1940 METŲ BIRŽELIS

PROFESORIAUS ZENONO IVINSKIO
DIENORAŠČIO IŠTRAUKOJE

Zenonas Ivinskis 1965 metais Vokietijoje.

Čia spausdiname trumpą, dar niekur neskelbtą ištrauką iš profesoriaus Zenono Ivinskio dienoraščio. Šioje ištraukoje užrašyti istoriniai įvykiai nuo 1940 birželio 10 iki 18 dienos, atsispindėję asmeniškuose profesoriaus įspūdžiuose. Dienoraščio originalas yra saugojamas M. Mažvydo nacionalinėje bibliotekoje, Vilniuje, rankraščiu skyriuje F29-14/2.

Dienoraštis buvo rašytas ranka, juodu rašalu. Mašinėle iš originalo perrašė Valentinas Markevičius. Perrašymas buvo atliktas griežtai pagal originalą, paliekant stiliaus ir pasitaikiusias gramatines klaidas. Šalia teksto duodama dviguba puslapių numeracija — Z. Ivinskio ir bibliotekos.

Atrodo, kad Z. Ivinskio dienoraščiu kadaise buvo susidomėjęs sovietinis saugumas. Valentinas Markevičius, prisiųsdamas mums šią ištrauką, rašo: "1961 m. Švyturio žurnale Nr. 2 buvo skelbtos Z. Ivinskio dienoraščio (1938 m. kovo-balandžio mėn.) ištraukos tokiu pavadinimu — 'Jis dienoraščio nerašytų, jei žinotų, kad pateks į mūsų rankas'... Ištraukų sudarytojas, be abejo, nepasirašė. Svarbiausia saugumo organams rūpėjo supjudyti žmones".

Valentinui Markevičiui už prisiųstą ištrauką esame bičiuliškai dėkingi.

Red.

Birželio mėn. 10 d. (pirmadienis). Pasaulį vėl sudrebino nauja sensacija. Italija stojo karan. Šiandien 7 1/2 v.v. man tą žinią pranešė A. Salys. Daugeliui iš mūsų ji buvo nelaukta, nes manėme, kad Italija nestos kariauti. O buvo tokiu net, kurie galvojo, kad Italija greičiau stosianti sąjungininkų pusėje. Bet mes „politikai"... Prancūzai dabar turi atlaikyti milžinišką vokiečių spaudimą.

Jie kolkas dar laikosi, nors vokiečiai jau sakosi esą pasiekę Seinės upę. Daugelio mūsų simpatijos prancūzų pusėje, bet daugelis su pesimizmu žiūri į jų perspektyvas.

Šiandien po pietų buto reikalu buvau pas plk. Birontą. Jis sakėsi girdėjęs iš vieno patikimo lietuvio (iš Klaipėdos), kad Klaipėdoje esą gana daug vokiečių kariuomenės. Ca. 30.000. Prieš porą mėnesių nieko jų nebuvę.

Bironto nuomone rusai greitai pulsią vokiečius, ir mes, kaip rusų sąjungininkai, būsią įjungti į jų kariuomenę. Daug klausimų vėl visiems sukelia, kodėl šiandien, Merkio iškviestas, staiga Urbšys išskrido į Maskvą.

Daug dabar kalbama ir samprotaujama dėl mūsų artimiausios ateities sąryšyje su rusais.

10 v.v.

p. 507 (532)

16 birželio (sekmadienis). Pagaliau įvyko tai, ko reikėjo labiausiai bijotis. Sovietų kariuomenė keliose vietose vakar perėjo Lietuvos sieną. Jau kelios dienos buvo jaučiama, kad kas nors turėjo įvykti. Sklydo neaiškios žinios apie Merkio arba Urbšio atsistatydinimą. Vakar ll45atvaižiavau iš Kulautuvos (autobusu), kur VI. 12 nugabenau savo žmoną (Ciliutę), kuri jau dabar truputį geriau jaučiasi, nors vis dar serga. Užėjęs į ,,XX A" redakciją sužinojau, kad jau Merkio kabinetas yra atsistatydinęs, o naujasis kabinetas esąs pavestas sudaryti Raštikiui. ,,XX A.", kaip mane informavo Barauskas ir Ambrazevičius, pirmajame „XX A." puslapyje buvo norima jau įsidėti Raštikio paveikslą, bet paskutiniuoju momentu cenzūra liepė išimti. Ambrazevičius kaž ką neaiškaus sakė, kad reikia bijotis ir, deja, laukti blogų įvykių ir smarkiai kaltino Smetoną ir Merkį. Vis jis grįžo prie to dalyko ir buvo gerokai sujaudintas. Barauskas vis dar bandė įprastu būdu šposyti. 12 val. nuėjome į gyd. A. Starkaus disertacijos gynimą. Jis praėjo labai gerai. Patys oponentai buvo sužavėti tokia gera disertacija. Tokio gero gynimo aš dar nebuvau matęs. Starkus pasirodė labai įsigyvenęs ir įsijautęs į savo dalyką. 15 val. 30 min. (po 3 1/2 val) gynimas baigėsi. Aš per tą laiką parašiau straipsniuką į „XX A" apie Starkų.

