Kęstutis Kudžma: Jaunimas Lietuvos laisvės kovoj
Šioj skaudžioj epochoj, kada Lietuvos sūnūs bei dukros tėvynėje kenčia civilizuotam pasauliui neįtikimą vergiją, kada dešimtys tūkstančių tremtinių priversti jieškoti sau dalios plačiuose pasaulio kontinentuose, Dr. Vinco Kudirkos pranašystė apie lietuviškąjį tiltą, jau vieną kartą išsipildžius, suramina aušros besiilgintį lietuvį. Kol bus tilte bent viena lietuviškoji dalelė, jis nesubyrės.
Keturiolika metų—ilgas laiko tarpas, ypač kai esi nelaimėje. Jau bręsta nauja ir lietuviškoji karta, kurios nemažai daliai gal tik tremties metai konkrečiau atvėrė tėvynės tragedijos supratimą. Tėviškėj subrendę lietuviškojo tilto dalys atsivežė savo atsparumą tremtin. Ir tai gal ne viena apipuvo. O kaip su mumis, jaunaisiais, kurie esame mažai lietuviškosios pastogės šilumos pajutę? Ar tremties dulkės dar neapklojo žavaus mūsų tėvynės vaizdo? Ar ir mūsų širdys plaka kaitria tėvynės laisvės idėja?
Dažnai svajonėse girdime varpų gaudimą, skleidžiantį Lietuvos laisvės aidą iš tėvynės bažnyčių. Nekantriai trokštame išvysti Lietuvos prisikėlimą ir su didžiu džiaugsmu žaizdotus partizanus ir vergijos iškamuotus brolius, seses tėvynėj. Tai kilnūs ir būtini jausmai, kurie turi neužgęstamai liepsnoti kiekvieno lietuvio širdyje.
Tačiau Lietuvos laisvės idėjai įgyvendinti vien jausmų, kad ir kilniausių, nepakanka. Daug kas troško pažvelgti pasaulin iš Everesto viršūnės, bet tik pora drąsuolių savo troškimą įvykdė. Lietuvos laisvės siekimas, mums daug aukštesnis už Himalajų viršūnes, pirmoj eilėj priklauso nuo dviejų veiksnių, būtent: nuo palankios tarptautinių politinių įvykių raidos ir nuo nenuilstančio vieningo lietuvių ryžto tam savo patrijotiniam troškimui realizuoti, visomis išgalėmis stojant laisvės kovon.
Pirmasis faktorius, palanki tarptautinės politikos raida, nuo mūsų tik maža dalimi priklauso. Visdėlto ir čia, nors gal ir ne tiesiogiai, galime Lietuvos rytojui pasidarbuoti, aktyviai sekdami Lietuvos bylą, skleisdami savos tėvynės garsą, jos kultūrą, tautines vertybes ir jos tragiškus vaitojimus. Teisingai yra pastebėta, kad būti lietuviu svetur reiškia žymiai daugiau, negu tėvynėj. Išeivijoj, kur mes bebūtume, svetimųjų akys stebi mus. Todėl vertinga yra būti lietuviu ne tik savoj širdy; net naudingiau yra iškelti lietuviškumą savoj kasdienybėj.
Vieningas Lietuvos laisvės kovos ryžtas, antrasis laisvės idėjos realizavimo veiksnys, priklauso nuo mūsų pačių — ir nuo partizanų, nepaisančių pavojų Lietuvos miškuose, ir nuo mūsų tautiečių, dvasia besipriešinančių smurtui ir destrukcijai pavergtoje tėvynėje, ir nuo tremtinių, su ilgesiu laukiančių aušros. Broliai ir sesės priespaudoje tęs kasdieninę rezistenciją tol, kol jiems jėgos leis. Tuo galime būti tikri. O kaip gi su mumis? Jaučiame pavojų, kad svetimi blizgučiai gali nukreipti ne vieno iš mūsų akį nuo aukštojo idealo.
Mūsų kelias į Lietuvos laisvę — dvasinė rezistencija. Niekad mums nebus per daug paskatinimo užlaikyti ir ugdyti savyje bei žadinti kituose tą kilnią tėvynės laisvės idėją, pagrįstą ilgesiu ir troškimu, nes be patrijotinių jausmų mes Lietuvai būtume mirę.
Neabejotinas reikalas mums, jauniesiems, yra save dvasiškai praturtinti, siekiant mokslo išeivijoj. Tačiau nepamirštini ir lietuviškieji reikalai, kurių instrukcijos mokyklose neturime, išskyrus nedaugelį lietuviškųjų institucijų. Dalyvavimas kultūrinių, politinių, tautinių, religinių bei kitokių mūsų grupių veikloj, kaip ir vyresniųjų paskaitose, yra neignoruotinas, nes šiuose lietuviškųjų reikalų židiniuose galima daug ko pasisemti.
Kiekvienas lietuvis yra Lietuvai brangus, kur ir kas jis bebūtų, nes bendros jėgos yra reikalingos jos laisvei ir gerovei. Gausūs pavojai tyko pakelėj, ypač mūsų — jaunųjų. Reikia tvirtos valios ir ryškios lietuviškos sąmonės, norint neišmainyti lietuviškosios idėjos į medžiaginę gerovę, daugumoj pražūtingas vedybas su kitataučiais ir pan. Tik stipri lietuviškoji sąmonė, lietuviškųjų tradicijų praktikavimas ir neužgęstantis ryžtas išlaikys lietuvį Lietuvai.
Laikas yra paegzaminuoti save Lietuvos laisvės idėjoj, sustiprinti savąjį ryžtą bendroj kovoj ir rezistencijoj išlikti tvirtomis lietuviškojo tilto dalimis, norint užtikrinti savajai tėvynei laisvės rytą.
