IŠ L. DAMBRIŪNO STRAIPSNIO
* * *
Reikia aiškiai ir stipriai pabrėžti visai nediskutuotiną faktą, kad sąmoningų, patriotiškai nusiteikusių lietuvių emigrantų ar pabėgėlių čia gimę vaikai dar gali būti išauginti sąmoningais, susipratusiais lietuviais. Tai teigiama, pasiremiant pedagogikos mokslo patyrimu, kad vaikai pasiduoda tėvų bei auklėtojų įtakai. Jei to nebūtų, bet koks auklėjimas būtų beprasmis dalykas.
...Ir pagaliau, jei visa tai nepadėtų, tai ar ne laikas būtų pagalvoti apie naujo rezistencinio sąjūdžio organizavimą, apie kovingą rezistenciją priešui, esančiam mūsų tarpe, apie rezistenciją mūsų apsileidimui, ištižimui, išsigimimui. Turim kalbėti aiškiai: nauji ateiviai, kurių vaikai jau tekalba angliškai, yra savos tautos išdavikai. Ar mes turime juos slėpti?
Ateis laikai, kad ir kiekvienas patriotas turės duoti apyskaitą ne tik iš to, kaip jis pats gyveno, bet ir iš to, ką jis padarė išdavikų skaičiui sumažinti. Kalti ne tik išdavikai, bet nebus išteisinti ir tie, kurie, matydami išdavystę, nieko nedarė sakydami — ne mano kiaulės, ne mano pupos, tesižinie!
Išvados yra tokios: 1. Jaunąją kartą išauginti lietuvišką galima. 2. Svarbiausias tautinio auklėjimo veiksnys yra šeima. 3. Žymi dalis tėvų savo pareigos neatlieka, ir todėl turime ne vaikų, o tėvų problemą. 4. Visa tautinė bendruomenė turi dėti pastangas užkirsti šiai blogybei kelią. Tai pirmas ir svarbiausias jos uždavinys.
L. Dambriūnas
(Iš premijuoto straipsnio „Lietuvybės išlaikymo problema”).