Paskui, po gynimo, ėjau „XX A." link, kai Duonelaičio gatvėje uždusęs pasivijo mane Hum. m. f. asist. Dumčius ir pasakė: „Sovietai — ką tik girdėjau iš radio — keliose vietose perėjo mūsų sieną ir užims Kauną, Vilnių, Raseinius etc.." Kad ir ne labai tiksliai, jis man nupasakojo Urbšio telegramos turinį (žr). Toji žinia taip smarkiai trenkė, kad nė Paryžiaus užėmimas (vok.) nebedarė įspūdžio. Užėjau į „XX A" ir paskambinau ką tik grįžusiam Starkui. Redakcijon atėjo daugiau žmonių: „Ateities" kooperatyvo Daunys, kuris tiksliai nupasakojo telegramą, Matulaitienė etc.

p. 508 (533)   

 4 val. (p.p.) aš nuėjau pas prof. Šalkauskį į posėdį (L.K. Mokslo Akademijos). Jau jis ir kiti valdybos nariai (Eretas, Kuraitis) žinojo apie radio pranešimą. Posėdžiui pasibaigus nubėgau namon susitvarkyti. Labai išsigando šeimininkė Rimkienė, kai aš jai pasakiau tą žinią. Už 30 min. mačiau, kaip ji su maišiukais, duona ir kitkuo ėjo į skiepą. Matyti, tuoj šokosi pirktis. Man išeinant ji pasakė: „Tai jau nebėra mūsų namuko!" kad, gal būt, nebebus ir Lietuvos jai ne tiek buvo svarbu.

Į 5 1/2 v.v. įvykstantį Fakulteto posėdį vos spėjau. Jis buvo, palyginti, trumpas. Svarbiausias punktas buvo dekano rinkimai. Rekt. Šalkauskis VI. 12 pagaliau buvo privertęs, po trijų telefoninių pasikalbėjimų, Malakauskį atsistatydinti. (........)

p. 510 (539)   

 (....) Posėdžiui pasibaigus išėjome į Laisvės Al. Važiavo sovietų ca. 7-10. tonų tankai. Jspūdis buvo savotiškas. Pilnos gatvės žmonių. Prie įgulos bažnyčios prie posūkio buvo gerokai išgadintas meksfaltas. Man esant prie gatvės pravažiavo 10-15 tankų, keli šarvuoti automobil., pora motociklistų. įspūdi darė sovietų kariai suvargusį. Ir jų ginklai neimponavo taip, kaip pav. vokiečių. Kalbėjomės su prof. K. Šauliu, dr. K. Alminu, kitais ir dalinomės įspūdžiais. Buvo reiškiama įvairiausių nuomonių. Jau buvo 71/2 v.v. Užėjova su dr. Pankausku į „XX A", bet ten buvo tuščia. Pagaliau ir aš nutariau nueiti pas Starkus į vaišes, kur buvau kviestas. Pakeliui sutikau dek. Lašą,

p. 511 (536)

kurį supažindinau su iš Starkų grįžtančiu Valaičiu, J. Butėnu ir Petruliu. Lašas dėstė, kad Lietuva būsianti sovietų protektorate a la Slovakija, Danija Vokiečių. Kad visiškai Lietuvą užgrobtų, to dar negalima tikėtis.

