Kemeklis-Tėvas, už jo iš kairės: Petras Miškinis-Šarūnas, Juozas Kemeklis-Rokas, Albertas Nakutis-Viesulas, Pranas Urbonavičius-Dėdė, už jų viršuje — Stasys Gimbutis-Rūkas (R. Kauniečio asmeninė kolekcija)

KEMEKLIS Pranas, Juozo-Tėvas, gim. 1908 m. Šarkių k., Jūžintų vls. Lietuvos kariuomenės puskarininkis. Vytauto apygardos Liūto rinktinės partizanas, vėliau Algimanto apygardos Kunigaikščio Margio rinktinės štabo rikiuotės skyriaus viršininkas, rinktinės štabo apsaugos būrio vadas. Žuvo 1949 m. birželio 16 d. miške netoli Vanagiškių k., Užpalių vls.

Šaltinis: https://www.partizanai.org/failai/html/drasiai-stovesim.htm

Kunigaikščio Margio rinktinės Ąžuolo apsaugos būrio partizanai 1949 m. gegužės 16 d. I eilėje ketvirtas iš kairės - būrio vadas Pranas Kemeklis-Tėvas. Utenos kraštotyros muziejus

Kunigaikščio Margio rinktinės Ąžuolo apsaugos būrio partizanai. I eilėje antras iš kairės - būrio vadas Pranas Kemeklis-Tėvas. Utenos kraštotyros muziejus

Šaltinis: https://partizanai.org/failai/html/algimanto-apygarda.htm

Vyriausias iš brolių Kemeklių Pranas gimė 1907 m. gruodžio 2 d. Jūžintų valsčiaus Šarkių kaime. Baigęs pradžios mokyklą, du metus mokėsi Užpalių progimnazijoje, vėliau dirbo tėvų ūkyje. Buvo aktyvus visuomenininkas, tautosakos rinkėjas, Jaunalietuvių sąjungos Duokiškio skyriaus vadas. Po tarnybos Lietuvos kariuomenėje Didžiojo Lietuvos etmono kunigaikščio Jonušo Radvilos pulke, 1939 m. pradėjo dirbti Duokiškio kooperatyvo parduotuvės vedėju. 1940 m. sovietams okupavus Lietuvą, kooperatyvas buvo nacionalizuotas, o Pranas Kemeklis atleistas iš parduotuvės vedėjo pareigų.

Prasidėjus karui ir Birželio sukilimui, įsiliejo į Duokiškio sukilėlių eiles. Frontui praėjus, sugrįžo į tėvų ūkį. 1944 m. sugrįžus sovietams ir pradėjus mobilizuoti vyrus į Raudonąją armiją, ėmė slapstytis, paskui įsitraukė į Kušlių miške pradėjusią veikti partizanų Gedimino rinktinę, veikusią Užpalių, Svėdasų, Kamajų ir Jūžintų valsčiuose. Tarp laisvės kovotojų išsiskyrė amžiumi ir patirtimi, todėl, ko gero, neatsitiktinai gavo Tėvo slapyvardį.

Lietuvos kariuomenės karys Pranas Kemeklis – Didžiojo Lietuvos etmono kunigaikščio Jonušo Radvilos pulko husaras (1939 m.) ir Algimanto apygardos Kunigaikščio Margio rinktinės „Ąžuolo“ partizanų būrio vadas (1949 m.)

Lietuvos kariuomenės karys Pranas Kemeklis – Didžiojo Lietuvos etmono kunigaikščio Jonušo Radvilos pulko husaras (1939 m.) ir Algimanto apygardos Kunigaikščio Margio rinktinės „Ąžuolo“ partizanų būrio vadas (1949 m.)

Po daugybės bendražygių žūčių, partizanų struktūrų reorganizacijų ir pertvarkymų 1948 m. P. Kemeklis-Tėvas ėmė vadovauti „Ąžuolo“ partizanų būriui, šias pareigas perėmęs iš brolio Juozo Kemeklio-Roko, kuris tapo Kunigaikščio Margio (partizanai dokumentuose šią rinktinę vadino K. Margio arba tiesiog Margio vardu, todėl toliau tekste ir mes naudojame Margio vardą, – aut. past.) rinktinės vadu. Netrukus P. Kemeklis-Tėvas buvo paskirtas Margio rinktinės štabo rikiuotės skyriaus viršininku, kartu jis ėjo ir būrio vado pareigas.

P. Kemeklis-Tėvas, išduotas MGB agentų „Rožės“ ir „Varno“, žuvo 1949 m. birželio 16 d. Utenos apskrities Užpalių valsčiaus Remeikių kaimo apylinkėse. Kartu su juo žuvo ir du bendražygiai – Pranas Veleniškis-Demokratas ir Albinas Merkys-Neptūnas.

Šioje operacijoje dalyvavo 180 MGB kariuomenės kareivių, čekistų operatyvininkų ir stribų. Partizanų likvidavimo operacijai vadovavo MGB Utenos apskrities viršininko pavaduotojas kpt. Sokolovas, MGB Rokiškio apskrities 2N skyriaus viršininko pavaduotojas vyr. ltn. Butovas, MGB Užpalių valsčiaus viršininkas ltn. Jelisejevas ir 137-ojo šaulių pulko vadas mjr. Seniakinas. P. Kemeklio-Tėvo jauniausias brolis Petras Kemeklis savo prisiminimuose „Gyvenimo prošvaistė“ taip aprašė brolio Prano mirtį:

„<...> vėliau viskas paaiškėjo, kad buvo išduotas bunkeris, kuriame slapstėsi mano brolis Pranas su savo draugais, kurie dar bandė miškais pasitraukti, bet ne visiems pasisekė. Tolokai atsitraukus nuo bunkerio vietos brolis užšoko ant kitos apsupimo linijos ir buvo sužeistas. Tai pastebėję reikalavo jį pasiduoti, bet jis nusprendė gyvas nepasiduoti ir granata susisprogdino Gražiškių miške. Neišvengė pražūties ir jo bendražygis Veleniškis, kuris suskubo įsiropšti į tankų beržą, bet jo nelaimei, po tuo beržu kaip tik kareiviai sustojo ir jam nervai neišlaikė. Jis iš automato patraukė į tuos kareivius, bet greit ir pats iškrito iš beržo nušautas.“

2001 m. P. Kemekliui pripažintas (po mirties) teisinis kario savanorio statusas, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2001 m. spalio 15 d. įsakymu Pranui Kemekliui-Tėvui buvo suteiktas (po mirties) vyresniojo leitenanto laipsnis.

Šaltinis: https://www.lzinios.lt/Istorija/partizanai-broliai-kemekliai/281304&hl=en&gl=lt&strip=1&vwsrc=0