PARTIZANAI BROLIAI STAČIOKAI

Suvalkijoje Kampinių kaime Veiverių valsčiuje jaukioje 10 ha Kazimiero ir Elenos Stačiokų  šeimoje užaugo 7 vaikai: trys sūnūs ir keturios dukterys.

„ Aš jauniausia.  Man aštuoneri : sako Ramutė Stačiokaitė  prisiminusi tuos siaubingus okupacijos metus.  Aš ateinu ne iš savo vaikystės - jos nebuvo, - o iš žiaurios  tikrovės. Aš turiu 3 brolius,  3 seseris ir tėvus. Bet mes jau neturime namų – juos išdraskė okupantai. Mano trys broliai - partizanai, o trys seserys  - politinės kalinės.  Tėvai slapstosi  pavieniui nes visų kartu nieks nepriima, todėl aš viena einu per žmones pažįstamus ir nepažįstamus. To neįmanoma apsakyti,- kai eini ir eini ir nežinai kur prisiglausi...   Kaip gali jaustis , kai iš 7- ių  vaikų būrio   lieki vienas, persekiojamas kaip šunelis...“

 Šiandien sukanka 68 metai nuo jauniausio iš 3 brolių partizanų Stačiokų-  Klemenso Stačioko  tragiškos žūties. Jį 1953m. liepos trečiąją Bačkininkų miške  Ašmintos  apyl. klastingai nužudė buvęs kovos draugas Žilvinas,  tapęs MGB agentu smogiku slapyvardžiu Vacys.

 KLEMENSAS STAČIOKAS – Klemensas (nuotraukoje pirmas iš dešinės)  gimęs 1929m.Kampinių k. Veiverių vls. sulaukęs 18m. išėjo pas brolius partizanus . Tauro apygardos  Geležinio Vilko rinktinės Vyčio tėvūnijos vadas. Klemensas jauniausias iš brolių, kuklus, pasiaukojantis, jautrus, mielai užvaduojantis kitus. Turėjo kaip ir broliai gražų balsą, svajojo siekti mokslo... Svajones ir vos pražydusios jaunystės siūlą nutraukė klastinga artimiausio draugo kulka.

 ALGIRDAS  STAČIOKAS – Žiogas, Arūnas  (nuotraukoje viduryje ) g. 1927m.  Baigęs Marijampolės žemės ūkio mokyklą. Raginamas stoti į tarybinę armiją , 1945m. tapo Arlausko kuopos partizanu- slapyvardžiu  „ Žiogas“  1947m baigė  Kazlų Rūdos miškuose   Mokomosios kuopos kursus, pakeltas jaunesniuoju puskarininkiu.  Paskirtas rinktinės ryšių skyriaus viršininku. Slapyvardį pakeitė į  Arūnas. 1948 04 paskirtas Birutės rinktinės štabo viršininku.  Santūrus, rimtas, giliai mąstantis vaikinas. Žuvo 1948 11 03 Kajeckų  miške štabo bunkeryje, kartu su Birutės rinktinės vadu Algirdu Šimanskiu – Kirstuku. Kūnai buvo niekinti  Kazlų Rūdoje ir  Veiveriuose prie gimnazijos. Mat, Algirdas Šimanskis mokėsi šioje gimnazijoje. Užkasti  apkasuose – dabar Skausmo kalnelis.

       JONAS  STAČIOKAS – KOVAS  g. 1925m.  optimistas,  judrus, linksmas, švytintis gerumu, nenuilstantis sesučių globėjas, darbštus, jau nuo vaikystės žinojo, kad ūkininkaus  namuose.  Buvo tėvo dešinioji ranka ūkyje. Pastatė naują kluoną, užsodino naują sodą, aptvėrė sodybą. 1945m. rudenį  už bendradarbiavimą su partizanais (brolis Algirdas jau partizanavo) buvo suimtas ir be teismo išvežtas į Uralą. 1947m. kovo mėn. grįžęs iš lagerio rado tuščius, išdraskytus namus.   Vėl buvo persekiojamas, todėl išėjo pas brolius. Tapo  Žalgirio rinktinės Dariaus ir Girėno kuopos partizanu. Kadangi grįžo į Lietuvą kovo mėnesį,pasirinko slapyvardį :Kovas“ Baigė Mokomosios kuopos kursus Kazlų Rūdos miškuose.  Pakeltas   jaun. puskarininkiu. 1949 06 paskirtas  Dariaus ir Girėno tėvūnijos grandies vadu.                                                                                                                                                                          Žuvo 1950 07 03, patekęs į pasalą  Agurkiškės k. Kazlų Rūdos vls.

Aldona Vilutienė