Pas Starkus radau daug svečių. Išbuvau iki 1045v.v. Įdomiausia buvo kalbėtis su dr. Mačiuliu, kuris .buvo važiavęs drauge su Merkiu Maskvon. Jis nupasakojo visus sąryšius. Kalčiausiu jis laiko Merkį, kurį kas nors Maskvoje turėjo nušauti ir paskelbti, kad jis pats nusišovė. Tai buvo nuolat kartojami Mačiulio žodžiai. Merkio laikymasis buvo tiesiog išdavikiškas. Jis nuvažiavęs jautėsi lyg advokatas apginti, kad su tais sovietų įgulų kariais nieko nebuvo. Išeitų, kad Molotovas melavo (pabr. Z. Iv.). Iš karto Molotovas davė suprasti, kad vyriausybė turi pasikeisti. Merkis vis dar manė išlikti. Kai trečią kartą Merkys nuėjo pas Molotovą, šis jam pasakė: „O čiom budim govori? (Apie ką kalbėsime? rus. V.M.) Jūs nieko nepakeitėte". Anot Mačiulio, kuris vakar buvo gerokai išnervintas, Merkys iš audiencijos buvęs tiesiog išvarytas. Anot Mačiulio, per pirmą audienciją Merkys gavo į vieną žandą, per antrąją — į antrą, o pagaliau per trečiąją — per snukį (išstumiant). Žinoma, tai tik perkeltine prasme. Savo pasikalbėjime Molotovas prikišo mums nedraugišką politiką. Pasirodo, iš mūsų pusės tikrai būta nekorektiškumų. Pav. Butajevas nusišovė kovo pradž. o mes pranešėme tik gegužės 14 d.

p. 512 (537)

Jam Povilaitis nusiuntęs iššnipinėti prostitutę ir t.t. (....) Smarkiai figūravo toji ,,XX A" karikatūra, kur Cvirka ir Gira gauna įkviepimą ir rusų žandaro (su raudonais per krūtinę bruožais). Kai šitas dalykas buvo kelis kartus prikištas, Pozdniakovas pasakė: karikatūra buvo gegužės 4 d., o jūs h'a nubaudėte birželio mėn. pradžioje („XXA". Iš tiesų, ir tada nebūtų nubaudę, jei nebūtų reikėję bausti už ,,svetimos rankos''.

Molotovas dar daug ką prikišęs: ,,Mes iki šiol vedėme prolitovskuju politiku. O kaip jūs atsilyginote. Neleidote už Vilniaus grąžinimą ,,Spasibo" (Ačiū — rus. V.M.) pasakyti. Ar yra kur atsitikimas, kad didžioji valstybė padarytų mažai tokį dovanojimą. Mes davėme Jums jūsų ,,istor. gorod", (istorinį miestą — rus. V.M.) o jūs kaip gi atsilyginote?

p. 513 (538)

Daug panašių dalykų Mačiulis dar dėstė.,,Kalčiausi yra abu Antanai" (Merkys, Smetona" tvirtino Mačiulis. Jau VI. 12 ar VI. 13 turėjo būti pakeista vyriausybė. O pas mus Kaune kuo gi buvo rūpinamasi VI. 12 d. švęstos Smetonos varduvės. Juk ,,L.A." (Lietuvos aidas — V.M.) parašė dar strp. „Vyriausiąjį varduvininką minint". Tiesa", ,,XX A" ir ,,L.Ž." (Lietuvos žinios — V.M.) nieko nerašė. Kai Urbšys pranešė apie sovietų reikalavimus, Smetona pasakė „Išsigando jauni vyrai" (jis ir čia esąs Bizauskas, kuris jau seniai reikalavo keisti Ministrų kabinetą). Smetona nieko, jokių išvadų nedarė, nors įgaliotas vyriausybės žmogus (Urbšys) juk viską pranešė. Laiku reikalauta sudaryti vyriausybė nebuvo sudaryta. Juk tautininkai Vidaus reikalų ministru norėjo padaryti Pimpę. Tiesiog apgailėtinų ir išdavikiškų bei baustinų žingsnių padaryta.

p. 514 (539)

(....) Kai išėjau į gatvę jau buvo 11 vai. (vakaro V.M.). Ant Višinskio — Žemaičių gatvės kampo stovėjo du sovietų tankai. Žmonės žiopsojo, jie bandė užmegsti draugystę su kareiviais, kai kurie reiškė savotišką prielankumą. Vienas civilis, tur būt, buvo GPU agentas. Davė kareiviui cigarečių, ir su juo kalbėjosi nuošaliai. Mačiulis sakė, kad sovietų pasiuntinybėje esą sutalpinta jau nuo seniau 40 GPU vadų. Jų agentai kavinėse, ypač Konrado, mielai registravę tokius neatsakomingus plepalus, kad geriau vokiečiai negu bolševikai etc. (...)

