XXIII LITERATŪROS VAKARAS
Į tradicinę literatūros vakarų grandinę Los Angeles Lietuvių Fronto bičiulių sambūris 1988 gruodžio 3 įvėrė 23-čią grandį. Ta grandimi tapo iš Kanados į Los Angeles atvykusi, prieš ketverius metus iš Lietuvos pasitraukusi, jauna poetė Edita Nazaraitė. Programą atlikti jai talkino prozaike Alė Rūta ir poetas Bernardas Brazdžionis.
Edita Nazaraitė kaip poetė lietuvių visuomenėje nėra dar išpopuliarėjusi, nes kiekybinis literatūros kraitis gan kuklus — vienintelis „Ateities" literatūros fondo išleistas eilėraščių rinkinys „Medaus ir kraujo lašai". Antras rinkinys jau paruoštas spaudai.
Lietuvoje poetė eiles periodinėje spaudoje atspausdino tik vieną kartą; jos žodžiais, „poemėlės", kurias parašė būdama 18 metų, niekur nėra skelbtos. Vieną jų — „Giesmę klajokliams" — Nazaraitė skaitė literatūros vakare. Ta giesmė klausytojui priminė lyg kalinio godas, žvelgiant pro grotas į „pasaulį už vartų", kad galėtų palydėti saulę, „laisvę prie kūno priglaudus" ir pajausti „nesustabdomą laisvės pulsą" ir „begalinius gyvybės syvus".
Vakaro dalyviai labai palankiai sutiko intymią, asmenišką Nazaraitės lyriką iš rinkinio „Medaus ir kraujo lašai" ir iš naujai spaudai paruoštos knygos, kur jau drąsiau prasiveržia visuomeniniai motyvai.
Įvadinį žodį apie Editos Nazaraitės kūrybą tarė poetas Bernardas Brazdžionis.
Alė Rūta paskaitė ištrauką iš premijuoto romano „Daigynas", Bernardas Brazdžionis — daugiausia tas eiles, kurios sovietų spaudoje iki laisvėjimo sąjūdžių pasirodymo Lietuvoje buvo tabu.
J- Kj.
