EUROPOS LFB IX-OJI KONFERENCIJA
Ji įvyko studijų savaitės Vokietijoje metu, Gautinge, rugpiūčio 11 dieną. Kun. D. Kenstavičiui sukalbėjus maldą, trumpu žodžiu konferenciją atidarė Europos Lietuvių Fronto Bičiulių valdybos pirmininkas rd. K. J. Čeginskas, paprašydamas bičiulius, kad šioje stud. savaitėje minimų trijų sukakčių dvasia lydėtų ir šią konferenciją. Pirmininkauti pakviestas dr. J. Grinius.
Pradžioje perskaitomas LFB Tarybos pirmininko prof. J. Brazaičio laiškas. Jis dėkoja už jo, kaip Laikinosios Lietuvos Vyriausybės nario pasveikinimą ir kartu pabrėžia, kad 1941 m. rezistencijos nuopelnai priklauso ne ano meto vyriausybei, bet jaunimui. Europos LFB veiklą prof. Brazaitis įvertina kaip labai pozityvų, reikšmingą faktorių tremties gyvenime ir ypačiai iškelia ELI, studijų savaitės, biuletenį Europos LF Bičiulį, ryšį su pavergtu kraštu bei visais tautiečiais, ir kita. Labai įvertino prof. Z. Ivinskio ir prof. Maceinos paskaitas svetimiesiems svetimom kalbom. Kartu prof. Brazaitis nusiskundė, kad Amerikoje lietuvybei daugiau kenkia aptukimas, kaip suliesėjimas. Bet drauge pasidžiaugė, kad Amerikoje yra ir prasiveržusio jaunimo lietuviškai veiklai, tik jis esąs gal dar palaidas. Pabaigoje pasveikino visus Europos LFB ir visą studijų savaitę. — Konferenciją dar sveikino prof. Ivinskis, dr. J. Uleckas, inž. P. Narutis ir kiti — raštu.
Metinius pranešimus padarė: dr. J. Grinius — stud. savaitei rengti komiteto vardu; ELI redaktorius M. Musteikis — apie ELI veiklą per paskutiniuosius metus; biuletenio Europos LF Bičiulis redaktorius V. Natkus (išleisti šeši biuleteniai); pranešimas kasos ir ELFB Fondo reikalais ir Valdybos pirmininko dr. K. J. Čeginsko pranešimas.
Konferencija nutarė vykdyti ikšiolinę veiklą ir toliau: ruošti studijų savaitę ir sekančiais metais; išlaikyti ELI; leisti biuletenį; stiprinti ELFB Fondą; sekti gyvenimą pavergtoje Lietuvoje ir skelbti jo svarbiausiuosius įvykius, o reikalui esant, reaguoti, ir kita. Kartu nutarta bandyti sekančią studijų savaitę dar labiau išplėsti, stengiantis rengėjais įtraukti įvairius lietuvių susigrupavimus, o ypačiai jaunimą.
Išrinkta nauja ELFB Valdyba, kurios sąstatas toks: pirmininkas — dr. K. J. Čeginskas; vicepirm. — V. Natkus, sekretorė — A. Grinienė, kasininkas ir ELFB Fondo valdytojas — Z. Kungys; biuletenio Europos LF Bičiulis redaktorius — V. Natkus; ELI redaktorius ir vedėjas — M. Musteikis; studijų savaitei rengti komisija — prof. A. Maceina, A. Grinienė ir V. Damijonaitis.
Pabaigoje konferencija įpareigojo ELFB Valdybą 1941 m. tautos sukilimo 20-mečio proga pasveikinti prof. J. Brazaičio ir L. Prapuolenio asmenyse visus tuos LF bičiulius, kurie anomis lemtingomis dienomis, nepaisydami gyvybei gręsiančių pavojų, atliko savo pareigą tėvynei.
(ELI)
VIII STUDIJŲ SAVAITES SVEIKINIMAS
VlII-sios lietuviškųjų studijų savaitės Europoje dalyviai, susirinkę 1961 rugpjūčio 6-13 Gautingene iš Anglijos, Austrijos, Ispanijos, Italijos, Prancūzijos, Švedijos ir V. Vokietijos, o taip pat svečiai iš J.A.V-bių, Kanados ir Venecuelos, siunčia karštus broliškus sveikinimus tautiečiams pavergtoje Tėvynėje ir už jos ribų.
Trijų brangių sukakčių ženkle praėjo ši studijų savaitė. Mes prisiminėme visų pirma 1941 birželio Tautos sukilimą prieš rusiškąjį okupantą. Prasidėjus karui tarp Sov. Sąjungos ir hitlerinės Vokietijos, kurių sąmokslu buvo nuslopinta Lietuvos laisvė ir nepriklausomybė, lietuvių tauta pakėlė ginklą prieš pavergėjus. Sukilėliai, organizuojami Lietuvių Aktyvistų Fronto, sudarė Laikinąją Lietuvos Vyriausybę ir atstatė laisvą ir nepriklausomą Lietuvą. Lietuvių Tautos valia gyventi laisvėje buvo dar kartą parodyta abiem ano meto galiūnam — bolševikam ir naciam. Garbingojo sukilimo idėja mus visus, šiapus ir anapus geležinės uždangos, įpareigoja priešintis okupantui, kad jis nepavergtų mūsų dvasios, kad ji liktų gyva laisvei, iki susidarys sąlygos vėl atstatyti Lietuvos nepriklausomybę.
Antroji mūsų minėtoji sukaktis — 70 metų nuo enciklikos Rerum Novarum išleidimo. 1891 metais didysis socialinis popiežius Leonas XIII joje atskleidė kylančio komunizmo klaidas, kviesdamas katalikų pasaulį spręsti darbininkų klausimą socialinio teisingumo ir socialinės meilės dėsniais. Enciklika padėjo pagrindus tokiai socialinei santvarkai, kurioje turėjo išnykti klasių kova ir darbininkų išnaudojimas. Ji ir šiandien palieka savo dvasia ir pagrindiniais reikalavimais didysis krikščionių manifestas, įpareigojąs mus visomis jėgomis siekti socialinio teisingumo ir socialinės meilės vykdymo ir įgyvendinimo tiek pavienių žmonių, tiek sambūrių tiek tautų, tiek visos žmonijos gyvenime.
Pagaliau trečioji sukaktis — 10 metų nuo partizanų didvyrių Daumanto-Skrajūno-Juozo Lukšos ir Julijono Būtėno žuvimo 1951 m. Išduoti išdaviko jie krito nelygioj kovoj prieš įsibrovėlį okupantą. Tačiau liko jų atminimas ir nemirtinga garbė lietuvių tautoje. Mes neabejojame, kad dabartinė ir ateinančios kartos užsidegs šių didvyrių narsos dvasia. Ir stiprės ryžtas aukotis tautos laisvės reikalui; kartu stiprės ir noras ieškoti naujų pasipriešinimo būdų, kurie bus nemažiau paveikūs, kaip ir šlovingųjų Tautos didvyrių partizanų.
Tesujungia šių trijų sukakčių prisiminimas mus visus pavergtoj Tėvynėj ir už jos ribų į vieną lietuvių tautos šeimą, kuri visada išliks ištikima tiems aukštiems idealams, už kuriuos mirė laisvės kovotojų būriai ir už kuriuos kovoja socialinio teisingumo vykdytojai.
(Šis sveikinimas perduotas į Lietuvą radijo bangomis per Vatikano ir Madrido radijus).