p. 515 (540)

Nusileidau žemyn, bet „XX A" buvo uždarytas. Laisvės Alėja buvo pilna žmonių. Vienur kitur pravažiuodavo tanketė ar šarvuotas automobilis. Važiavo jie įvairiom kryptim. Prie pašto stovėjo trys tanketės. Žmonės, ypač žydai, būriais lindo prie pat tanko ir, atrodo, pataikaudami, be jokios savigarbos dėjosi bolševikų kareivių prietėliais. Bet paskutinieji ne labai buvo linkę užmegsti santykius. Ypač dideli sambūriai buvo prie Savanorių prospekto ir Laisvės Alėjos bei Lukšio gatvės kampo. Savanorių prospektu 11 1/2 xxx— 12 1/2 val. (nakties) leidosi labai daug transporto automobilių. Man labai blogą įspūdį darė, kad palaidos žydaičių (merg) ir žydų gaujos, ne vyresni kaip 15-18 metų kiekvieną pravažiuojančią mašiną sveikino. Jie šaukė „Urra. Valio", dainavo, mosavo, rėkė. Atrodė, kad nebėra jokios tvarkos, nes niekas nieko nesakė. Policijos, tiesa, buvo daug, bet ji nieko nedarė ir nesikišo. Prastovėjau ant kampo gana ilgai ir susimąsčiau. Gavau įspūdį, kad iš visų pusių išlindo įvairūs gaivalai, kurie šito rėžimo buvo surakinti. Savo džiaugsmą reiškė tik žydukai. Senesnieji žydai nepritarė. Žiūrėjo ir stebėjo. Ėjau prie Prezidentūros. Rūmų antrame aukšte visur buvo šviesa. Vadinasi, Smetona, tur būt, nebuvo pabėgęs, nors taip gandonešiai teigė. Prie studentų bažnyčios stovėjo vėl žmonių būrelio apspista tanketė (sov.) Apie 1 val. nakties ėjau pagaliau namon. (...)

p. 516 (541)    

Birželio 18 d. (antradienis). Gyvename tokį momentą kad sunku ir apžvelgti, kas mūsų akivaizdoje vyksta. Visais keliais į Lietuvą eina milžiniškos bolševikų armijos voros. Eina ir eina be paliovos. Ypač jų daug traukia per Kauną Raseinių link pro Kulautuvą. Niekas tiksliai negali atspėti tikrojo tų armijų paskyrimo. Vakar rytą į Kulautuvą negali ateiti autobusai. Visas kelias iš Kauno Raseinių link buvo pilnas bolševikų raitelių, vežimų, gurguolių, tankų. (....)

p. 517 (542)    

Nuvažiavau į Kauną iš Kulautuvos visai sudulkėjęs kaip dar niekuomet nebuvau buvęs. Ištisais kilometrais nuo tos vietos, kur kelias pasuka į Kulautuvą, iki pat Veršvų (beveik Vilijampolės priemieščių) mačiau ilgas raitelių voras. Protarpiais važiavo artilerija, priešlėktuvinė, municijos vežimai (su guminiais ratais). Keliose vietose stovėjo po įklimpusį tanką, vien. šarv. automobilis. Bet ypač daug buvo kavalerijos. Jeigu kiekviena vėliava turėjo reikšti pulką, tai mažiau 8-10 dalinių su vėliavomis. Kadangi sovietų kariuomenė griežtai laikėsi dešinės pusės — o vėjas dulkes nešė į manąją (t.y. taip pat mano) dešinę — tai aš visas sudulkėjau baisiausiai. Iki pat Raudondvario pilnas kelias buvo raitųjų. Už Raudondvario tilto (Kauno pusėje) prie Nevėžio girdėsi upėje šimtai arklių. Vaizdas buvo įdomus. Matydamas tiek daug kariuomenės, kuri skubiu tempu žygiavo, nenorom savęs klausei: nejaugi ta visa kariuomenė tik Lietuvai suvaldyti? Prie Raudondvario tilto ypač daug buvo kariuomenės. Buvo girdomi ir artilerijos, ir municijos vežimų arkliai. Žvelgiant į tą vaizdą atrodė, kad dabar gyvename tikrą okupaciją. (....)